Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020-01-10 · Administracinė byla Nr. eI-941-386/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-10
Bylos Nr.
eI-941-386/2020
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02452-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė (pirm.)
Atsakovas
O. S.
Pareiškėjas
UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-941-386/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02452-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 14.6; 55.1.3; 57.4 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 10 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,

2020 m. sausio 6 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui O. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau - ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo O. S. (toliau – ir atsakovas) 118,26 € nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri apskaičiuota už laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), bei 36,30 € išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 1,71 € už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą.

Šalies argumentai

Nurodoma, kad Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų tvarkymą nuostatai, kuriais nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, galiojanti Plungės rajono savivaldybės teritorijoje. Teigiama, kad vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties.

Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, jam teismo procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai.

Atsakovas ar jo atstovas ir pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byla išnagrinėta iš esmės proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas, be kita ko, tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-5 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato: 1) vietinės rinkliavos dydį; 2) vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką; 3) vietinės rinkliavos lengvatas; 4) vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus; 5) delspinigių dydį, jų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir atleidimo nuo delspinigių atvejus.

Laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. galiojo Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtinti Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (pakeisti 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T1-335, įsigaliojusiu nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurių 6 punktas nustatė, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – tai komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Nuo 2017 m. kovo 1 d. galioja Plungės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-1 patvirtinti Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (pakeisti 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T1-117, įsigaliojusiu nuo 2017 m. gegužės 30 d.), kurių 2 punktas nustato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Plungės rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus; Nuostatai netaikomi asmenims, turintiems taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Byloje pateikti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog atsakovas O. S. ginčo laikotarpiu – nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektą – gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties 70,92 kv. m bendro ploto pastatą-gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kuriam kilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš teismui teikiamos pažymos apie skolą nustatyta, kad atsakovas nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Duomenų, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ar būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo, nėra.

Mokėtina 118,26 € vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto objekto kategoriją ir paskirtį. Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėja įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pareiškėja teismo prašo iš atsakovo priteisti 36,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šių išlaidų pagrindimui teikiamas 2019 m. liepos 1 d. atstovavimo sutartis, 2019 m. lapkričio 6 d. išlaidų advokato pagalbai apmokėti specifikacija, 2019 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaita-faktūra serija SPEC Nr. 13621 ir 2019 m. lapkričio 13 d. vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 5776. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už dokumentų parengimą (prašymo surašymą) maksimali priteistina suma gali sudaryti 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2019 m. II ketvirtį buvo 1 289 €.

Vadovaujantis Rekomendacijų 2 puntu, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Taigi, ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies.

Nors pareiškėjos prašoma priteisti 36,30 € suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla yra šabloninė, nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, inicijuota elektroninių ryšių priemonėmis per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų EPP posistemį, konstatuoja, jog pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas 14 € bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Būtent tokia teisminė praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškose bylose (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1310-662/2016). Pažymėtina, kad pareiškėja prašyme akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 7 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-870-858/2017, suformavo teisminę praktiką, kad yra pagrindas pareiškėjai priteisti visą prašytą atlyginti bylinėjimosi išlaidų sumą. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aukščiau paminėtame sprendime priteisė iš atsakovo visą pareiškėjos prašytą patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendime dėl priteistos sumos dydžio pagrįstumo nurodė abstrakčius argumentus, plačiau nepasisakė, todėl nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė precedentą, pakeičiantį anksčiau suformuotą teisminę praktiką analogiškose bylose.

Pareiškėja taipogi prašo priteisti ir 1,71 € už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą. Pažymėtina, kad pareiškėja yra vietinės rinkliavos administratorius, kuris pagal Plungės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-1 patvirtintų Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 7 punktą, administruodamas vietinę rinkliavą vykdo vietinės rinkliavos mokėtojų apskaitą pagal Nekilnojamojo turto ir Gyventojų registro duomenų bazes, todėl disponavimas įvardijamais duomenimis yra sąlygotas vykdoma vietinės rinkliavos mokėtojų apskaita ir šios išlaidos nepriskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, todėl prašymas dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 straipsniu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB„Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti iš dalies.

Iš atsakovo O. S. pareiškėjai UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ priteisti 118,26 € vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir 14 € bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitoje dalyje pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė