- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-11
- Bylos Nr.
- PK-392-914/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-70-3-00006-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Steponaitis
- Nukentėjusysis
- L. J.
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Marius Steponaitis, susipažinęs su nukentėjusiosios L. J. privataus kaltinimo skundu, kuriuo M. Š. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-02-04 Šiaulių apylinkės teisme gautas nukentėjusiosios L. J. skundas dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn M. Š., gim. 1988-02-21, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 2 dalį, ir jai priteisti 5000 litų neturtinės žalos atlyginimą.
L. J. skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
Nukentėjusiojo skundas yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas bei nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. Šiuo procesiniu dokumentu ne tik išreiškiama asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas, bet ir nustatomos, apibrėžiamos teisminio nagrinėjimo ribos, kadangi teisėjas nutartimi perduoda bylą į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, apibrėžtą būtent nukentėjusiojo skunde. Privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi, pagal kurį dar bus atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 412 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiant nukentėjusiojo skundo turinį, nurodyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.
Šalies argumentai
Teismui pateiktas skundas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir neviešo įžeidimo neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų.
L. J. skunde dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka, kuriame prašoma M. Š. patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, nurodoma, kad ši nusikalstama veika jos atžvilgiu buvo padaryta 2012 m. gegužės 16 d. Iš prie skundo pridėtos Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G964/12(04) matyti, kad L. J. padaryti šie sužalojimai: kraujosruvos abiejuose žastuose, dešiniame dilbyje, kairėje krūtyje ir dešinėje blauzdoje, nubrozdinimas kairiame rieše. Pareiškime privatus kaltintojas išdėsto ir kitas aplinkybes, kad ji tą pačią dieną, faktiškai tuo pačiu laiku buvo sulaikoma policijos pareigūnų ir prieš ją panaudota fizinė jėga – „be jokio reikalo parvertė mane ant žemės ir uždėjo antrankius. Aš prašiau nuimti antrankius, nes labai skaudėjo riešai, nes jiems visai nesipriešinau“.
Kartu teismas atkreipia dėmesį, kad savo iniciatyva teismas negali rinkti duomenų, tuo labiau papildyti ar iš esmės keisti suformuluotą kaltinimą. Skunde turi būti aiškiai nurodytos ir išdėstytos baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamos aplinkybės, priešingu atveju, skundo nagrinėjimas suvaržytų proceso dalyvių teises, pažeistų kaltinamojo teisę gintis nuo pareikštų kaltinimų.
Pažymėtina, kad teismas šioje proceso stadijoje įrodymų netiria ir jų nevertina. Šiuo konkrečiu atveju specialisto išvadoje fiksuoti sužalojimai, jų pobūdis ir išsidėstymas yra būdingi ir skunde nurodytai aplinkybei, kad nukentėjusioji buvo sulaikoma policijos pareigūnų bei prieš ją buvo panaudota fizinė jėga, taip pat uždėti antrankiai. Tokios nurodytos aplinkybės kelia abejones dėl kaltinimo konkretumo, o pats kaltinimas yra ydingas. Veikos, kuria kaltinamas M. Š., yra materialios sudėties, todėl šia veikai konstatuoti būtina nustatyti, kokius konkrečiai padarinius kaltinamasis sukėlė įstatymo saugomai vertybei, šiuo atveju sveikatai. Be to, privati kaltintoja kartu nurodo, kad policijos pareigūnai prieš ją taip pat naudojo jėgą, specialiąsias priemones. Esant tokioms išdėstytoms aplinkybėms skunde nurodytas kaltinimas - veika, jos padariniai ir kitos aplinkybes yra akivaizdžiai nekonkretūs ir kartu dviprasmiški. Neaišku, ar padaryti sužalojimai yra policijos pareigūnų ar M. Š. veiksmų pasekmė.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo skundas privataus kaltinimo tvarka turi būti pagrįstas ir motyvuotas, o jame turi būti pateikti duomenys, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes. Kaltinimas baudžiamojoje byloje turi būti itin aiškus ir konkretus, kadangi būtent dėl šiame procesiniame dokumente suformuoto kaltinimo asmeniui gali kilti baudžiamosios atsakomybės prasme reikšmingos pasekmės. Kaip minėta nukentėjusiojo skundas yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas bei nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali, todėl kaltinamasis gavęs skundą turi žinoti, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas, iš kaltinimo turinio turi būti aišku, kas, kuo ir kuo remiantis yra kaltinamas, aiškiai aprašyta veika, kurios padarymu asmuo yra kaltinamas, taip pat tiksliai kvalifikuoti veiką, aiškiai nurodant, kokia BK norma ar kokios normos už veiką numato baudžiamąją atsakomybę. Tai suteikia galimybes kaltinamajam rengtis gynybai teismo proceso metu. Atitinkamai jokių dviprasmiškų kaltinimų ar nurodytų aplinkybių kaltinime būti negali. Netinkamai surašytas skundas riboja kaltinamojo teisę gintis nuo jam pareikštų kaltinimų.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kartu su skundu yra pridėta VĮ „Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad minimu kaltinime laiku nukentėjusiajai buvo kviesti medikai į policijos nuovadą, kur nukentėjusiajai buvo suteikta medicininė pagalba: „Moteris rasta sujaudinta, drebanti, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Diagnozuota ūmi reakcija į stresą, girtumas. Pasiūlyta vykti į Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių, bet L. J. vykti atsisakė ir pasirašė į iškvietimo kortelę“. Tačiau šioje pažymoje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusioji būtų sumušta, ar jai reikalinga medicininė pagalba dėl jai padarytų kokių nors sužalojimų. Šios aplinkybės taip pat patvirtina kaltinimo nekonkretumą. Tuo pačiu paminėtina ir tai, kad į medikus dėl nurodytų sužalojimų L. J. kreipėsi tik 2012-05-28, t.y. praėjus dvylikai dienų nuo galimai jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Skunde L. J. nurodo, kad šiuo laikotarpiu gydėsi, tačiau jokių tai pagrindžiančių dokumentų prie skundo nepateikė. Skundą privataus kaltinimo tvarka policijai bei atitinkamai teismui pateikė po daugiau kaip pusės metų.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms šioje proceso stadijoje darytina išvada, kad privačios kaltintojos L. J. skundas neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų, todėl negali būti priimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
L. J. skundo nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.