- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-07-10
- Bylos Nr.
- ATP-813-626/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G.V. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarimo, kuriuo G.V. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. ir jam paskirta 1250 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 3 mėnesiams,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
G.V. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. vasario 4 d., apie 20.30 val. Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį Audi A6, valst. Nr.. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,83 prom. po paklaidos). Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 p. nustatytą reikalavimą. Byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 123 str. 5 d., G.V. atžvilgiu nutraukta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G.V. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarimą ir bylą nutraukti.
Nurodo, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime visiškai nepasisakė dėl bylos nagrinėjimo metu pateiktų argumentų dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokole grafoje “Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės” nėra nurodyta net kada neva tai jis vairavo automobilį, kokį automobilį vairavo, kurioje tiksliai vietoje vairuodamas padarė administracinį teisės pažeidimą ir kt. Nurodoma, kad vairavo (duomenys neskelbtini) kaime, nors faktiškai protokole nurodytas automobilis stovėjo prie garažo ir jis iš viso jo nevairavo, pareigūnai jo iš viso nesustabdė vairuojančio, o privažiavę prie nurodyto garažo (jo darbo vietos) pareikalavo parodyti automobilio dokumentus, atidaryti bagažinę ir kapotą. Visus nurodymus įvykdė. Bylos nagrinėjimo metu abu pareigūnai patvirtino, kad jis buvo apsirengęs darbiniais rūbais, išteptomis rankomis ir net purvinu (nešvariu) veidu. Iš teisų taip ir buvo, nes tą dieną nuo pat ryto su darbininku K.B. nurodytame garaže dažė kitą automobilį ir dėl tos priežasties buvo išsitepęs su darbiniais drabužiais. Tai, kad nevairavo transporto priemonės, automobilis stovėjo prie garažo, įrodo ir tai, kad būtent iš tos vietos buvo paimtas automobilis priverstiniam nuvežimui, nors jo žmona S.V. prašė perduoti automobili jai arba automobili pastatyti garaže, prie kurio jis ir stovėjo, juolab teisme pareigūnas I.B. patvirtino, kad jis buvo paėmęs garažo raktus.
Skundžiamame nutarime konstatuojama, kad liudytojai pareigūnai I.B. ir L.Š. parodė, jog, jam vairuojant automobilį, policijos pareigūnai jį stabdė įjungę švyturėlius. Tai neatitinka tikrovės, nes šiuos liudytojų parodymus paneigia papildomai teismo išreikalauti rašytiniai įrodymai-vieninga valdymo sistema ir kt., įrodanti, kad pareigūnai jokių švyturėlių nebuvo įjungę, o ir faktiškai negalėjo įjungti, nes jo automobilis stovėjo prie garažo, kuriame jis tą dieną su K.B. dažė kitą automobilį. Pareigūnas I.B. bylos nagrinėjimo metu negalėjo nuosekliai paaiškinti visų aplinkybių, jo parodymai prieštaringi. Į klausimą, kurioje vietoje buvo pradėtas stabdyti neva tai jo vairuojamas automobilis ir kurioje vietoje jis buvo sustabdytas, pareigūnas negalėjo atsakyti. Jis paaiškino, kad policijos automobilis privažiavo prie garažo, prie kurio stovėjo jo neva tai vairuojamas automobilis. Į klausimą kada, kokiu momentu stabdant automobilį buvo įjungti policijos automobilio švyturėliai, kaip to reikalauja Policijos patrulių veiklos instrukcija, stabdant automobilius tamsiu paros metu, pareigūnas I.B. paaiškino, kad švyturėlius įjungė prie įvažiavimo į garažus (atstumas apie 200 m.), o pareigūnė L.Š. parodė, jog pareigūnų automobilis neva tai važiavo nuo jo automobilio 5-10 metrų atstumu ir tada įjungė švyturėlius. Kyla klausimas, kodėl policijos pareigūnai neįjungė švyturėlių ir nepradėjo stabdyti automobilio kelyje į (duomenys neskelbtini) kaimą, nes, kaip teigia pareigūnas I.B., jo neva tai vairuojamą automobilį pastebėjo šiame kelyje ir jiems neva tai sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus, nes automobilis važiavo įtartinai vingiuodamas. Teisme Šalčininkų policijos komisariato atstovas paaiškino, kad švyturėliai nebuvo įjungti, nes galėjo sugesti įjungimo technika, nors jokių įrodymų dėl šios versijos nepateikė. Tai gana akivaizdūs prieštaravimai, kurie šioje byloje nebuvo teismo pašalinti ir kurie prieštarauja rašytiniams įrodymams bei neatitinka tikrovės, o tai įrodo, jog teismas neobjektyviai išnagrinėjo šią bylą, rėmėsi tik pareigūnų tikrovės neatitinkančiais parodymais, kuriuos paneigė šioje byloje techninės priemonės, rodo pareigūnų norą bet kokiomis priemonėmis, net duodant melagingus parodymus teisme, įrodyti, jog jis tuo metu vairavao automobilį (duomenys neskelbtini) kaime.
Nesutinka su teismo motyvu, jog teismas kitų rašytinių įrodymų šioje byloje iš viso nevertino, nes tai liečia kitą administracinę bylą, kurioje jis kaltinamas padaręs ir ATPK 187 str. 2 d. pažeidimą, nes neva tai priešinosi policijos pareigūnams. Nurodyta byla jam buvo iškelta po to, kai pareigūnai jį sumušė (šioje byloje nagrinėjamo įvykio metu), jam buvo sutrikdyta sveikata ir dėl tokių neteisėtų veiksmų jis kreipėsi į teisėsaugos institucijas skundu dėl pareigūno I.B. neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu, pagal tuos pačius pareigūnų Tarnybinius pranešimus, kurie yra šioje byloje. Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad neva tai jis priešinosi policijos pareigūnams, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas už ATPK 187 str. 2 d. buvo surašytas po 10 d. po jo skundo pateikimo. Visiškai nesuprantama, kodėl pareigūnai nenurodė ir ATPK 187 str. 2 d. pažeidimo Administracinio teisės pažeidimo protokole šioje byloje. Neatmestina, kad ši byla ir jos baigtis yra pareigūnų kerštas jam. Tie patys pareigūnai abiejose bylose davė absoliučiai priešingus parodymus, todėl jo atstovės pateikti papildomi rašytiniai įrodymai ir net parodymai tų pačių pareigūnų dėl to paties įvykio turėjo būti teismo vertinami, tai rodo Šalčininkų rajono apylinkės teismo šališkumą ir neobjektyvumą, nesivadovaujant ir netiriant visų įrodymų pateisinti pareigūnų veiksmus, nors tie veiksmai ir neteisėti, o tai jau šiurkščiai pažeidžia tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek ir Žmogaus teisių Konvencijos nuostatas. Duodamas parodymus teisme pareigūnas I.B. teigė, kad, priėjęs prie jo, iš karto pastebėjo, jog jo sveikatos stovis labai blogas, kad jis nesiorientavo aplinkoje, verkė, jo psichinė būklė buvo labai bloga, nes kalbėjo, jog nusižudys ir kt. Tačiau į klausimą ar jis įvykdė I.B. reikalavimą atidaryti automobilio bagažinę ir kapotą, pateikti dokumentus, atsakė teigiamai, kad šiuos veiksmus G.V. atliko iš karto. Į klausimą kodėl pareigūnai neiškvietė medikų, matydami, kad jo psichinė būsena visiškai nestabili, nesiorientuoja aplinkoje, verkia ir kalba, kad nusižudys, juolab, kad pareigūnas patvirtino, jog jis galimai buvo apsvaigęs nuo dažų, dažant automobilį, pareigūnas I.B. atsakė, kad šis jį pradėjo raminti, tačiau medikų nekvietė, o ir vėliau pas juos nenuvežė. Pareigūnas I.B. teisme parodė, kad dar būnant prie garažų, privažiavo jo žmona, tačiau pareigūnas net žmonai nepasakė, kad jo psichinė būsena labai bloga, nepasiteiravo kas jam galėtų būti, neleido bendrauti su juo, sėdinčiu su antrankiais policijos automobilyje. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad pareigūnas I.B. po to, kai jį sumušė, panaudodamas net tris prievartos priemones, sukeldamas sveikatos sutrikimą, smegenų sutrenkimą ir akivaizdžias kraujosruvas veide, stengėsi išvengti galimų pasekmių ir liudytojų. Be to, pareigūno I.B. nurodyta jo būsena prieštarauja šio pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytiems veiksmams bei duotiems parodymams teisme, kad jis neva tai pareigūnams priešinosi. Visiškai nesuprantama, kaip žmogus, būdamas ne tik neagresyvus, o pasyvios būsenos (verkia, kalba apie mirusius artimuosius, sako, jog jis nusižudys) gali priešintis policijos pareigūnams taip, kad jiems tenka pavartoti net kelias prievartos priemones: antrankiai; koviniai veiksmai; ašarinės dujos ir to pasekmėje jam padarytas sveikatos sutrikdymas, net smegenų sutrenkimas.
Pažymi, kad visiškai nesuprantami ir prieštaringi pareigūnų parodymai dėl automobilio priverstinio nuvežimo. Jo žmona S.V. atvyko ir susitiko su pareigūnais dar būnant prie garažo. Ji buvo blaivi ir galėjo bei turėjo galimybę ir teisę šį automobilį vairuoti ir/ar pastatyti garaže, juolab automobilis stovėjo prie pat garažo durų. Jai pareigūnai net neleido pabendrauti su juo, juolab pareigūnams paėmus jo telefoną į jį atėjo SMS, jog raktai yra namuose (privažiavus prie garažo pareigūnams, jis automobilyje ieškojo namų raktų. Automobilio raktelis buvo durelėse iš išorės, jeigu jis būtų bijojęs pareigūnų ir būtų vairavęs automobilį būdamas neblaivus, galėjo įeiti į garažą ir užsirakinti duris. Tokių veiksmų jis neatliko, o tai įrodo, jog automobilio nurodytu laiku jis nevairavo. Teigia, kad kyla klausimas kodėl pareigūnai paėmė jo telefoną, neleido bendrauti su žmona, nepasiteiravo jos ką jis veikė visą dieną, net nepaaiškino, kad įtaria jį vairavus automobilį neblaiviam. Teigia, kad pareigūnai nenorėjo, jog S.V. pamatytų, kad jis stipriai sumuštas. Pareigūno I.B. parodymai prieštaringi ir duodant parodymus dėl jo veiksmų prie garažo durų, t.y. vienu metu šis pareigūnas teigė, kad jis mėgino įsprukti į garažą, kitu metu teigė, kad mėgino atrakinti garažo duris. Jam pareigūnams paaiškinus, kad automobilio nevairavo, bet jame ieškojo namų raktų ir šią aplinkybę patvirtino SMS žinutė, kurią jam parašė žmona, kad raktai namuose ir šią žinutę perskaitė pareigūnė L.Š., t.y. pirminiai jo parodymai pareigūnams sutapo su žmonos SMS žinute, tačiau pareigūnams jį sumušus (šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl jo sveikatos sužalojimo neteisėtais pareigūnų veiksmais, byla dėl neva tai pasipriešinimo policijai nutraukta), turėti pasiteisinimą. Neatmestina, kad po to, kai pareigūnas I.B. jį sumušė, šis nenorėjo, jog tai matytų ir žinotų galimi liudytojai, nes neabejotina, kad pareigūnai pastebėjo, jog garažo galinėje patalpoje dega šviesa (tuo metu K.B. plovė automobilių dažymo įrankius), nes buvo tamsus paros metas. Nesuprantama, kodėl pareigūnai taip vengė patekti į garažo patalpas, juolab prieš tai apžiūrėjo automobilio bagažinę, po kapotu ir, kaip teigė pareigūnas I.B., tokius veiksmus atliko dėl to, kad norėjo įsitikinti ar automobilis nėra pavogtas, tačiau garažo, kuriame ruošiami automobiliai pardavimui, tą dieną buvo dažomi, pareigūnai ne tik neapžiūrėjo, bet darė visas kliūtis, kad net jis negalėtų į jį įeiti, paėmė garažo raktus. Šios abejonės ir pareigūnų prieštaravimai nagrinėjant bylą nėra pašalinti. Šių labai reikšmingų aplinkybių teismas iš viso nevertino ir dėl jų nepasisakė, be jokių motyvų ar/ir argumentų atmetė liudytojų S.V. ir K.B. parodymus pareikšdamas, kad tai yra tokia jo gynyba. Liudytojo K.B. parodymai nuoseklūs ir neprieštaringi bei nėra pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais teisme. Liudytojas K.B., kaip ir liudytoja S.V., teisme parodė, kad tą dieną jis kartu su K.B. garaže atlikinėjo automobilio dažymo darbus ir automobilį AUDI, kurį pagal pareigūnus neva tai jis vairavo būdamas neblaivus, išvarė iš garažo ir pastatė prie garažo durų, kad jis šiuo automobiliu tą dieną niekur nevažiavo. Kada privažiavo policijos pareigūnai prie garažo, liudytojas K.B. buvo garažo viduje ir pagalbinėje patalpoje tvarkė darbo įrankius po dažymo. Tą aplinkybę net nenorėdamas patvirtino pareigūnas I.B. parodydamas, kad jis „spruko į garažą”. Iš tiesų jis ir norėjo įeiti į garažą, kad viską matytų K.B., kuris iš karto pareigūnams galėtų paaiškinti kas iš tiesų vyko. Nesuprantama kodėl policijos pareigūnai taip išsigando, kad jis nepatektų į garažą, kodėl jiems sukėlė tokią agresiją visiškai paprasti ir suprantami jo veiksmai, kodėl jiems nesinorėjo išklausyti liudytojo, kuris buvo kartu garaže visą dieną. Liudytojas K.B. parodė, jog policijos pareigūnai prie garažo privažiavo be įjungtų garsinių ar/ir šviesos signalų (tą patvirtino ir į bylą pateiktų techninių priemonių išrašai, nors pareigūnai teikė priešingus parodymus), kad jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, kad niekada nevairuoja automobilio išgėręs, nėra agresyvus, priešingai - yra labai taikaus charakterio, kad nepastebėjo, jog jis mėgino įeiti į garažą, kad matė kaip pareigūnas I.B. mušė jį, tačiau išsigandęs iš garažo neišėjo, kad aš iš tiesų darbo pabaigoje pasigedo namų raktų ir išėjo jų ieškoti automobilyje, o žmona išvažiavo į namus, kurie yra maždaug už 300-400 metrų, ten paieškoti raktų. Be to, pareigūnas I.B. taip pat patvirtino tiek teisme, tiek ir abiejų pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose įvykio metu, kad jis nurodė, jog neseniai baigė dažyti automobilį ir prisikvėpavo dažų. Jau vien šie jo parodymai įvykio metu privalėjo suneraminti pareigūnus dėl jo sveikatos stovio ir pareigūnai turėjo kviesti medikus, nes gal būt jis yra apsinuodijęs dažais, tačiau pareigūnas I.B. tokioje situacijoje jo atžvilgiu panaudojo net tris prievartos priemones ir sutrikdė sveikatą net iki smegenų sutrenkimo. Faktiškai tokie patys ir liudytojos S.V. parodymai. Galimas prieštaravimas aukščiau nurodytų liudytojų, kad tą dieną niekur nevažiavo, pašalintas papildomais įrodymais. Tą dieną buvo nuvažiavęs iki parduotuvės su žmonos S.V. automobiliu, kai ji dirbo, jos darbo vieta nuo gyvenamosios vietos per gatvę, važiuoti automobiliu nereikia, automobilis tuo metu yra prie namų ir per tą laiką apie 15-16 val., kaip ir parodė teismui duodamas parodymus, jis su jos automobiliu buvo nuvažiavęs iki parduotuvės ir apie tai S.V. net nežinojo. Skundžiamame nutarime teismas aukščiau nurodytų liudytojų parodymų iš viso neanalizavo, juos atmetė nenurodydamas jokių motyvų ir dėl tos priežasties toks teismo nutarimas yra naikintinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK VPS KPP viršininkas A. G. prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas G.V. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., tačiau apeliantas su tokiu teismo nutarimu nesutinka.
Apeliantas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole grafoje “Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės” nėra nurodyta kada jis neva vairavo automobilį, kokį automobilį vairavo, kurioje tiksliai vietoje vairuodamas padarė administracinį teisės pažeidimą ir kt. Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo protokolu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad toks apelianto skundo argumentas yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Šiuo atveju visi įstatyme nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai yra išpildyti, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.
Taip pat apeliantas nurodo, kad automobilio nevairavo, o tik ėjo iš automobilio paimti raktų, kai jį sulaikė policijos pareigūnai.
Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantui įvykio metu buvo nustatytas 0,87 promilės girtumas, tačiau tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 1 d., turi būti nustatytas ir šio asmens transporto priemonės vairavimo faktas.
Susipažinus su bylos medžiaga ir pirmos instancijos teisme apklausto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojų parodymais, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra neginčijamai įrodyta, jog G.V. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir vietoje, būdamas apsvaigęs, vairavo automobilį.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas savo kaltę dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam, neigė nuo pat pradžių. Tą aplinkybę, kad jis, kaip nurodo įvykio metu buvę pareigūnai, vairavo automobilį, paneigė ir apylinkės teisme liudytoju apklaustas K.B. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs ir neprieštaraujantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymams. Tą aplinkybę, kad apeliantas automobilyje ieškojo raktų, patvirtino tiek liudytoju apklaustas K.B., tiek apelianto sutuoktinė S.V. Kaip matyti iš byloje esančio Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto V.K. 2014 m. vasario 6 d. išvados Nr. G 432/14(01), apeliantas dar iki apklausiant pareigūnus pirmos instancijos teisme, kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą dėl to, kad administraciniame teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir vietoje buvo sumuštas policijos pareigūnų, šia išvada buvo konstatuotas nežymus G.V. sveikatos sutrikdymas. Be to, kaip teisingai nurodo apeliantas, praėjus 10 dienų po šio įvykio, t.y. 2014 m. vasario 14 d., jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 187 str. 2 d. dėl šioje byloje aptariamo pažeidimo padarymo metu vykusio konflikto su policijos pareigūnais. Taigi, policijos pareigūnai, teismo vertinimu, yra suinteresuoti šios bylos baigtimi ir jų parodymai yra vertintini kritiškai.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors pirmos instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodo, kad tarp pažeidėjo ir liudytojų parodymų yra tam tikri prieštaravimai, tačiau nenurodė, kokie konkretūs prieštaravimai yra nustatyti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., sudėties buvimo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G.V. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., todėl administracinio teisės pažeidimo byla G.V. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
G.V. apeliacinį skundą tenkinti.
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G.V. pripažintas kaltu padaręs administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., nutraukti.
Nutartis neskundžiama.