- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-14
- Bylos Nr.
- 1S-639-581/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Pareiškėjas
- G. A.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. A. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-06-20 nutarties, kuria leista padaryti varpo, pavogto iš (duomenys neskelbtini) bažnyčios poėmį, panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Rokiškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2014-06-20 nutartimi tenkino prokuroro prašymą ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 147 straipsniu, leido padaryti varpo poėmį iš UAB „N. N.“, priklausančio pramogų komplekso (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
G. A. skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-06-20 nutartį. Skunde nurodo, kad nutartis yra nedviprasmiška, nes joje nurodyta – „padaryti poėmį varpo, pavogto iš (duomenys neskelbtini) bažnyčios (LR Kultūros vertybių registre unikalus jo kodas (duomenys neskelbtini))“. Nutartis neteisėta ir neteisinga, nes niekaip neįrodytas kratos metu paimto varpo atitikimas varpams, pavogtiems iš minėtosios bažnyčios. Jau pora mėnesių Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyriaus specialistas Z. S. įtarinėjo, kad varpas yra identiškas pavogtam iš (duomenys neskelbtini), savo poziciją grindė tik viena nuotrauka, kuri padaryta 1972 metais. Teigia, jog akivaizdu, jog varpai nėra identiški – skiriasi jų nusidėvėjimas. Niekur nėra informacijos, kad 1972 metais užfiksuotas varpas būtų kabėjęs (duomenys neskelbtini) iki 2008 metų.
Iki ekspertizės, kuri nustatytų varpų identiškumą, atlikimo teigti, kad jo varpas yra pavogtas iš (duomenys neskelbtini) bažnyčios, yra neteisėta, nes varpas nėra pavogtas iš (duomenys neskelbtini) bažnyčios. 1972 m. atlikta (duomenys neskelbtini) varpo fiksacija skiriasi nuo jo varpo. Tik nustačius galimą varpų identiškumą, jis pirmiausia turėjo būti patvirtintas arba paneigtas. Teigia, jog jo varpas įsigytas anksčiau, nei jis esą pavogtas ir šį varpą įsigijo Kaliningrado srityje. (duomenys neskelbtini) seniūnaitė, kuri dirba ir bendruomenės metraštininke, neigia, kad ant pavogtų varpų buvo kokie nors įrašai. Iki ekspertizės, kuri patvirtintų varpų identiškumą atlikimo, poėmis negalėjo būti daromas, turėjo būti taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas BPK 151 str. nustatyta tvarka ir jis turėjo būti įpareigotas varpą saugoti iki atskiro sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Skundu G. A. prašo panaikinti teismo nutartį, kuria leista padaryti poėmį iš pramogų komplekso (duomenys neskelbtini), Meškių kaime Šiaulių rajone, priklausančio UAB „N. N.“.
Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad G. A. skundo motyvai negali būti pagrindu skundą patenkinti. Aukštesnysis teismas nustatyta tvarka nagrinėja skundus tik dėl procesinės prievartos priemonės, šiuo atveju poėmio, taikymo pagrįstumo ir teisėtumo. Išnagrinėjęs skundus BPK 442 str. tvarka, aukštesniojo teismo teisėjas gali atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį, panaikinti teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą arba pakeisti teismo nutartį. Ikiteisminio tyrimo metu nuspręsti paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimo taikymą yra išimtinai prokuroro kompetencija (BPK 151 str.). Šiais klausimais suinteresuoti asmenys gali kreiptis į ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį prokurorą, o jo sprendimai gali būti skundžiami BPK numatyta tvarka.
BPK 147 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu reikia paimti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir tiksliai žinoma, kur jie yra ar kas juos turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras gali daryti poėmį. Poėmis daromas motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi.
Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014-06-20 nutartimi leista atlikti varpo poėmį, esant pagrindui manyti, jog šis daiktas yra galimai pagrobtas turtas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl trijų varpų iš (duomenys neskelbtini) Šv. A. M. bažnyčios vagystės pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. Byloje surinkti faktiniai duomenys pagrįstai leido manyti, kad šis galimai pagrobtas turtas buvo UAB „N. N.“ priklausančiame pramogų komplekse, adresu (duomenys neskelbtini).
Įvertinus nusikalstamos veikos, kurios tyrimo kontekste priimtas sprendimas dėl atitinkamos prievartos priemonės taikymo, šiuo atveju poėmio, sunkumą, kitas paminėtas aplinkybes bei teisės normas, reglamentuojančias daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikymo tvarką, darytina išvada, kad daikto – varpo - poėmis yra proporcinga prievartos priemone, siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso paskirtį (BPK 1 str. 1 d.). Be to, pirmiau paminėto bylai reikšmingo daikto paėmimu, be kita ko, siekiama užtikrinti daikto saugumą, kol byloje bus nustatyta, kam šis daiktas priklauso ir ar nebuvo galimai neteisėtai užvaldytas. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas procesinės prievartos priemonės klausimą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia kaltės. Todėl skundą nagrinėjantis teismas nepasisako dėl skundą padavusio G. A. nurodytų duomenų apie varpų identiškumą, nes tai nėra šio skundo dalykas ir jie nenagrinėtini.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis baudžiamojo proceso greitumo (BPK 1, 2 str.), protingumo ir teisingumo principais, konstatuotina, kad skundžiama nutartimi, kuria leista atlikti paminėto daikto poėmį, teismas BPK 147 str. reikalavimų nepažeidė.
Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. G. A. skundą ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014 m. birželio 20 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.