- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-24
- Bylos Nr.
- ATP-103-581/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-03031-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Pažeidėjas
- V. U.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Vaidas U. P. miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 126 straipsnio 4 dalies pažeidimą nubaustas 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams už tai, kad jis 2013-12-15 15.53 val. Panevėžio mieste, Beržų g. vairavo automobilį būdamas neblaivus, nustatytas 1,62 promilių ± 1,7 proc. (vidutinis) girtumas. Tokiais veiksmais V. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą.
Šalies argumentai
V. U. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarimą pakeisti: panaikinti paskirtą nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams, kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Neneigia vairavęs neblaivus, tačiau teigia, kad tai darė dėl susiklosčiusių aplinkybių - norėdamas padėti draugei, kuriai kelyje sugedo automobilis ir ji telefonu nesugebėjo paaiškinti kas atsitiko, tik šaukė, kad automobilis dega.
Mano, kad nubaustas per griežtai, paskirta nuobauda neproporcinga įvykio situacijai, be to yra ligotas, jam nustatytas neįgalumas, gauna nedidelę pašalpą. Taip pat turi individualią įmonę, teikiančią transporto paslaugas, todėl teisė vairuoti būtina atliekant darbo funkcijas. Netekęs teisės vairuoti, gali netekti pragyvenimo šaltinio, nes įmonė samdyti vairuotojo neišgalėtų. Vien neįgalumo pašalpos pragyvenimui neužtektų, kito darbo dėl sveikatos būklės rasti neturi galimybės.
Pažymi, kad rūpinasi Pasvalio rajone gyvenančia senyvo amžiaus ligota motina, du kartus per savaitę ją lanko ir aprūpina būtinais produktais, vaistais, veža pas medikus, be jo nėra kam ja pasirūpinti, o dėl sveikatos būklės naudotis visuomeniniu transportu ji negali.
Nurodo, kad pažeidimo darymo metu nebuvo sukeltas eismo įvykis, nepadaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, kaltu jis prisipažino, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Niekada nėra baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, padarytas pažeidimas daugiau atsitiktinio pobūdžio ir duoda pagrindą manyti, kad tokių pažeidimų ateityje jis tikrai nepadarys.
Laikomas neteistu, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (teistumas ir baustumas išnykę), todėl skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodyta, kad jis baustas už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Visas paskirtas nuobaudas įvykdęs.
Nurodo, kad tarp padaryto teisės pažeidimo ir už jį skirtinos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Nurodo, kad nuobaudos tikslai numatyti ATPK 20 str. jau pasiekti. Netekęs vairuotojo pažymėjimo, jau pajuto skaudžias pasekmes, nes negali atlikti darbo funkcijų, padėti motinai. Be to nuobauda, atimanti galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą, būti naudingam kitiems, nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė. Mano, kad atsižvelgiant į skunde išdėstytas ir byloje nustatytas aplinkybes, jo atžvilgiu galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, t. y. skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nes tai atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus. Toks sprendimas būtų teisingas ir proporcingas jo atsitiktinai padarytam pažeidimui ir neprieštarautų teisminei praktikai šios kategorijos bylose (Panevėžio apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-372-337/2012).
Atsiliepimas į V. U. skundą negautas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
Ginčo dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų šiuo atveju nėra, todėl skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantas prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.
ATPK 30¹ str., kurį prašo taikyti apeliantas, nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Teismų praktikoje susiformavusi pozicija, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.
Apygardos teismas, įvertinęs administracinės bylos medžiagą, konstatuoja, kad į visas pažeidėjo skunde minimas aplinkybes skirdamas nuobaudas apylinkės teismas jau atsižvelgė, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes, nėra pagrindo. Teismas skirdamas nuobaudas nutarime išdėstė nuobaudos skyrimo motyvus, su kuriais visiškai sutinka skundą nagrinėjantis teismas.
Pažeidėjas padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, kuris kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir tiesioginę grėsmę žmonių gyvybei bei jų sveikatai ir pačiam pažeidėjui. Į pažeidėjo V. U. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes – pažeidimo pobūdį, aplinkybes ir pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teismas jau įvertino skirdamas nuobaudą ir už jo padarytą pažeidimą paskyrė ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytą minimalią baudą, bei minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Apelianto minimos aplinkybės - kad transporto priemonė reikalinga atliekant darbo funkcijas, prižiūrėti senyvo amžiaus ligotą motiną, teismo vertinimu, nėra išskirtinio pobūdžio, sudarančios pagrindą švelninti jam paskirtą nuobaudą. Šių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ str. numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę.
Pabrėžtina tai, kad V. U. padarė itin šiurkštų administracinį teisės pažeidimą, t. y. vairavo transporto priemonę, esant vidutinio neblaivumo laipsniui, (ATPK 126 str. 4 d.), o administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrąsias gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes ir nepatogumus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas nuobaudą sušvelninti.
Be to, pats apeliantas, žinodamas jo paties apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir privalėdamas suprasti, kad atitinkamos administracinės nuobaudos taikymas neišvengiamai sukels jam neigiamas pasekmes, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris lemtų tokios administracinės nuobaudos taikymą. Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad vien tik administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens pageidavimą tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms už tokį pažeidimą keliamų tikslų, tokia nuobauda nebūtų teisinga. Pažymėtina ir tai, kad, nors iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą ir matyti, jog V. U. nebuvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam ir pažeidimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, tačiau ši pažyma rodo, kad apeliantas sistemingai darė administracinius teisės pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Tai leidžia apeliantą vertinti, kaip asmenį, nelikusį laikytis nustatytų taisyklių ir įpareigojimų.
Remiantis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-20 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. U. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.