Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ( Kelmės rajono savivaldybėje )

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui S. Š. ir išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui ( Kelmės rajono savivaldybėje ) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė E. Š. paaiškino, kad su atsakovu S. Š. 2017 metais keletą mėnesių gyveno kartu kaip sugyventiniai, po to 08 mėn. šis išvyko dirbti į užsienį. 2017 m. spalio mėn. jis trumpam grįžo, jie susituokė ir apsigyveno pas jos tėvus (duomenys neskelbtini), tačiau S. vėl važinėjo uždarbiauti į užsienį – iš pradžių į Suomiją, po to į Švediją. 2018-03-06 gimė jų duktė R., kurią atsakovas aplankė ir matė tik vieną kartą joms grįžus iš ligoninės po gimimo. 2018 m. 04 mėn. jis išvažiavo dirbti į Airiją ir grįžo į Lietuvą 08 mėn., tačiau tada jie kartu nebegyveno. Mano, kad bendros šeimos su atsakovu nėra daugiau kaip pusę metų, nes jis neišlaikė vaiko, visus pinigus leido nesitardamas su ja, jai trūko jo dėmesio. Kitų priežasčių skyryboms nėra. Yra tvirtai apsisprendusi santuoką nutraukti ir taikytis nesutinka. Dėl šeimos iširimo yra kalti abu, todėl nori santuoką nutraukti dėl abipusės kaltės.

Duktė nuo gimimo visą laiką gyvena su ja. Atsakovas dukrą yra matęs tik vieną kartą, kai ji grįžo į namus po gimdymo. Todėl ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos su ja negali būti. Taip pat nereikia nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, dėl to susitars geruoju.

Ji su dukra gyvena savo tėvų namuose. Nedirba, jos pajamas sudaro apie 100 EUR/mėn. socialinė pašalpa ir 30 EUR/mėn. išmoka dukrai. Jokių kitų pajamų, santaupų ir vertingo turto neturi. Taip pat jai padeda tėvai, kurie abu gauna neįgalumo išmokas ( po 88 EUR/mėn. kiekvienas ) bei verčiasi ūkiškai ( augina galvijus, parduoda pieną ir pan. ). Be to, jai dar pinigais padeda tėvo pusbrolis. Yra dirbusi anksčiau ( 2016-2017 m., t. y. iki dukters gimimo ). Šiuo metu negali dirbti, nes augina R.. Planuoja tai daryti, kol dukrai sukaks 3 m., po to ieškosis darbo. Teigia, kad iki šiol dukrai kas mėnesį skirdavo iki 300 EUR.

S. Š. dar turi 10 m. amžiaus dukrą E. iš pirmos santuokos, kuriai privalo mokėti ( ar tikrai moka, nežino ) išlaikymą po 150 EUR/mėn. Nuo 2018 m. 06 mėn. jis R. tik vieną kartą 11 mėn. pervedė 150 EUR, daugiau išlaikymo jokia forma ( pinigais, maistu, dovanomis ir pan. ) neteikė. Mano, kad R. išlaikyti reikalinga didesnė pinigų suma nei E. nes „jai reikia viską pirkti“ ( cituojama ). Žino, kad atsakovas turi pastatų, žemės ir automobilį, taip pat yra įgijęs suvirintojo specialybę. Dirbdamas užsienyje jis yra jai rašęs, kad uždirba nuo 2000 EUR iki 4000 EUR per mėnesį. Su juo bandė susitarti geruoju dėl išlaikymo dukrai dydžio, tačiau mokėti daugiau kaip 150 EUR/mėn. jis atsisakė, todėl ir ji nesutinka mažinti priteistino išlaikymo dydžio.

Nei ji, nei atsakovas skolų neturi. Jokio dalintino turto nėra, kitų reikalavimų nereiškia, prašo ieškinį tenkinti.

Anksčiau jis 4 metus augino dukrą iš pirmos santuokos E., tačiau 2017 m. 07 mėn. dukra buvo grąžinta motinai. Nuo to laiko jis E. moka priteistą išlaikymą po 150 EUR/mėn. Šiuo metu jai išlaikymą yra sumokėjęs pilnai, įsiskolinimo nėra. Dukrai R. nuo 2018 m. 06 mėn. išlaikymą yra sumokėjęs tik vieną kartą 150 EUR, nes neturi pakankamai lėšų. Sutinka jai mokėti po 150 EUR/mėn., nes turi išlaikyti du vaikus, o yra bedarbis ir gauna 465 EUR/mėn. bedarbio išmoką, kuri vėliau bus mažinama. Kitų išlaikytinių, skolų ir santaupų neturi. Turi sodybą Kelmėje, kurią 2007 m. paveldėjo iš senelių, bei 2003 m. gamybos a/m „VW Passat“, kito vertingo turto ir santaupų neturi. Planuoja ateityje įsidarbinti, kad gautų oficialių pajamų ir galėtų susigrąžinti E.. Turi suvirintojo specialybę, pagal kurią dirbo 2017 m. (duomenys neskelbtini), bet gaudavo tik nežymiai didesnį nei minimalų atlyginimą. Dėl ieškovės reikalaujamo 900 EUR išlaikymo įsiskolinimo aiškios nuomonės neturi. Pripažįsta, kad ieškovės tėvai negali jai ženkliai padėti, o ji pati negali dirbti, nes prižiūri mažametę dukrą. Skolų ir dalintino turto neturi, kitų reikalavimų nereiškia.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ( Kelmės rajono savivaldybėje ) atstovas pateikė išvadą, kad pagal turimus duomenis šalys teismo posėdyje visas reikšmingas aplinkybes nurodė iš esmės teisingai. Sutuoktiniai teigė, kad 2017 m. gyveno Kelmėje, atsakovui priklausančioje sodyboje ir vedė bendrą ūkį. Atsakovui išvažiavus į užsienį dirbti duomenys apie jo pajamas nėra aiškūs. Ieškovė nurodė, kad jis siųsdavo po 100 EUR/mėn. bei grįžęs nupirkdavo įvairių prekių. Vėliau ieškovė išsikraustė gyventi pas savo tėvus. Ten yra 2 kambarių su virtuve namas, jame 1 kambarys priklauso ieškovei, gyvenančiai su R.a. Vaiko gyvenimo sąlygos yra normalios. Ieškovės tėvai gyvena ūkiškai, padeda dukrai, o ji padeda jiems darbuose. Atsakovas turi sodybą Kelmėje, kurią rengiasi renovuoti, kad galėtų pasiimti gyventi dukrą E. iš pirmos santuokos. Lankantis šalių gyvenamosiose vietose matyti, kad jų abiejų turtinė padėtis nėra gera ( jie neturi jokių prabangos daiktų, kas leistų manyti juos turint kitų reikšmingų pajamų ir pan. ). Todėl siūlo ieškovės reikalavimus dėl dukters gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos tenkinti, o išlaikymą bei jo įsiskolinimą priteisti po 150 EUR/mėn., nes tėvai turi išlaikyti vaikus lygiomis dalimis; be to, atsakovas dar turi išlaikyti dukrą Emą ir bendra mokama suma sudarytų 300 EUR/mėn.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai ( Lietuvos CPK 268 str. 5 d. ).

Byloje surinktais įrodymais – šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais - nustatyta, kad S. Š. ir E. Š. susituokė (duomenys neskelbtini) ( santuokos sudarymo įrašas Nr. 189 ), santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė R. ( gimimo įrašas Nr. 39 ). Sutuoktiniai teigia ( Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ), kad dėl įvairių priežasčių ( atsakovo darbo užsienyje, bendrų interesų nebuvimo ir kt. ) maždaug nuo 2018 m. pavasario gyvena skirtingose vietovėse, netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, t.y. negyvena kaip bendra šeima. Tai paneigiančių įrodymų nėra. Nors sutuoktiniai kartu negyvena trumpiau nei metus laiko ( Lietuvos CK 3.53 str. 2 d. ), tačiau ir santuokoje jie pragyveno apie pusę metų ( įvertintina, kad iki santuokos jie kartu gyveno tik keletą mėnesių, susituokus atsakovas buvo darbo reikalais išvykęs iš Lietuvos ), bendro turto neturi, atsakovas pripažįsta dukrą matęs tik vieną kartą nuo gimimo (duomenys neskelbtini), kas rodo, kad jų šeimyniniai ryšiai buvo itin trumpalaikiai ir nestiprūs. Abu sutuoktiniai nesutinka taikytis ( Lietuvos CK 3.54 str. 4 d. ), todėl pripažįstama, kad šalių šeima yra iširusi, jų santuoka nutrauktina ( Lietuvos CK 3.60 str. ). Šalims neginčijant pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ( Lietuvos CK 3.61 str. 2 d. ).

Ieškovės reikalavimų dėl dukters R. gyvenamosios vietos, bendravimo su ja tvarkos ir ikisantuokinės pavardės jai palikimo atsakovas neginčija. Šie reikalavimai atitinka byloje nustatytas aplinkybes ( R. nuo gimimo visą laiką gyvena su ieškove, atsakovas ją net matęs yra tik vieną kartą, nustatoma laisva bendravimo su dukra tvarka, užtikrinanti atsakovui maksimalias bendravimo galimybes, VTAS atstovas siūlo šiuos reikalavimus tenkinti, kt. ), todėl tenkinami.

Šalių paaiškinimais, bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas S. Š. savo dukters R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nuo gimimo gyvenančios su motina ieškove E. Š. jos gyvenamojoje vietoje ( pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. ... PD-35 ir apie šeimos sudėtį Nr. 56 3.13 ), išlaikymui lėšų nuo 2018 m. birželio mėnesio neteikia, iki šiol tik vieną kartą 11 mėn. sumokėjo 150 EUR ir su vaiku visiškai nebendrauja. Pats S. Š. tai pripažįsta ( Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ( Lietuvos CK 3.192 str. ), todėl iš atsakovo S. Š. priteistinas išlaikymas dukrai nuo 2018-09-06 ( Lietuvos CK 3.194 str. ) bei išlaikymo įsiskolinimas už 2018.06.01-09.05 laikotarpį ( Lietuvos CK 3.200 str. ), šis ieškovės reikalavimas pagrįstas ir atsakovas jo ( išskyrus dėl priteistino išlaikymo dydžio ) neginčija.

Priteisiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas ( Lietuvos CK 3.192 str. 2 d. ), proporcingas jo tėvų turtinei padėčiai ( Lietuvos CK 192 str. 3 d. ), atitinkantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose ( dėl maždaug 1 MMA dydžio išlaikymo iš abiejų tėvų skyrimo vaiko poreikiams tenkinti, t. y. maždaug po 200 EUR iš kiekvieno iš tėvų ). Priteisiamo išlaikymo keletui vaikų dydis turi būti pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius ir atitinkantis lygybės principą ( Lietuvos CK 3.198 str. 1 d. ir 2 d. ). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas sąlygas vaikui vystytis, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 09 d. nutartis Nr. 3K-3-71-2010, kt. ). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai ( maistas, apranga ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu bei nesąžiningu elgesiu. Visuotinai žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės ir pan., įrodinėti nereikia ( Lietuvos CPK 182 str. 1 p. ).

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą po 300 EUR/mėn. ir pateikė jos sudarytą vaiko išlaikymo sąmatą, kurioje nurodė 350 EUR/mėn. išlaidas. Atsakovas sutinka mokėti išlaikymą po 150 EUR/mėn. ir pateikė sąmatą, kurioje nurodė 180 EUR/mėn. išlaidas. Abi sąmatos nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, neatitinka kitų byloje esančių duomenų ( kurie bus aptarti toliau ), todėl vertinamos vienodai tik kaip suinteresuotų bylos baigtimi asmenų rašytiniai paaiškinimai dėl jų pageidautinos priteisti išlaikymo sumos ( analogiškai Lietuvos CPK 186 str. 2 d. ). Visų pirma, duomenys apie ieškovės turtinę padėtį patvirtina, kad ji 2017 m. 09 mėn. – 2018 m. 08 mėn. laikotarpiu, t. y. per metus, turėjo mažesnes nei 100 EUR/mėn. pajamas ( pažyma apie pajamas Nr. 1157 ), jokių kitų reikšmingų pajamų, turto ir santaupų neturi. Tai ir jos nurodytos kitos aplinkybės ( jog jai padeda tėvai, patys gaunantys mažesnes nei 100 EUR/mėn. neįgalumo išmokas bei turintys papildomų nedidelių pajamų iš ūkio, padeda tėvo pusbrolis, ką patvirtinančių įrodymų nėra ) bei VTAS atstovo paaiškinimas apie ieškovės gyvenimo sąlygas ( jog jos gyvenamojoje aplinkoje nėra jokių didesnės vertės daiktų, duomenų apie kitas reikšmingas pajamas ir pan. ) akivaizdžiai prieštarauja jos teiginiams apie išlaikymo dukrai skyrimą po 300 EUR/mėn. iki šiol.

Atsakovas turi iš valstybės išpirktą žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, kuriuos paveldėjo ( t. y. įgijo ne iš savo pajamų – NTR išrašas ), esančius Kelmėje, pripažįsta turintis 2003 m. laidos automobilį, nuo 2018-08-20 yra registruotas darbo biržoje ( pažyma Nr. ...71 ), gauna 475 EUR/mėn. bedarbio išmoką ( VSDFV pažyma Nr. 2807 ). Ieškovės nurodomas itin dideles pajamas dirbant užsienyje jis neigia ir jų rašytiniai įrodymai nepatvirtina ( ta pati pažyma Nr. 2807 ). Kiti duomenys ( VTAS atstovo paaiškinimas, jog jis neturi pakankamai lėšų namo remontui, kad galėtų ten pasiimti gyventi dukrą E., nebuvimas jo aplinkoje jokių kitų ne pirmo būtinumo daiktų ir santaupų ) patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera. Be to, neginčijama, kad jis teikia po 150 EUR/mėn. išlaikymą atskirai gyvenančiai dukrai E., gim. (duomenys neskelbtini) ( gimimo liudijimas Nr. 757469 ). Tai, kad abiejų šalių turtinė padėtis nėra gera, patvirtina nemokamos ( atleisti 100 proc. ) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo jiems faktas.

Tokioje situacijoje teismas konstatuoja, kad ieškovės prašomo dydžio – po 300 EUR/mėn. – išlaikymas negali būti priteisiamas, nes sumokėjus išlaikymą abiem vaikams atsakovui pragyvenimui liktų 25 EUR/mėn. ( 475-300-150 ) suma, kas prieštarautų ne tik teisingumo ir protingumo principui ( Lietuvos CK 1.5 str. ), bet ir sveiko proto reikalavimams. Atkreiptinas dėmesys, kad nors atsakovas šiuo metu gauna tik bedarbio pašalpą, tačiau ji yra net didesnio nei MMA dydžio, todėl artimoje ateityje tikėtis jo žymaus pajamų padidėjimo vargu ar yra pagrindo. Be to, visiškai skirtingo dydžio išlaikymo vaikams R. ir E. priteisimas prieštarautų Lietuvos CK 3.198 str. 2 d. nuostatoms, nes priteisti R.i didesnio dydžio išlaikymą pagrindo nenustatyta ( ieškovės teiginys, jog jos išlaikymo išlaidos didesnės vertinamas kaip niekuo neparemtas bandymas pagrįsti reikalavimą ). Taip pat atsižvelgtina į aukščiau aptartas išlaikymo R. teikimo iki šiol aplinkybes ( ieškovės teiginys apie faktinį jos pačios išlaikymo teikimą po 300 EUR/mėn. visiškai prieštarauja duomenims apie jos turtinę padėtį ). Įvertinęs šias aplinkybes ir VTAS atstovo išvadą teismas pripažįsta tikslingu išlaikymą ir jo įsiskolinimą priteisti analogiško kaip kitam atsakovo vaikui dydžio išmokomis – po 150 EUR/mėn. Kadangi 150 EUR sumą atsakovas yra sumokėjęs, išlaikymo įsiskolinimo priteisiama 300 EUR ( po 150 EUR už 3 mėn., išskaičiavus sumokėtus 150 EUR ); šis reikalavimas tenkinamas dalinai ( Lietuvos CPK 3.194 str. ).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai ( Lietuvos CPK 282 str. 2 d. 1 p. ), todėl 2018-09-12 teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikino išlaikymo dukrai R. priteisimas – panaikinama ( Lietuvos CPK 149 str. ), pagal šią nutartį išieškotos sumos įskaitytinos į priteistą išlaikymą.

Kitų reikalavimų šalys nepareiškė ( Lietuvos CK 3.59 str. ).

Nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei šalys yra atleistos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Santuoką, užregistruotą (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono savivaldybės administracijos TPS, akto įrašo Nr. 189, tarp S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnametės dukters R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką be apribojimų.

Priteisti iš atsakovo S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą dukrai R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po vieną šimtą penkiasdešimt eurų ( 150 EUR ) kas mėnesį nuo 2018 m. rugsėjo 06 d. iki vaiko R. pilnametystės, priteistą išlaikymą dėl infliacijos kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) dukrai R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) tris šimtus eurų ( 300 EUR ) materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018.06.01 iki 2018.09.05.

Nustatyti, kad išlaikymą dukrai R. Š. uzufrukto teise valdo jos motina E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovei R. Š. paliekama santuokinė pavardė „Š.“.

2018 m. rugsėjo 12 d. teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo dukrai R. Š. priteisimą iš S. Š. – panaikinti, pagal šią nutartį išieškotas sumas įskaityti į teismo sprendimu priteistą išlaikymą.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai ( Lietuvos CPK 282 str. 2 d. 1 p. ).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.