- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-10
- Bylos Nr.
- eI-298-815/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02546-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės
- Atsakovas
- Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Z. S. T., L. Š.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Z. S. T. ir L. Š. dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė (toliau – ir pareiškėja, Ligoninė) kreipėsi į teismą su 2017 m. liepos 25 d. skundu, teisme gautu 2017 m. liepos 26 d., 2017 m. liepos 31 d. patikslintu skundu, teisme gautu 2017 m. liepos 31 d., prašydama panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – atsakovė, Tarnyba) 2017 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. T4-168(1.34.) „Dėl VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pacientei Z. S. T. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų“ (toliau – ir Įsakymas) 1.1, 1.1.1, 1.1.2, 1.2, 2, 3 punktus. Pabrėžtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 31 d. nutartimi atsisakė priimti VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ 2017 m. liepos 31 d. patikslinto skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. T4-168(1.34) 1.1, 1.1.1, 1.1.2, 1.2 punktus bei 2017 m. birželio 26 d. ataskaitą Nr. D17-150(1.27).
2. Pareiškėja su Įsakymu nesutinka, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Įsakymo 1.1.1 punkte nustatyta, kad Ligoninė pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-658 „Dėl paciento teisės susipažinti su įrašais savo medicinos dokumentuose tinkamo įgyvendinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-658) 1.1 punktą – asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo užtikrinti paciento teisę susipažinti su įrašais savo medicinos dokumentuose: asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo paciento kreipimosi žodžiu ar raštu į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dienos ir 1.2 punktą – paciento lėšomis padarydama ir išduodama paciento medicinos dokumentų kopijas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo paciento kreipimosi žodžiu ar raštu į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dienos. Pareiškėja nesutinka, kad ji pažeidė Įsakymo V-658 1.1 ir 1.2 punktus, kadangi pacientė Z. S. T. į Ligoninę dėl susipažinimo su įrašais savo medicinos dokumentuose nesikreipė, taip pat nebuvo prašoma išduoti medicinos dokumentų kopijų. Į Ligoninę dėl Z. S. T. gydymo stacionare istorijos išdavimo gydymo stacionare metu kreipėsi L. Š.. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atstovai, veikdami paciento vardu, privalo pateikti atstovavimą patvirtinantį dokumentą ir savo asmens dokumentus. L. Š. šio reikalavimo neįvykdė. L. Š. kreipėsi su prašymu pateikti gydymo stacionare istoriją. Įsakymo Nr. V-658 1.1 punktas įpareigoja įstaigą supažindinti pacientą su įrašais medicininiuose dokumentuose. Gydymo stacionare istorijos išdavimas ir paciento supažindinimas su jo įrašais medicininiuose dokumentuose yra visiškai skirtingi dalykai. Ligoninė leido L. Š. susipažinti su įrašais medicininiuose dokumentuose. Įsakymo Nr. V-658 1.2 punktas įpareigoja įstaigą išduoti paciento medicinos dokumentų kopijas, bet ne gydymo stacionare istoriją. Iš įstaigos pateiktų atsakymų pareiškėjai akivaizdu, kad jai buvo sudaryta galimybė gauti medicinos dokumentų kopijas. Medicinos dokumentai negali būti tapatinami su gydymo stacionare istorija. Medicinos dokumentai – tai įvairūs raštu užfiksuoti duomenys apie paciento sveikatos būklę, paciento tyrimų atsakymai, statuso aprašymai, epikrizė ir pan. Gydymo stacionare istorija yra dokumentų rinkinys, kurio formą ir turinį nustato teisės aktai. Dokumentai gydymo stacionare istorijai renkami viso stacionarinio gydymo metu. Tik pabaigus stacionarinį gydymą, dėl objektyvių priežasčių galima turėti visus tyrimų atsakymus, nustatyti galutinę diagnozę, suklijuoti visus dokumentus eilės tvarka, sunumeruoti puslapius ir pan. Tik pabaigus gydymą atskiri medicininiai dokumentai tampa gydymo stacionare istorija.
2.2. Įsakymo 1.1.2 punkte nustatyta, kad Ligoninė pažeidė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalį – pateikus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, pacientui pageidaujant, jo lėšomis sveikatos priežiūros įstaiga privalo padaryti ir išduoti sveikatos priežiūros įstaigos patvirtintas paciento medicinos dokumentų kopijas, taip pat išduoti diagnozės ir gydymo aprašymus. Nagrinėjamu atveju nei pacientė, nei jos atstovė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nepateikė, o medicinos dokumentų kopijas, taip pat diagnozės ir gydymo aprašymus buvo siūloma išduoti, tačiau L. Š. pageidavo gydymo stacionare istorijos. Įsakymo 1.2 punkte nustatyta, kad Ligoninės direktoriaus 2014 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 134 patvirtintos Dokumentų apsaugos ir oficialios, konfidencialios bei kitos informacijos teikimo pacientams ir kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims tvarkos (toliau – Įsakymas Nr. 134) 1.3 punktas nustatantis medicininių dokumentų kopijavimo atlikimą tik po paciento išrašymo ir vyriausiojo gydytojo nustatyta tvarka galutinio gydymo stacionare ligos istorijos sutvarkymo bei pridavimo į medicininį archyvą, prieštarauja Įsakymo Nr. V-658 1.1 punktui – asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo užtikrinti paciento teisę susipažinti su įrašais savo medicinos dokumentuose: asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo paciento kreipimosi žodžiu ar raštu į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dienos ir 1.2 punktui – paciento lėšomis padarydama ir išduodama paciento medicinos dokumentų kopijas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo paciento kreipimosi žodžiu ar raštu į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dienos. Pažymėtina, kad Įsakyme Nr. 134 1.3 punkto apskritai nėra. Įsakymo Nr. 134 10.1 punkte nurodyta, kad informacija žodžiu teikiama konsultacijos metu, 10.2 punkte nurodyta, kad galimybė susipažinti su įrašais medicininiuose dokumentuose suteikiama per 1 darbo dieną. Įsakymo Nr. 134 10.3 punkte nurodyta, kad medicininiuose dokumentuose užfiksuotos informacijos kopijos padaromos ir išduodamos per 1 darbo dieną. Taip pat nurodomi išimtiniai atvejai, kai atsižvelgiant į dokumentų apimtį ir suderinus su pareiškėju, šis terminas gali būti pratęsimas iki 10 dienų. Ligoninė mano, kad ši nuostata nepažeidžia nei paciento teisės gauti ir susipažinti su įrašais savo medicininėje dokumentacijoje, nei Įsakymo Nr. V-658. Įsakymo Nr. 134 10.3 punkto paskutinio sakinio formuluotė ir sisteminis aukščiau paminėtų nuostatų aiškinimas pagrindžia, kad po paciento išrašymo iš įstaigos gali būti išduodama visos gydymo stacionare istorijos kopija. O atskirų medicinos įrašų kopijos išduodamos per 1 dieną kaip numato Įsakymas Nr. V-658. Tarnyba nenurodė nei vieno teisės akto, kuriame būtų nustatyta pareiga įstaigai per 1 dieną išduoti pacientui gydymo stacionare ligos istoriją.
II
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
1. Tarnyba atliko pacientei Z. S. T. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2017 m. vasario 6 d. Ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės patikrinimą. Patikrinimo metu buvo nagrinėta, ar pagrįstai pacientės dukrai L. Š. nebuvo išduotos prašomos medicinos dokumentų kopijos bei vertinta psichiatrės T. S. 2017 m. vasario 3 d. išvada, kurioje rašoma, kad „duomenų už psichikos sutrikimus nėra, pacientė kritiškai vertina savo sveikatos būklę ir gali priimti atsakomybę už savo sprendimus, pacientė geba protingai vertinti savo interesus ir sveikatos būklę“. Atlikusi patikrinimą Tarnyba įvertino, kad skundas buvo pagrįstas ir nustatė, kad 2017 m. sausio 24 d. Ligoninė netenkino L. Š. prašymo ir neišdavė mamos pacientės Z. S. T. medicinos dokumentų kopijų, tuo pažeidė Įsakymo Nr. 1V-658 1.1, 1.2 punktus, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalį, todėl Tarnyba teisėtai ir pagrįstai taikė Ligoninei sankciją – įspėjimą.
2. Ligoninė teigia, kad L. Š. prašė ligos istorijos, kurią galima išduoti tik tinkamai ją sutvarkius po paciento išrašymo iš įstaigos, kopijos, o ne medicininių dokumentų kopijų, kurias Ligoninė buvo pasiruošusi išduoti. Tačiau rašytiniame 2017 m. sausio 24 d. prašyme L. Š. citavo Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymą, kuriame nurodytos medicininių dokumentų, o ne ligos istorijos, kopijos. Į šį L. Š. prašymą Ligoninė atsakė, kad gydymo stacionare ligos istorijos kopijos Ligoninėje nustatyta tvarka išduodamos tik po paciento išrašymo ir galutinio gydymo stacionare ligos istorijos sutvarkymo bei pridavimo į medicininį archyvą. Šiame Ligoninės atsakyme taip pat nurodoma, kad teikiant prašymą gauti gydymo stacionare ligos istorijos kopijas, paciento atstovas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę gauti tokią informaciją, kartu su prašymu pateikia asmens tapatybę ir atstovavimą liudijančių dokumentų kopijas. Įsakymo Nr. V-658 1.1 punkte nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo užtikrinti paciento teisę susipažinti su įrašais savo medicinos dokumentuose: asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo paciento kreipimosi žodžiu ar raštu į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dienos. Šio įsakymo 1.2 punkte nustatyta, kad paciento lėšomis padaromos ir išduodamos paciento medicinos dokumentų kopijos ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo paciento kreipimosi žodžiu ar raštu į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dienos. Tokia teisė suteikiam ir paciento atstovui bei asmeniui, kuriam pacientas suteikė teisę teikti informaciją apie jo sveikatos būklę. Toks trumpas terminas yra nustatytas dėl to, kad asmenys galėtų pilnai įgyvendinti savo, kaip pacientų teises, pvz., pateikti savo medicininius dokumentus kitam gydytojui, siekiant gauti antrąją nuomonę dėl gydymo.
3. Teisės aktuose nėra įtvirtintas „ligos istorijos“ apibrėžimas. Medicininių dokumentų pildymo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-338 patvirtinto Minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašo 18.5.2 punkte bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 687 patvirtintose Formos Nr. 066/a-LK „Stacionare gydomo asmens statistinė kortelė“ pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklėse. Šiuo įsakymu yra patvirtinta ir Stacionare gydomo asmens statistinė kortelės forma, kuri pildoma pagal nurodytas grafas. Iš paminėtų teisės aktų matyti, kad ligos istorija, tai medicininių asmens duomenų rinkinys nuo pat jo pildymo pradžios, kuriam visą jo pildymo laikotarpį taikomi atitinkami reikalavimai: medicinos dokumentų įdėtiniai lapai numeruojami, visi įrašai (taip pat siuntimai konsultuoti bei konsultacijų įrašai) juose daromi chronologine tvarka, o tyrimų lapai klijuojami atvirkštine chronologine tvarka. Tokie reikalavimai akivaizdžiai rodo, kad ligos istorija kiekviename jos pildymo etape turi būti tvarkinga, todėl Ligoninės argumentas, kad ligos istorija reikalauja ypatingų tvarkymo procedūrų, kurias galima atlikti tik pacientui baigus gydymą įstaigoje, yra nepagrįstas ir prieštarauja teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Pacientui ar jo įgaliotam asmeniui bet kuriuo asmens ligos istorijos pildymo metu turi būti suteikta teisė gauti jos kopijas.
4. Įsakymo Nr. 134 10.3 punkte nustatyta, kad rašytinė informacija – medicinos dokumentuose užfiksuotos informacijos apie pacientą kopijos padaromos ir išduodamos per 1 (vieną) darbo dieną nuo paciento kreipimosi dienos arba įvertinus medicininių dokumentų apimtį ir kopijavimo darbus, suderinus su pareiškėju, per protingą laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 10 (dešimt) darbo dienų. Medicininių dokumentų kopijavimas atliekamas tik po paciento išrašymo ir vyriausiojo gydytojo nustatyta tvarka galutinio gydymo stacionare ligos istorijos sutvarkymo bei pridavimo į medicininį archyvą. Tokia Ligoninės nustatyta tvarka akivaizdžiai prieštarauja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje ir Įsakymo Nr. V-658 1.2 punkte nustatytiems reikalavimams.
5. Ligoninė bando atskirti medicininių dokumentų ir ligos istorijos sąvokas, tačiau Ligoninės nustatyta tvarka, kad „Medicininių dokumentų kopijavimas atliekamas tik po paciento išrašymo ir vyriausiojo gydytojo nustatyta tvarka galutinio gydymo stacionare ligos istorijos sutvarkymo bei pridavimo į medicininį archyvą“ įrodo, kad Ligoninė šias dvi sąvokas laiko tapačiomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad ligos istorija ir medicininiai dokumentai yra tapačios sąvokos, todėl Ligoninė, neišdavusi medicinos dokumentų kopijų, pažeidė įstatymų bei Sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus, o Ligoninės vidaus tvarka, nustatanti Lietuvos Respublikos teisės aktams prieštaraujančią tvarką, yra niekinė, negaliojanti ir turi būti keičiama. Tarnyba, nustačiusi šiuos Ligoninės pažeidimus ir už juos skyrusi sankciją – įspėjimą – elgėsi teisėtai ir pagrįstai.
6. Ligoninė sutapatina dvi skirtingos apimties teises: teisę į informaciją ir teisę atstovauti pacientui. Ligoninė Z. S. T. hospitalizacijos metu suteikė pacientei galimybę nurodyti asmenį, kuriam bus teikiami duomenys apie jos sveikatą. Tokiu asmeniu buvo nurodyta pacientės dukra L. Š.. Ligoninė skunde teismui nurodė, kad L. Š. leido susipažinti su įrašais medicininiuose dokumentuose. Tai patvirtina, kad Ligoninė L. Š. laikė tinkamu asmeniu, kuriam galėjo atskleisti ypatingus asmens duomenis. Vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje ir Įsakymo Nr. V-658 1.1 ir 1.2 punktuose įtvirtintomis nuostatomis, darytina išvada, kad teisė gauti medicininių dokumentų kopijas yra sudėtinė teisės gauti informaciją dalis. Todėl Ligoninės sprendimas leisti L. Š. susipažinti su Z. S. T. medicininiais dokumentais, bet nelaikyti ją tinkamu asmeniu gauti dokumentų kopija, yra nelogiškas ir nepagrįstas. Tarnyba pagrįstai konstatavo, kad Ligoninė turėjo pareigą išduoti L. Š. medicininių dokumentų kopijas teisės aktų nustatyta tvarka.
III
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. Š. atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
Šalies argumentai
1. Su 2017 m. sausio 24 d. prašymu kreipėsi į Ligoninę, prašydama išduoti pacientės Z. S. T. medicinos dokumentų kopijas, diagnozes ir gydymo aprašymus laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 21 d. iki 2017 m. sausio 23 d.
2. Įrašai medicininiuose dokumentuose, tolimesnė ligos eiga ir galutinė diagnozė rodo, kad Ligoninės argumentai, jog pacientė gebėjo protingai įvertinti savo interesus bei sveikatos būklę ir į Ligoninę dėl medicinos dokumentų kopijų, diagnozės ir gydymo aprašymo išdavimo nesikreipė yra nepagrįsti, kadangi pacientei diagnozuota kraujagyslinė demencija (F01.8) ir nuo 2017 m. kovo 31 d. neterminuotai nustatytas nuolatinės slaugos poreikis.
3. Kreipiantis dėl medicinos dokumentų kopijų, diagnozės ir gydymo aprašymo išdavimo pateikė visus reikalaujamus dokumentus. Dokumentų pateikimo faktas nebuvo užfiksuotas, buvo paprašyta į prašymo formą įrašyti asmens kodą. Su tvarka, kaip turėtų užfiksuoti savo dokumentų pateikimą nebuvo supažindinta. Įstaigos veiklą ir vidaus taisykles reglamentuojančius dokumentus Ligoninės vadovai pateikti atsisakė. Apie tai informavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyrių. Atsiimant nepatvirtintas medicinos dokumentų kopijas Ligoninė asmens dokumentų pateikimo fakto nefiksavo. Dėl pacientės būklės veikdama kaip atstovė pagal įstatymą, negalėjo turėti atstovavimą patvirtinančių dokumentų. Ligoninė prašymą užregistravo ir jokių pastabų dėl pateiktų dokumentų neišsakė. Visu pacientės gydymosi Ligoninėje metu nėra nė vieno jos pasirašyto dokumento, taigi jos teisės buvo įgyvendinamos per atstovą ir tapatybės ar atstovavimą patvirtinančių dokumentų pateikimo klausimas nekilo.
4. Įsakymo Nr. 134 10.3 punktas buvo pritaikytas jai prašant medicinos dokumentų kopijų, o ne ligos istorijos kopijos. Šią aplinkybę patvirtina Ligoninės 2017 m. vasario 15 d. raštas Nr. 23-646, kuriame teigiama, kad „Jūs ne kartą kreipėtės žodžiu dėl pacientės medicinos dokumentų kopijų ir Jums kiekvieną kartą būdavo paaiškinta, kad medicininio dokumento kopijas nustatyta tvarka Jūs gausite baigus pacientės gydymą“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Prašymą (sutikimą), kad ligoninė aprūpins būtiniausiais vaistais ir medicinos priemonėmis, reikalingomis pacientės gydymui ir slaugai, taip pat, kad pacientei bus atlikti visi reikalingi tyrimai, o reikalingus tyrimus, nenumatytus ištyrimo plane ir nesusijusius su pagrindine liga ar nustatyta diagnoze, bei papildomus vaistus ir medicinos pagalbos priemones įsigis savo lėšomis, pasirašė pacientės dukra L. Š..
Sutikime, kad informacija apie pacientės Z. S. T. sveikatos būklę, ligos anamnezę, prognozes ir gydymą, įrašyta pacientės dukra L. Š..
Informuoto paciento valios pareiškimą, suteikus stacionarines paslaugas, pasirašė L. Š..
Informuoto paciento sutikimą tyrimams, gydymui ir slaugai VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės stacionare, sutikimas kompiuterinei tamografijai (KT ar MRT) atlikti nei pacientė Z. S. T. , nei jos dukra L. Š. nepasirašė.
2. L. Š. Z. S. T. vardu 2017 m. sausio 24 d. pateikė Ligoninei nustatytos formos medicininiams dokumentams ar jų kopijoms gauti prašymą išduoti ligos istorijos kopiją.
L. Š., veikdama kaip Z. S. T. atstovė pagal įstatymą pateikė Ligoninei 2017 m. sausio 24 d. laisvos formos prašymą išduoti pacientės Z. S. T. medicinos dokumentų kopijas, diagnozes ir gydymo aprašymus laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 21 d. iki 2017 m. sausio 23 d.
3. Ligoninė, atsakydama į L. Š. 2017 m. sausio 24 d. prašymą, 2017 m. sausio 25 d. atsakyme Nr. 23-354 nurodė, jog esant poreikiui Ligoninė gali išduoti išrašą iš ligos istorijos apie pacientės būklę, nustatytą diagnozę, atliktus tyrimus ir kt. Ligoninė šiame rašte taip pat nurodė, kad gydymo stacionare ligos istorijos kopijos išduodamos tik po paciento išrašymo ir galutinio gydymo stacionare ligos istorijos sutvarkymo bei pridavimo į medicininį archyvą. Ligoninė taip pat paaiškino, kad teikiant prašymą gauti gydymo stacionare ligos istorijos kopijas, paciento atstovas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę gauti tokią informaciją, kartu su prašymu pateikia asmens tapatybę ir atstovavimą liudijančių dokumentų kopijas.
4. Gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. A-2145748 pacientei Z. S. T. nustatyta diagnozė: galvos smegenų infarktas kairės ACM baseine su sensomotorine afazija, hemiplegija dešinėje.
5. L. Š. su 2017 m. vasario 9 d. skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrą, prašydama, be kita ko, padėti gauti pacientės Z. S. T. medicinos dokumentų kopijas, diagnozes ir gydymo aprašymus gydymo Ligoninėje metu nuo 2016 m. gruodžio 21 d.
6. Ligoninė pateikė Tarnybai 2017 m. balandžio 11 d. paaiškinimą Nr. 2-1501 „Dėl pacientės Z. S. T. medicinos dokumentų kopijų atstovei L. Š. neišdavimo“, kuriame nurodė, jog pacientė Z. S. T. pati gebėjo protingai vertinti savo interesus, jokių prašymų dėl medicininės dokumentacijos nepateikė. L. Š. prašymas pateikti išrašą apie diagnozę buvo nedelsiant pateiktas, informacija apie gydymą buvo teikiama nuolat, o su įrašais medicininiuose dokumentuose buvo supažindinta tiek, kiek pageidavo. L. Š. buvo paaiškinta, kad reikalaujama gydymo stacionare ligos istorijos kopija bus pateikta pasibaigus gydymo procesui, susiuvus ir sunumeravus bei pareiškėjai pateikus asmens tapatybės ir atstovavimą liudijančius dokumentus.
7. Ligoninė pateikė Tarnybai 2017 m. birželio 20 d. paaiškinimą Nr. 2-2643 „Dėl pacientės Z. S. T. medicinos dokumentų kopijų atstovei L. Š. neišdavimo“, kuriame išdėstė nesutikimo su pateiktomis išvadomis motyvus.
8. Tarnyba, vadovaudamasi 2017 m. kovo 16 d. gautu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. sausio 19 d. raštu Nr. (1.1.21-60)10-2323 „Dėl L. Š. prašymo nagrinėjimo ir patikrinimo atlikimo“ pateikta informacija, atliko Ligoninėje pacientei Z. S. T. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą ir 2017 m. birželio 26 d. surašė neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. D1-1766 ataskaitą Nr. D17-150(1.27.) (toliau – ir Ataskaita), kurioje pateikė įšvadą, jog Ligoninėje laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2017 m. vasario 6 d. pacientei Z. S. T. asmens sveikatos priežiūros paslaugos teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, išskyrus tai, kad 2017 m. sausio 24 d. Ligoninė netenkino L. Š. prašymo ir neišdavė motinos Z. S. T. medicinos dokumentų kopijų, tuo pažeisdama Įsakymo Nr. V-658 1.1 ir 1.2 punktus, bei Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalį. Tarnyba taip pat nustatė, kad Įsakymo Nr. 134 1.3 punktas prieštarauja Įsakymo Nr. V-658 1.1 ir 1.2 punktams.
9. Tarnyba 2017 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. T4-168(1.34.) „Dėl VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pacientei Z. S. T. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų“ nustatė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2017 m. vasario 6 d. Ligoninėje pacientei Z. S. T. asmens sveikatos priežiūros paslaugos teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, išskyrus tai, kad 2017 m. sausio 24 d. Ligoninė netenkino L. Š. prašymo ir neišdavė motinos Z. S. T. medicinos dokumentų kopijų, tuo pažeisdama Įsakymo Nr. V-658 1.1 ir 1.2 punktus bei Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalį. Tarnyba taip pat nustatė, kad Įsakymo Nr. 134 1.3 punktas prieštarauja Įsakymo Nr. V-658 1.1 ir 1.2 punktams. Nustačiusi minėtus pažeidimus, Tarnyba nusprendė įspėti Ligoninę dėl minėtų pažeidimų ir įpareigojo šiuos pažeidimus pašalinti.
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. T4-168(1.34) 2 bei 3 punktus, nes tik tai yra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartį.
Pabrėžtina, kad skundžiamo įsakymo 2 ir 3 punktuose nustatyta:
„2. Įspėju VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę dėl šio įsakymo 1 punkte nurodytų pažeidimų.
3. Įpareigoju pašalinti šio įsakymo 1 punkte nurodytus pažeidimus bei apie jų pašalinimą informuoti Akreditavimo tarnybą iki 2017 m. liepos 30 d.“ Vadinasi, šioje administracinėje byloje taip pat būtina įvertinti ir konstatuotų pažeidimų buvimą/nebuvimą.
2. Teismas pabrėžia, kad šioje administracinėje byloje iš esmės nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2-9 punktus): ginčas kyla dėl jų teisinio įvertinimo teisės aktų nuostatų kontekste. Pareiškėja teigia, kad: pirma, ji tinkamai nusistatė tvarką dėl gydymo stacionare ligos istorijos pateikimo pacientams, t. y. pareiškėjos nuomone, „ligos istorija“ ir „medicininiai dokumentai“ yra skirtingos sąvokos, todėl ligos istorija gali būti pateikiama kita tvarka negu medicininiai dokumentai; antra; L. Š. nepateikė savo motinos Z. S. T. atstovavimą patvirtinančių dokumentų. Teismas nesutinka su tokiais pareiškėjos teiginiais.
2.1. Teisės aktuose nėra įtvirtintas „ligos istorijos“ apibrėžimas. Medicininių dokumentų pildymo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-338 patvirtinto Minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašo 18.5.2 punkte bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 687 patvirtintose Formos Nr. 066/a-LK „Stacionare gydomo asmens statistinė kortelė“ pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklėse. Šiuo įsakymu yra patvirtinta ir Stacionare gydomo asmens statistinė kortelės forma, kuri pildoma pagal nurodytas grafas. Iš paminėtų teisės aktų matyti, kad ligos istorija – tai medicininių asmens duomenų rinkinys nuo pat jo pildymo pradžios, kuriam visą jo pildymo laikotarpį taikomi atitinkami reikalavimai: medicinos dokumentų įdėtiniai lapai numeruojami, visi įrašai (taip pat siuntimai konsultuoti bei konsultacijų įrašai) juose daromi chronologine tvarka, o tyrimų lapai klijuojami atvirkštine chronologine tvarka. Tokie reikalavimai akivaizdžiai rodo, kad ligos istorija kiekviename jos pildymo etape turi būti tvarkinga, todėl Ligoninės argumentas, kad ligos istorija reikalauja ypatingų tvarkymo procedūrų, kurias galima atlikti tik pacientui baigus gydymą įstaigoje, yra nepagrįstas ir prieštarauja teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Pacientui ar jo įgaliotam asmeniui bet kuriuo asmens ligos istorijos pildymo metu turi būti suteikta teisė gauti jos kopijas. Teismas pabrėžia, kad ligos istorija ir medicininiai dokumentai yra tapačios sąvokos, todėl Ligoninė, neišdavusi medicinos dokumentų kopijų, pažeidė įstatymų bei Sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus, o Ligoninės vidaus tvarka, nustatanti Lietuvos Respublikos teisės aktams prieštaraujančią tvarką, yra netinkama, neatitinkanti teisės aktų nuostatų.
2.2. Ligoninė Z. S. T. hospitalizacijos metu suteikė pacientei galimybę nurodyti asmenį, kuriam bus teikiami duomenys apie jos sveikatą. Tokiu asmeniu buvo nurodyta pacientės dukra L. Š.. Ligoninė skunde teismui nurodė, kad L. Š. leido susipažinti su įrašais medicininiuose dokumentuose. Tai patvirtina, kad Ligoninė L. Š. laikė tinkamu asmeniu, kuriam galėjo atskleisti ypatingus asmens duomenis (taip pat žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą). Vadinasi, pareiškėjos argumentai dėl netinkamo Z. S. T. atstovavimo nėra pagrįsti.
3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjos VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės skundas dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. T4-168(1.34) 2 bei 3 punktų panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.