Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-12-08 · Byla Nr. 1N-82/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-08
Bylos Nr.
1N-82/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svajūnas Knizleris
Kaltinamasis
G. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1N-82/2010Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 8 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo į G. J. priklausantį turtą terminas trims mėnesiams.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. yra kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su V. J., apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

- veikdamas organizuota grupe su žmona V. J., kuriai baudžiamoji byla nutraukta Lietuvos Respublikos BPK (toliau BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, iš savanaudiškų paskatų, turint tikslą gauti turtinės naudos, siekiant apgaule įgyti potencialaus pirkėjo didelės vertės turtą, 1992 metų liepos 2 d. išspausdino laikraštyje „Vakarinės naujienos“ Nr. 136 (10405) skelbimą dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo, iš anksto žinodamas, kad namo ir žemės sklypo parduoti neturi teisės, nes jo šeimos nariams - motinai K. J., žmonai V. J. ir nepilnamečiam sūnui D. J. priklausė tik namo ir žemės sklypo dalis, o kita dalis priklausė T. L. ir L. K., kurios apie ketinimus parduoti namą nebuvo informuotos;

- toliau veikdamas su V. J. bendrais suderintais veiksmais, pagal skelbimą laikraštyje suradęs potencialų namo pirkėją V. N., nuslėpė nuo pastarojo namo ir žemės sklypo bendrasavininkių T. L. ir L. K. egzistavimą ir susitarė su V. N., kad už 108 000 JAV dolerių perleis jam namą ir žemės sklypą išduodamas įgaliojimą, suteikiantį teisę pilnai jais disponuoti;

- 1992 m. liepos-rugsėjo mėn. laikotarpyje per kelis kartus gavo iš V. N. 108 000 JAV dolerių (432. 000 litų) grynais;

- 1992 m. spalio 5 d. Vilniuje, veikiantis kaip įstatyminis globėjas už savo nepilnametį sūnų D. J. bei pagal įgaliojimą už motiną K. J., kartu su žmona V. J. išdavė V. N. notaro A. G. patvirtintą įgaliojimą parduoti arba padovanoti namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tvarkyti visus reikalus ir gauti tuo pačiu adresu esančios žemės nuosavybės teisės aktą bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, su teise perįgalioti kitą asmenį, nuslėpdamas, kad pastarasis realiai namu disponuoti negalės, o įgaliojimas yra niekinis, nes nepasirašytas namo bendrasavininkių T. L. ir L. K., tokiu būdu apgaule savo ir savo šeimos naudai įgijo V. N. didelės vertės turtą – pinigus 108. 000 JAV dolerių (432. 000 Lt. ) sumoje, sumokėtus už namą;

- pasinaudodamas tuo, kad V. N., nežinodamas apie namo bendrasavininkių T. L. ir L. K. egzistavimą, suvokė išduotą įgaliojimą kaip realią teisę disponuoti namu ir žemės sklypu suteikiantį dokumentą, todėl už savo lėšas rekonstruodamas pagerino namo būklę, pastatė sklype mūrinį pastatą bei atliko kitus statybos ir remonto darbus, toliau slėpdamas nuo V. N. minėtas įgaliojimą niekiniu padarančias aplinkybes, o 1994 m. lapkričio 22 d. atšaukęs 1992-10-05 įgaliojimą, grupėje su V. J. apgaule savo ir savo šeimos naudai papildomai įgijo šį didelės vertės turtą – rekonstravimo darbais atliktą namo pakeitimą, nebaigtą statyti teisiškai neįregistruotą mūrinį pastatą bei statybos ir remonto darbais atliktus kitus pakeitimus žemės sklype, kuriems V. N. išleido viso 2 000 000 litų, t. y. viso apgaule įgijo V. N. turtą 2 432 000 Lt. sumai, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

G. J. taip pat kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, parengęs nusikalstamą, organizavo kito žmogaus nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, o būtent:

jis, veikdamas organizuota grupe su kitu organizatoriumi J. B. ir vykdytojais - banditu gaujos nariu S. S. bei tyrimu nenustatytu asmeniu, siekdamas atkeršyti H. G. S. už kreipimosi į teisėsaugos organus ir duotus parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 86-2-007-83, kurių pagrindu Mažeikių rajono teismo 1984-06-11 nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausmę pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnį ir 181 straipsnio 1 dalį už kurstymą duoti kyšį, nusprendė suorganizuoti H. G. S. nužudymą, ir, realizuodamas savo nusikalstamą ketinimą, atliko šiuos veiksmus:

- 1993 m. pradžioje paprašė J. B. pasiūlyti pastarojo pažįstamam S. S. už 5. 000 JAV dolerių piniginį atlygį nužudyti H. G. S., ir pažadėjo už tai sumokėti 5 000 JAV dolerių;

- J. B. sutikus, 1993 m. sausio mėn. tyrimo nenustatytą dieną susitiko su pastaruoju Telšių miesto autobuso stoties, esančios Respublikos g. 48, Telšiuose, teritorijoje, ir parodė jam H. G. S. gyvenamąją ir darbo vietas, lankymosi vietas, suteikė informaciją apie H. G. S. automobilį bei kitą informaciją, reikalingą pastarojo stebėjimui ir nužudymui, tuo parengė ir tokiu būdu organizavo nusikalstamą veiką – H. G. S. nužudymą dėl savanaudiškų paskatų;

- J. B. tą pačią dieną perdavus suteiktą informaciją nusikaltimo įvykdymui parinktam S. S., o pastarajam grupėje su tyrimu nenustatytu asmeniu 1993-01-22 apie 19 val. G. S. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Telšiuose, kieme iš nenustatyto 16-o kalibro nupjautavamzdžio medžioklinio šautuvo tyčia iššovus H. G. S., išlipančiam iš savo automobilio VAZ (duomenys neskelbtini), į nugarą ir tuo padarius jam nugaros dešinės pusės – krūtinės ląstos dešinės pusės šautinį sužalojimą su kepenų ir dešinio inksto sužalojimu, dešinės pusės VII ir VIII šonkaulių lūžiu, t. y. sunkų, pavojingą gyvybei sveikatos sutrikdymą, nuo kurio H. G. S. tos pačios dienos 22 val. 05 min. mirė ligoninėje, t. y. tyčia H. G. S. nužudžius, perdavė J. B. atlygį už įvykdytą nužudymą – pinigus 5. 000 JAV dolerių sumoje, kuriuos J. B. perdavė nusikaltimą įvykdžiusiam S. S.,

t. y. G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte.

G. J. taip pat kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe dėl savanaudiškų paskatų, parengęs nusikalstamą veiką ir jai vadovavęs, organizavo didelės vertės turto prievartavimą – atvirą kito asmens vertimą perduoti turtą savo ir kitų asmenų naudai neturint tam teisėto pagrindo, atimant asmeniui laisvę, panaudojant jo atžvilgiu fizinį smurtą, grasinimus panaudoti fizinį smurtą ir kitokią psichinę prievartą, o būtent: veikdamas dėl savanaudiškų paskatų tikslu gauti turtinės naudos, organizuotoje grupėje su kitu organizatoriumi J. B., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, bei vykdytojais – banditų gaujos nariais S. S. ir V. M., taip pat P. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu) ir dar ne mažiau 4 tyrimo nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą užvaldyti “Ekspres” banko valdytojo V. N. didelės vertės turtą, atliko šiuos veiksmus:

- 1993 m. vasario mėn. kreipėsi į J. B. su prašymu padėti organizuoti V. N. didelės vertės turto prievartavimą ir kartu su J. B. sukūrė planą, sutinkamai su kuriuo turėjo būti pagrobtas V. N. kompanionas ir jo veiklai svarbus asmuo I. Ž. Z., o už pastarojo išlaisvinimą iš V. N. paimta 200 000 JAV dolerių išpirka, trečdalį kurios pažadėjo J. B. už nusikaltimo organizavimą ir įvykdymą;

- toliau parengdamas nusikalstamą veiką, 1993 m. vasario mėn. tyrimo nenustatytą dieną parodė J. B. Vilniaus mieste esančias I. Ž. Z. gyvenamąją vietą, darbo vietą, lankymosi vietas ir suteikė kitą informaciją, reikalingą pastarojo stebėjimui ir pagrobimui, kurią J. B. perdavė S. S., o šis - kitiems nusikaltimo įvykdymui parinktiems asmenims;

- S. S., V. M., P. Z. ir nenustatytiems nusikaltimo vykdytojams, veikusiems pagal suderintą planą, apsirengusiems policininkų uniformomis ir prisistačiusiems policijos darbuotojais, 1993 m. vasario 24 d. ryte prie I. Ž. Z. namo, esančio A. V. g. 14, Vilniuje, įsodinus I. Ž. Z. į nenustatytą „Moskvič“ markės automobilį, uždėjus jam antrankius bei uždėjus ant galvos medžiaginę kepurę uždengiant akis, tokiu būdu atėmus jam laisvę, prievarta išvežus į Pavilnio regioniniame parke ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą garažą ir jame uždarius, panaudojus jo atžvilgiu fizinį smurtą – smaugus gumine žarna bei sudavus visumoje ne mažiau 50 smūgiu kumščiais į galvą ir rankas, dėl kurių I. Ž. Z. buvo padarytos poodinės kraujosruvos paakiuose ir nosyje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas, ir liepus skambinti V. N. reikalaujant sumokėti 200 000 JAV dolerių išpirką už išlaisvinimą, priešingu atveju grasinant nužudyti I. Ž. Z. ir atsiųsti jo kūno dalis V. N. paštu, pagal su J. B. iš anksto suderintą planą neva atsitiktinai atvažiavo pas V. N., įkalbėjo pastarąjį nesikreipti į policiją ir sumokėti reikalaujamą sumą, taip pat parekomendavo iki tol V. N. nepažįstamą J. B. kaip nusikalstamo pasaulio autoritetą, galinti vesti derybas su pagrobėjais dėl I. Ž. Z. išlaisvinimo bei tarpininkauti perduodant išpirką, ir tą pačią dieną pristatė J. B. V. N. pastarojo gyvenamoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje;

- V. N. surinkus su turto prievartavimo vykdytojais suderėtoje išpirkai skirtą pinigų sumą – 150 000 JAV dolerių, o J. B. apsimetus, kad su I. Ž. Z. pagrobėjais veda tikras derybas telefonu dėl išpirkos perdavimo ir po to 1993-02-25 nuvažiavus su jais susitikti kavinėje „Apuokas“, esančioje Tvirtovės g. 84, Kaune, stebėjo V. N., kad šis nesikreiptų į policiją, bei kartu su J. B. toliau vadovavo nusikalstamai veikai, tačiau suorganizuoto nusikaltimo rezultato nepasiekė, nes prie planuoto susitikimo vietos su J. B. betarpiškai bendravusį nusikaltimo vykdytoją S. S. partrenkė automobilis ir jis pateko į ligoninę, J. B. atsisakė pabaigti realizuoti sukurtą planą ir liepė I. Ž. Z. paleisti, kas ir buvo padaryta 1993-02-25 apie 19 val. pririšus jį prie medžio Pavilnio regioninio parko teritorijoje esančiame miške, t. y. G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje.

Jis taip pat yra kaltinamas tuo, kad 1997 m. rudenį kaip nekilnojamojo turto statyba ir prekyba užsiimantis verslininkas vadovaudamas gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) Mėtos skersgatvyje, Palangos mieste, statybai, vykdydamas ginčijamą teisę leisti statybinę techniką į statomus objektus Mėtos skersgatviu, 1997 m. rugsėjo 5 d. apie 12 val. sukonfliktavo su šio skersgatvio (duomenys neskelbtini) namo gyventoja J. M., reikalavusia, kad statybinė technika į statomus objektus važinėtų ne Mėtos skersgatviu, taip gadinant gyventojų lėšomis užasfaltuotą kelio dangą, vandens bei kanalizacijos šulinius, o kitu, neasfaltuotu keliu, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, grasino panaudoti prieš J. M. fizinį smurtą bei sugadinti jos turtą, taip pat, realizuodamas savo grasinimus, panaudojo nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą ir sugadino jos turtą, o būtent, griebęs J. M. rankomis už kaklo, ją smaugė kol juos neišskyrė nukentėjusiosios nuomininkas D. L., dėl ko J. M. buvo padaryta poodinė kraujosruva su paviršiniu smulkiu odos nubrozdinimu dešinio galvos sukamojo raumens srityje, t. y. lengvas, nesukėlęs trumpalaikio sveikatos sutrikimo, kūno sužalojimas, taip pat, iškart po fizinio smurto panaudojimo grasindamas išdaužyti J. M. namo langą, metė plytos gabalą ir pataikė į lango angokraštį, atskėlęs tinko gabalą, t. y. G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. BK 214 straipsnio 1 dalyje (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. I-551, įsigal. 1995-01-01, redakcija).

Jis taip pat yra kaltinamas tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuota grupe su J. B., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, M. M., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ir tyrimo nenustatytu asmeniu vardu Vitalijus, pasikėsino organizuoti tyčinį sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo, o būtent:

- 2000 metais turėdamas konfliktinę situaciją su Palangos miesto vyr. architektu E. B. dėl pastarojo atsisakymo vykdyti su nekilnojamuoju turtu susijusius reikalavimus, minėtų metų pabaigoje paprašė J. B. surasti žmones, kurie galėtų už piniginį atlygį stipriai sužaloti E. B., kad šis taptų invalidu ir negalėtų toliau dirbti Palangos m. vyr. architekto pareigose;

- J. B. sutikus, 2000 metų pabaigoje Palangos ir Klaipėdos miestuose suteikė J. B. informaciją, reikalingą nusikaltimo padarymui - parodė J. B. E. B. darbovietę, gyvenamąją vietą, automobilio stovėjimo vietą, nurodė automobilio markę ir valstybinius numerius;

- J. B. perdavus suteiktą informaciją nusikaltimo įvykdymui parinktam M. M., kuris, tik iš dalies sutikęs vykdyti nusikalstamą ketinimą, sutiko užpulti E. B. ir padaryti jam lengvesnį negu buvo prašoma, neapibrėžto sunkumo sveikatos sutrikdymą, pastarajam grupėje su tyrimo nenustatytu asmeniu vardu Vitalijus 2000 m. gruodžio 07 d. E. B. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kieme pastarąjį užpuolus ir sudavus smūgius geležiniais strypais į įvairias kūno vietas, pasikėsino organizuoti tyčinio sunkaus kūno sužalojimo padarymą E. B. ryšium su pastarojo vykdymu tarnybinės pareigos, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – nusikaltimo vykdytojams atsisakius padaryti E. B. sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat E. B. aktyviai pasipriešinus ir pašaukus pagalbos, užpuolikai pasišalino iš įvykio vietos, padarę nukentėjusiajam tik lengvą, sukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikdymą, kūno sužalojimą, o būtent: muštinę žaizdą dešinėje plaštakoje; juostų formos poodines kraujosruvas, esančias krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje dešinėje užpakalinėje pažastinėje linijoje IV-VI šonkaulių lygyje – vieną, kitą krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje tarp dešinės mentės ir dešinės užpakalinės pažastinės linijų VIII šonkaulio lygyje, trečią dešinės šlaunies apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje su juostos formos odos nubrozdinimu, turinčiu epidermio atsisluoksniavimą, ketvirtą kairės šlaunies apatinio trečdalio priekinio paviršiaus vidinėje pusėje viršutiniame gale turinti juostos formos odos nubrozdinimą, penktą dešinės blauzdos priekinio paviršiaus vidinėje pusėje su juostos formos odos nubrozdinimu, turinčiu epidermio atsisluoksniavimą; masyvią neaiškios formos poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu dešinio žasto apatinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje; dešinio dilbio sumušimą;

- nepatenkintas tuo, kad nebuvo įvykdytas jo suorganizuotas planas padaryti E. B. sunkų kūno sužalojimą ir tokiu būdu priversti pastarąjį išeiti iš darbo, pareiškė pretenzijas J. B. ir atsisakė sumokėti nusikaltimo vykdytojams pažadėtą piniginį atlygį, t. y. G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte.

G. J. kaltinamas tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuota grupe, pakartotinai pasikėsino organizuoti tyčinį sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo, o būtent:

- 2000 metais turėdamas konfliktinę situaciją su Palangos miesto vyr. architektu E. B. dėl pastarojo atsisakymų vykdyti su nekilnojamuoju turtu susijusius reikalavimus ir 2000 m. gruodžio 07 d. grupėje su J. B., M. M. bei tyrimo nenustatytu asmeniu vardu Vitalijus organizavęs nesėkmingą pasikėsinimą padaryti E. B. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo, siekdamas padaryti pastarąjį invalidu ir taip priversti išeiti iš darbo, nusprendė pakartotinai įvykdyti nusikalstamą sumanymą be J. B. pagalbos;

- laikotarpyje nuo 2000-12-07 iki 2001-01-08 tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis surado du nenustatytus asmenis, sutikusius įvykdyti nusikaltimą, ir suteikė jiems nusikaltimo padarymui reikalingą informaciją, o pastariesiems 2001 m. sausio 08 d. E. B. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kieme jį užpuolus, papurškus į akis iš dujų balionėlio ir sudavus smūgius geležiniais strypais į įvairias kūno vietas, pakartotinai pasikėsino suorganizuoti tyčinį sunkų E. B. sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo organizuota grupe su dviem tyrimo nenustatytais vykdytojais, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – E. B. aktyviai pasipriešinus, užpuolikai pasišalino iš įvykio vietos, padarę nukentėjusiajam tik lengvą, sukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikimą, kūno sužalojimą – sprando srities sumušimą, poodines kraujosruvas kairės šlaunies viršutinio trečdalio vidiniame paviršiuje bei nugaros juosmeninėje dešinėje srityje, abiejų akių junginių ir ragenos cheminį I-II laipsnio nudegimą;

- šiais savo veiksmais privertė E. B. išeiti iš darbo, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte.

Ikiteisminio tyrimo metu 2008 m. sausio 15 d. prokuroro nutarimu buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į G. J. ir jo žmonos V. J. turtą. Šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo pratęstas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimis iki 2008 m. spalio 15 d., o, baudžiamąją bylą perdavus teismui, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 15 d. nutartimi nuosavybės teisės į G. J. turtą apribojimas buvo pratęstas iki 2009 m. sausio 15 d. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi iš naujo laikinai apribota kaltinamojo G. J. nuosavybės teisė į jo turtą, kurios terminas vėlesnėmis to paties teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Šalies argumentai

Kaltinamasis G. J. 2010 m. lapkričio 5 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą, kuriuo prašė sumažinti areštuotino turto mąstą, panaikinti areštą turtui, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, taip pat prašė panaikinti apribojimą nurodytam pastatui, taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą jam priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Palangoje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi kaltinamojo G. J. prašymo netenkino ir pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo į G. J. priklausantį turtą terminą trims mėnesiams. Teismo nutartyje nurodyta, kad byloje G. J. nuosavybės teisės apribojimo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę, todėl siekiant užtikrinti civilinius ieškinius bei galimą turto konfiskavimą, yra būtina pratęsti kaltinamojo G. J. laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą. Nutartyje taip pat nurodoma, kad negali būti sumažintas turto, kuriam taikytinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kiekis atsižvelgiant į kaltinamojo G. J. pateiktus turto vertinimus, nes tikroji turto vertė galėtų būti tinkamai ir tiksliai nustatyta realiai realizuojant šį turtą.

Šalies argumentai

Kaltinamasis G. J. skundu prašo panaikinti areštą pastato (administracinio pastato), esančio (duomenys neskelbtini), daliai ir vietoje jo taikyti apribojimą žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini), taip pat panaikinti laikiną nuosavybės turto apribojimą žemės sklypui (duomenys neskelbtini), su sąlyga, jei į generalinės prokuratūros sąskaitą bus įnešta gauta pinigų suma už parduotą žemės sklypą, bet ne mažesnei nei 160 000,00 Lt. sumai.

Kaltinamasis skunde nurodo, jog teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Teigia, jog Kurhauzo pastatas buvo Palangos simboliu, o dabartiniai griuvėsiai daro gėdą ne tik Palangai, bet ir visai Lietuvai. Be to, Kurhauzo pastato adresu (duomenys neskelbtini) Palanga, areštas trukdo pastato pasidalijimui ir viso pastato atstatymo projektui. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paskirtas jo vienuolikai turtinių vienetų objektams. Visas areštuotas turtas - tai žemės sklypai arba statiniai, kurie įvertinti pagal šiuo metų galiojančią nekilnojamojo turto vertinimo metodiką ir atsižvelgiant į esamą ekonominę situaciją, ir tai atsispindi turto vertinimo ataskaitose. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas neatsižvelgė į tai, kad visas nekilnojamas turtas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, niekada nepriklausė nukentėjusiu pripažintam V. N., o 2008 m. gruodžio mėn. 9 d. UAB „Ober-Haus” Nekilnojamas turtas atliko turto rinkos nustatymą teisinio ginčo atveju, įvertino statinių ir žemės sklypo priklausančių UAB „Ateities investicijoms”, T. L., V. J., K. J., L. K. ir B. K.. UAB „Ober-Haus” remdamasis UAB „Statinių tyrimo ir projektavimo centras” atliktomis tyrimo ataskaitomis (duomenys neskelbtini). Visas nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius įvertintas bendrai 590.000 Lt. sumai, todėl V. N. pasirinktos turto vertinimo firmos UAB „Baltijos auditas” įvertinta suma 3.077.000 Lt. yra nereali ir vertinama kritiškai. Kaltinamasis pažymi, kad V. N. civilinis ieškinys grindžiamas V. J. ir kitoms bendraturtėms T. L., K. J. ir UAB „Ateities investicijos” priklausančio turto, kurį panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas - žemės sklypo ir namo adresu Tyzenhauzo g. 37, Vilniuje, rinkos vertės nustatymo ataskaitos sumai. Kaltinamojo teigimu, kadangi V. N. nėra įvertinto turto savininkas, todėl civilinis ieškinys 3 077.000 Lt. sumai nesuprantamas ir negali būti traktuojamas, kaip pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Kaltinamasis skunde pažymi, jog jis verčiasi prekyba nekilnojamuoju turtu, moka atitinkamo dydžio mokesčius, tai yra jo šeimos pragyvenimo šaltinis, o laikinas nuosavybės teisių apribojimas užkerta kelią jam užsiimti verslu, turėti pajamų ir išlaikyti šeimą. Anot kaltinamojo, teismui jis pateikė dokumentus, kurie patvirtina, jog jis bei jo sutuoktinė V. J. yra neįgalūs, gauna pašalpas, kitų pajamų šaltinių neturi.

Kaltinamasis nurodo, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jo turtą byloje paskirtas su tikslu užtikrinti civilinius ieškinius bei galimą turto konfiskavimą. G. J. pažymi, kad byloje jam pareikštas tik vienas civilinis ieškinys – tai V. N. ieškinys. Tačiau šis ieškinys nėra pagrįstas jokiais įrodymais, yra pateikta namo bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta nukentėjusiajam V. N. niekada nepriklausiusio turto vertė, kurią nustatė UAB „Baltijos auditas ir kuri 5 kartus skiriasi nuo UAB „Ober haus“ įvertinimo. Kitas civilinis ieškovas I. Ž.-Z. prašo priteisti neturtinę žalą iš asmens, kuris bus pripažintas kaltu dėl turto prievartavimo, tačiau nukentėjusysis kategoriškai nenurodo, kad nusikaltimą padarė jis. G. J. nurodo, kad jo turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertė viršija inkriminuojamos žalos, kuri susijusi su civilinio ieškinio dydžio nustatymu, dydį, tuo pažeidžiamos BPK 11 str. nuostatos, nurodančios, kad taikant procesines prievartos priemones privaloma laikytis proporcingumo principo. Kaltinamasis pažymi, kad turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, neatitinka BK 72 str. nurodytų kriterijų ir jis negali būti konfiskuotas.

G. J. skunde atkreipia dėmesį į tai, kad preliminarinė jam asmens nuosavybės teisė priklausančio turto įvertinimo suma, atlikta jo prašymu, UAB „Verslavita“ sudaro 236000 000 Lt; UAB „Nidulus“ – 2560000,00 Lt; o firmos „In real“ – 2371000,00 Lt ir nuo UAB „Nidulus“ įvertinimo skiriasi 189000,00 Lt, kadangi buvo atsižvelgta į aplinkybę, kad minėtas turtas Generalinės prokuratūros nurodymu yra areštuotas.

Kaltinamojo teigimu, atsižvelgiant į Europos Žmogaus teisių teismo nuomonę, bei tai, kad byloje esantys nekilnojamo turto vertintojų ir ekspertų įvertinimai skiriasi, o foto nuotraukos patvirtina, kad V. N. teiginys, kad į namo dalies adresu(duomenys neskelbtini), Vilnius pagerinimą investavo 2 milijonus litų, (kas sudarytų daugiau nei 10 000 Lt išlaidų pagerinti 1 m² ploto), yra nepagrįstas. G. J. skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą panaikinti laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą turtui adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, kadangi nurodytas turtas yra – sudegęs, t.y. Palangos Kurhauzo pastatas, be to, nuosavybės teisę į jį turi ir Palangos miesto savivaldybė ir kiti jo šeimos nariai.

Šalies argumentai

Kaltinamasis skunde nurodo, kad yra senyvo amžiaus, jos sveikatos būklė ir materialinė padėtis yra blogos, jis neturi jokių perspektyvų gauti darbą ar mokytis, todėl jam pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra neproporcingai didelis. Be to pažymi, kad jis turi 23,6100 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį siūlo parduoti už 4 kartus didesnę, nei nustatė prokuroras kainą, - tai yra už 160.000 lt. - 180.000 lt.m todėl prašo leisti parduoti šį žemės sklypą su sąlyga, kad pirkėjas gautas lėšas ar jų dalį pervestų į generalinės prokuratūros sąskaitą. Kaltinamojo manymu, jeigu 160-180 tūkstančių litų jo asmeninių lėšų atsidurtų Generalinės prokuratūros sąskaitoje už 44.506,00 lt. įvertintą sklypą (duomenys neskelbtini) kaime būtų papildomas saugiklis ir įrodymas, kad jo nekilnojamojo turto įvertinimas, kurį atliko turto vertintojai - UAB „Nidulus“; UAB „Verslavita“; „Inreal“ ir UAB „Ober haus“ atliktas kvalifikuotai ir sąžiningai.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo G. J. skundą atmesti,

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. J. skundas atmetamas.

Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, jog į kaltinamojo skunde nurodytus argumentus pakankamai išsamiai buvo atsakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d., 2010 m. birželio 2 d. ir 2010 m. kovo 1 d. nutartyse. Kaltinamasis iš esmės naujų argumentų nepateikė ir šiame skunde, G. J. prašymai motyvuoti tais pačiais argumentais, kuriais buvo grįsti ankstesni skundai dėl ankstesnių Vilniaus apygardos teismo nutarčių, kuriomis G. J. buvo tęsiamas laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas, todėl, teismo manymu, netikslinga dar kartą analizuoti šių argumentų ir kartoti ankstesnėse nutartyse išdėstytus motyvus.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2008 m. sausio 15 d. nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas G. J. ir jo žmonos V. J. turtui. Šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo pratęstas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimis iki 2008 m. spalio 15 d., o baudžiamąją bylą perdavus teismui, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 15 d. nutartimi nuosavybės teisės į G. J. priklausantį turtą apribojimas buvo pratęstas iki 2009 m. sausio 15 d. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi iš naujo laikinai apribotos kaltinamojo G. J. nuosavybės teisė į jo turtą, kuris vėlesnėmis to paties teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Pažymėtina tai, kad šiuo metu G. J. nuosavybės teisės apribojimo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai konstatuoja, kad procesinės prievartos priemonės pratęsimo tvarka pažeista nebuvo.

BPK 151 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi pagrįstai pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. J. priklausančiam turtui. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, susijusių su asmens konstitucine teise į nuosavybės neliečiamumą. Minėta procesinė prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba turto konfiskavimas. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje nukentėjusysis V. N. pareiškė 2 432 000 Lt civilinį ieškinį, o I. Ž.-Z. prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš kaltų asmenų. Baudžiamojoje byloje G. J. kaltinamas kelių, tarp jų labai sunkių, nusikaltimų padarymu. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į ekonominius pokyčius, įvykusius po įvykių, kuriu metu atsirado turtinė žala, taip pat į tai, kad turto, į kurį apribotos nuosavybės teisės, kaina nuolatos kinta. Nuosavybės teises apribojanti priemonė nustato teisingą bendrojo intereso ir reikalavimo, keliamo individualių teisių apsaugai, pusiausvyrą. Todėl egzistuoja pagrįstas proporcingumo santykis tarp pritaikytų priemonių ir siekiamo tikslo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apygardos teismo G. J. paskirtas ir pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas turtui nėra aiškiai neadekvatus pareikštų civilinių ieškinių dydžiui, todėl minėtos procesinės prievartos priemonės terminas tęsiamas nepažeidžiant proporcingumo principo, kuris įtvirtintas BPK 11 straipsnio 1 dalyje. Be to, pažymėtina tai, kad teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali keisti areštuotino turto nei leisti parduoti kokį nors turtą, kaip to prašo kaltinamasis.

Susipažinęs su pateikta skundui nagrinėti medžiaga, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju kaltinamojo G. J. konstitucinės teisės ir BPK normos nebuvo pažeistos. Vilniaus apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar pakeisti nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaltinamojo G. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį.

Teisėjas Svajūnas Knizleris