- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-30
- Bylos Nr.
- ATP-56-135/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
- Pažeidėjas
- R. G.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimo, kuriuo R. G. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., 124¹ str. 7 d., ir jam paskirta subendrinta 1000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. nubaustas už tai, kad 2013 m. spalio 19 d., 8 val. 11 min, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, alkoholio kiekis matuoklio parodymais 1.28 promilių. Tokiais savo veiksmais R. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 1 d. ir už šį pažeidimą jam skirta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Be to, R. G. nubaustas už tai, kad 2013 m. spalio 19 d., 8 val. 11 min, Radviliškio m., Biliūno g. 9., tikrinančiam jį pareigūnui nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tokiais savo veiksmais R. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124¹ str. 7 d. ir už šį pažeidimą jam skirta 100 Lt bauda.
Teismas, vadovaudamasis ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrino apėmimo būdu ir galutinę nuobaudą paskyrė 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Šalies argumentai
R. G. skundžia 2013-12-04 nutarimą ir prašo jį panaikinti bei bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad jis inkriminuotų pažeidimų nepadarė. Tvirtina, kad jo, liudytojų L. D., A. G. parodymai patvirtina, jog automobilį vairavo L. D., o ne jis, tačiau teismas tai vertino kaip gynybinę versiją, nes L. D. ir A. G. yra jo draugai, todėl suinteresuoti bylos baigtimi jo naudai. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog pareigūnų parodymai nekelia abejonių. Nurodo, kad automobilis nebuvo stabdomas ir stabdymo negalima buvo prognozuoti. Teigia, kad teismas nepašalino prieštaravimų, esančių policijos pareigūnų parodymuose, t.y., nesiaiškino, ar iš pareigūnų stovėjimo vietos buvo galima matyti, jog į J. B. gatvę pasukusio automobilio vairuotojas yra vyresnis už šalia sėdintį keleivį ir su žiemine kepure nuleistomis ausimis. Apelianto tvirtinimu, pareigūnas T. B. teismo posėdžio metu paneigė savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes paaiškindamas, kad jis prie automobilio neprivažiavo, o priėjo pėsčias, įvykį stebėjo pro tvorą, o į patikslinančius klausimus negalėjo atsakyti tvirtai, kas vairavo, o nurodė, jog mano, kad vairavo asmuo, sėdintis tarnybiniame automobilyje. Nurodo, kad iš T. B. parodymų neaišku, kas vairavo tarnybinį automobilį ir ar jis (T. B.) su juo važiavo, kai tarnybinis automobilis privažiavo prie sustabdyto automobilio. Nurodo, kad L. D. kategoriškai tvirtino, jog jis buvo be kepurės, nors policijos pareigūnai teigė, kad šalia vairuotojo sėdėjo asmuo su žiemine kepure nuleistomis ausimis. Apelianto teigimu, netikėti L. D. parodymais nėra pagrindo, nes įvykio metu oras buvo nešaltas, todėl tokios žieminės kepurės nedėvimos. Nurodo, kad į jų stovėjimo vietą J. B. gatvėje E. K. atvyko vienas, be T. B., nes pastarasis tikrino dokumentus Dariaus ir Girėno gatvėje, todėl jų matymo sektoriai buvo skirtingi, tačiau jų tarnybiniai pranešimai - iš esmės identiški (7-8 b.l.). R. G. tvirtinimu, realiai taip nebūna, kad atskiri individai identiškai galvotų, suvoktų ir visa tai beveik pažodžiui užrašytų, todėl tai patvirtina kelių policijos pareigūnų susitarimą pateikti norimą įvykį, už esama. Pažymi, kad L. D. ir A. G., su kuriais kartu važiavo automobiliu, nėra nei jo draugai, nei suinteresuoti bylos baigtimi jo naudai. Taip pat pabrėžia, kad liudytojai nepatraukti atsakomybėn už melagingų parodymų davimą, todėl netikėti jų parodymas nėra pagrindo. Nurodo, kad susikeisti prie vairo, kaip teigia policijos pareigūnai, nebuvo nei minties, nei reikalingumo, nes jų važiuojančių niekas nestabdė.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
R. G. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ str. 7 d., 126 str. 1 d., tačiau savo kaltę apeliaciniame skunde neigia, tvirtindamas, kad jis automobilio neblaivus nevairavo. Tokius skundo argumentus apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo nuomone, taip pat vertina kaip gynybos versiją, todėl atmeta.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Patikrinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.
R. G. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus įrodyta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūnų E. K. ir T. B. 2013 m. spalio 19 d. tarnybiniais pranešimais (7, 8 b. l.), kuriuose nurodyta, kad dirbant buvo pastebėtas automobilis „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiuodamas staigiai nusuko kairėn, pareigūnai aiškiai matė, jog automobilį vairavo vyresnio amžiaus vyriškis, o šalia sėdėjo jaunuolis su kepure, kurios ausinės dengė ausis, automobilis sustojo prie J. B. g. 9 namo, pareigūnai aiškiai matė, kaip vairuotojas išlipo ir perėjo prie dešinės keleivio pusės, o iš keleivio priekinės sėdynės išlipo jaunuolis su kepure ant galvos, pareigūnui E. K. priėjus vairuotojas pateikė automobilio dokumentus, o vairuotojo pažymėjimą nurodė palikęs namuose, bendraujant su vairuotoju pareigūnai pajuto alkoholio kvapą, vairuotojas R. G. pareiškė, kad automobilio jis nevairavo, pasiūlius pasitikrinti girtumą R. G. buvo nustatytas 1,28 promilių girtumas. Šias aplinkybes pareigūnai nurodė ir apylinkės teisme apklausti liudytojais patikslindami, kad tą dieną matomumas buvo geras ir jie tiksliai matė, kas vairavo automobilį ir kaip automobiliui nusukus į kitą gatvę ir sustojus, vairuojas išlipo iš automobilio ir ėjo link priekinės automobilio keleivio pusės, iš kurios tuo metu lipo šalia vairuotojo sėdėjęs keleivis (22-24 b.l.). Dėl galimai pareigūnų prieštaringų aplinkybių, išdėstytų tarnybiniuose pranešimuose ir jų parodymų teismuose, pažymėtina, kad jie skiriasi tik neesminėse detalėse, nes iš tarnybinių pranešimų yra aišku, kad su tarnybiniu automobiliu prie automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojusio prie J. B. g.9 namo, privažiavo pareigūnas E. K., o kiek vėliau prie jų priėjo ir pareigūnas T. B.. Byloje nenustatyta priežasčių, kurios rodytų, jog liudytojai E. K. ir T. B. turėtų tikslą apeliantą apkalbėti ir teiktų apie nagrinėjamas byloje aplinkybes neteisingą informaciją. Apygardos teismo nuomone, šių duomenų pakanka konstatuoti, kad R. G. padarė jam inkriminuotus pažeidimus. Bylos duomenys paneigia deklaratyvaus pobūdžio apeliacinio skundo argumentą, kad R. G. nevairavo automobilio. Nėra jokio pagrindo nesiremti liudytojais apklaustų pareigūnų parodymais, kurie, įvertinus juos visų byloje esančių duomenų kontekste, laikytini nuosekliais. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime pagrįstai liudytojų L. D. ir A. G. parodymus vertino kaip siekį padėti R. G. išvengti atsakomybės. Ir nors R. G. skunde tvirtina, kad minėti asmenys nėra jo draugai, tačiau jo bei minėtų liudytojų parodymai leidžia spręsti, kad jie kartu automobiliu važiavo neatsitiktinai, nes turi bendrų interesų (medžiotojai), t.y. jie yra daugiau nei šiaip pažįstami, juolab, kad ir pats pažeidėjas, pasiaiškindamas dėl pažeidimo, protokole nurodė, kad vairavo draugas.
Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o R. G. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ str., 302¹² str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.