Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. B., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis pagal verslo liudijimą, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. balandžio 19 d. apie 13.00 val., Kaune, Taikos pr. ties namu Nr. 113, E. B., vairuodamas transporto priemonę Kia Motors Sportage, v. n. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti nebuvo atidus, važiuodamas atbulas automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė ir apgadino kitą aikštelėje stovėjusį automobilį Ford Fiesta, v. n. (duomenys neskelbtini) Nesant nukentėjusiojo turto savininkui eismo įvykio vietoje nepranešęs policijai ar kito automobilio vairuotojui iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais savo veiksmais E. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 101; 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. B. kaltę pripažino visiškai, gailisi ir paaiškino, kad, išvažiuodamas atbuline eiga iš aikštelės prie parduotuvės „Berželis“, nepastebėjo gale stovinčio automobilio „Ford Fiesta“ ir į jį atsitrenkė. Suveikė kliudyto automobilio signalizacija. Išlipęs bei apžiūrėjęs kliudytą automobilį, pamatė, kad yra išdaužtas dešinės pusės priekinis žibintas. E. B. apie pusvalandį laukė prie automobilio, tikėdamasis, kad ateis jo vairuotojas, tačiau nesulaukė. Norėjo palikti raštelį, tačiau neturėjo su kuo ir ant ko parašyti, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. Nepagalvojo, kad reikia apie įvykį pranešti policijai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio (b. l. 3), J. P. paaiškinimo (b. l. 5), eismo įvykio liudytojo raštelio (b. l. 6), transporto priemonės techninės apžiūros akto, iš kurio matyti, kad automobilio Kia Sportage, v. n. (duomenys neskelbtini) galinio bamperio dažai nusilupę, rasta daugybė senų apgadinimų (b. l. 7), eismo įvykio vietos schemos (b. l. 8), foto nuotraukų (b. l. 9-13) bei paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. B. paaiškinimų, matyti, kad E. B., vairuodamas transporto priemonę Kia Motors Sportage, v. n. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti nebuvo atidus, važiuodamas atbulas automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė ir apgadino kitą aikštelėje stovėjusį automobilį Ford Fiesta, v. n. (duomenys neskelbtini) kuriam buvo apgadintas priekinis bamperis bei priekinis dešinės pusės žibintas.

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad E. B. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Iš pirminio E. B. paaiškinimo (b. l. 4) bei jo paaiškinimo teismo posėdžio metu matyti, kad E. B. suprato, jog, vairuodamas transporto priemonę, atsitrenkė į stovintį automobilį, tačiau padaręs eismo įvykį, nesulaukė nukentėjusiojo asmens, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Esant nustatytiems automobilių apgadinimams, taip pat įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, taip pat atsižvelgiant į E. B. paaiškinimus, daroma išvada, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog E. B. suprato padaręs eismo įvykį, tačiau nesulaukęs nukentėjusiojo, nepažymėjęs eismo įvykio vietos, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, kaip to reikalauja KET 222 p., iš eismo įvykio vietos pasitraukė, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., dėl kurio jo kaltė yra pilnai įrodyta.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. B. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

E. B. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimus ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p. ) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Būtent Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. B. turi pakankamai ilgą vairavimo stažą -20 m. Nors praeityje yra baustas už KET pažeidimus, tačiau iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad jo pažeidimai nebuvo pavojingi ir šiurkštūs, paskirtas baudas susimoka nedelsiant bei pažeidimų padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. B. nuo tyrimo pradžios kaltę dėl abiejų pažeidimų pilnai pripažino. Iš E. B. paaiškinimų matyti, kad jis nuosekliai tvirtino, kad po eismo įvykio ne iš karto išvažiavo iš įvykio vietos, o apie 30 min. laukė ateinant kliudyto automobilio vairuotojo ir tik jo nesulaukęs išvažiavo. Nurodytas E. B. aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nenustatyta. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad abiems automobiliams padaryti apgadinimai nėra itin žymūs ir dideli. Įvykio metu žmonės nenukentėjo.

Taigi, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, E. B. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, daroma išvada, kad yra pagrindas jo atžvilgiu už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso130 str. 1d., taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 ¹ str. nuostatas ir skirti minimalią pagrindinę bei mažesnę, nei sankcijoje numatyta minimali papildomą nuobaudą.

Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30¹ str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 30 Eur (trisdešimties eurų 00 ct) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 ¹ str., skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.