Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė, spręsdama pareiškėjos D. V. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja pateikė teismui pareiškimą ypatingosios teisenos tvarka ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 0,15 ha žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), pastatas- gyvenamasis namas UN (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas UN (duomenys neskelbtini), pastatas- ūkinis pastatas UN (duomenys neskelbtini), pastatas-šiltnamis UN (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai- šulinys UN (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad automobilis OPEL ZEFIRA valst. Nr.(duomenys neskelbtini) yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Teismas, spręsdamas pareiškimo, paduoto ypatingosios teisenos tvarka, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, priėmimo klausimą, turi patikrinti ne tik tai, ar pareikštas pareiškimas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus Civilinio proceso kodekso 111, 113, 447 str., bet ir privalo ex officio aiškintis, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, t.y. ar jis apskritai turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos.

Pagal CPK 444 str. 2 d. 9 p. juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms sąlygoms: nuo šių faktų priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tokius faktus patvirtinančių dokumentų arba prarastų dokumentų negalima atkurti; įstatymai nenumato neteisminės šių faktų nustatymo tvarkos (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 9 p., 445 str.). Faktai, išvardyti CPK 444 str., yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai. Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikšmę, ar neturi, reikia išaiškinti, kodėl faktas turi būti nustatytas. CPK 444 str. 2 d. 9 p. numato galimybę nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, t. y. įregistravimo faktą (ar kitokius faktus), o ne patį turto teisinį režimą.

Pareiškėja reikalavimus dėl juridinę fakto nustatymo grindžia tuo, kad minėtų nekilnojamojo turto objektų dalį įgijo iki santuokos, dalį šių objektų ir automobilį įgijo santuokos metu, bet savo asmeninėmis lėšomis.

Turtas įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d., Santuokos ir šeimos kodekso 21 str.). Paneigti prezumpciją dėl turto teisinio statuso ir įrodyti, kad nekilnojamojo turto dalis ir automobilis yra asmeninė pareiškėjos nuosavybė, yra asmens, siekiančio įgyti teises į minėtą turtą – šiuo atveju- pareiškėjos , pareiga (CPK 178 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Faktas apie pareiškėjos panaudotas lėšas įgyjant butą gali būti vertinamas kaip įrodomasis, kartu su kitų faktų visuma patvirtinantis ar paneigiantis kurias nors bylos aplinkybes ir nagrinėjant ieškinį, o CPK 444–448 str. nurodyta tvarka nenustatinėjamas. Teismas pažymi, kai pareiškėja siekia įrodyti reikšmingus faktus – teisiškai individualizuoti jai priklausančią turto dalį, t.y. pareiškėjos turto teisinį režimą, bei siekdama nuginčyti turto režimą gali įrodinėti reikšmingas aplinkybes, reikšdama ieškinį. Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 str. tvarka. Todėl atsižvelgiant į tai CPK XXXIV skyriaus trečiojo skirsnio nustatyta tvarka toks pareiškimas negali būti nagrinėjamas. Dėl šios priežasties teismas atsisako priimti pareiškėjos pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Pareiškėjai išaiškintina, kad toks reikalavimas turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka paduodant ieškinį.

Vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 3 p., pareiškėjai grąžintinas sumokėtas 31 EUR žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi teismo nutartimi (CPK 87 str. 3 d.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 1 p., 290-292 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos D. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Grąžinti pareiškėjos atstovui M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 31 EUR (trisdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, sumokėto 2016-07-19.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.