Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1997 m. sausio 22 d. Kauno m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 271 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pritaikius BK 47 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 1998 m. kovo 4 d. Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d., 43 str., laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

3) 2002 m. sausio 29 d. Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 16 str. 2 d. ir 203 str. l d., 2 d., laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

4) 2004 m. sausio 21 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d., 45 parų areštu, subendrinus su 2002 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme - laisvės atėmimu 7 mėnesiams;

5) 2004 m. gruodžio 17 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., laisvės atėmimu 2 metams;

6) 2005 m. sausio 24 d. Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 63 str. 9 d. - laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams;

7) 2007 m. lapkričio 13 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

8) 2008 m. balandžio 10 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., 63 str. 1 d. 4 d. 9 d. - laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams;

9) 2008 m. birželio 12 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. - 45 parų areštu, BK 63 str. 9 d. subendrinus bausmę su 2008 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme - laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių;

10) 2011 m. rugpjūčio 29 d. Kėdainių rajono apylinkės teismas pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.; 2011 m. lapkričio 17 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu šis nuosprendis pakeistas, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 4 m. laisvės atėmimo;

11) 2014 m. kovo 21 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 259 str. 1 d., BK 64 str. subendrinus su 2011 m. lapkričio 17 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu – 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimu;

12) 2016 m. rugsėjo 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. - 6 mėn. laisvės atėmimu;

13) 2017 m. sausio 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. - 8 mėn. laisvės atėmimu, bausmė 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi subendrinta su 2016 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu – 1 m. laisvės atėmimu;

14) 2017 m. balandžio 21 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. - 30 parų arešto bausme, BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d. , 65 str. 1 d. 1 p a), paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. balandžio 13 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi, paskirta subendrinta bausmė 1 metų 15 dienų laisvės atėmimas;

15) 2017 m. birželio 9 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - 8 mėn. laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d., paskirta bausmė iš dalies subendrinta su 2017 m. balandžio 21 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas,

16) 2019 m. gegužės 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 178 str. 2 d. (keturios nusikalstamos veikos) ir BK 187 str. 1 d., BK 63 str. 4 d. – paskirta bausmė - 3 metai laisvės atėmimo, taikytas BK 64¹ str. ir paskirta galutinė bausmė - 2 metai laisvės atėmimo, paleistas 2021 m. vasario 10 d., atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. lapkričio 6 d., apie 17.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė du smūgius kumščiu savo artimam giminaičiui – tėvui A. G. į veidą bei vieną kartą spyrė jam į kojas, po ko šis nugriuvo ant grindų, taip smurtaudamas sukėlė A. G. fizinį skausmą ir padarė jam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairio peties srityje, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, pakaušio srityje, tai yra padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino. Parodė, kad galėjo būti 2021 m. lapkričio 6 d., apie 17 val., namie, (duomenys neskelbtini), virtuvėje su tėvu vartojo alkoholinius gėrimus. Pradėjo konfliktuoti, tėvas jį stumtelėjo ir jis jam sudavė į veidą kumščiu du kartus, spyrė į kojas. Nuo smūgių tėvas nugriuvo. Gailisi dėl įvykio. Tėvo atsiprašė. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Iš byloje esančio pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. lapkričio 6 d., apie 16.40 val., namuose, adresu, (duomenys neskelbtini)., išgertuvių metu kilus konfliktui, M. G., gyvenantis tuo pačiu adresu, sudavė savo tėvui, A. G., kuriam nustatytas 1,93 promilių girtumas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. A. G. buvo pristatytas į VšĮ Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, jam įteiktas šaukimas atvykti apklausai. Atvykus policijos pareigūnams, M. G. buvo pasišalinęs, jo buvimo vieta nėra nustatyta (1 t., b. l. 1-2, 12).

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo "Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo" matyti, jog jame užfiksuota, kad telefonu apie įvykį pranešė R. G., kuris paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 6 d., apie 16.40 val., namuose, adresu, (duomenys neskelbtini), tarp tėvo A. G. ir sūnaus M. G. konflikto metu sūnus tėvui kumščiu sudavė nenustatytą smūgių skaičių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas (1 t., b. l. 18-20).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 24-30).

Alkotesteriu 2021 m. lapkričio 6 d. 17.22 val. A. G. nustatytas 1,93 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 31-32).

Nukentėjusysis A. G. ikiteisminio tyrimo parodė, kad 2021 m. lapkričio 6 d. buvo svečiuose pas savo buvusią sutuoktinę G. G., gyv. (duomenys neskelbtini). G. namuose gyvena bendri sūnūs, M. G. ir R. G.. 2021 m. lapkričio 6 d. namuose buvo visi, jis, G., M. ir R.. Jis vienas nuo ryto vartojo alkoholį, nei R. nei M. su juo kartu negėrė, bet ar jie nebuvo išgėrę nežino. Apie 17 val., tiksliai laiko neprisimena, tarp jo ir sūnaus M. kilo žodinis konfliktas dėl praeities, susiginčijo. Konfliktuojant M. rankomis sudavė apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas, t. y. veidą, krūtinę, kojas. Paskui apie 10 kartų spyrė man į kojas ir krūtinę, bet kiek tiksliai smūgių sudavė neprisimena. Smūgiai sukėlė didžiulį fizinį skausmą, ant veido liko mėlynės. R. pamatęs, kad M. muša, išėjo į lauką ir iškvietė policijos pareigūnus. Kol laukė policijos M. iš namų išėjo. Kur jis yra nežino. Kartu su policijos pareigūnais atvyko ir greitoji medicinos pagalba, kuri pristatė į priėmimo skyrių. Praleidęs naktį ligoninėje ryte pasiprašė namo. Jo ir M. santykiai yra blogi, jis yra narkomanas, neprognozuojamas ir labai agresyvus. M. prieš jį smurtavo ne pirmą kartą. Teisė pateikti civilinį ieškinį išaiškinta, ieškinio neteiks. (1 t., b. l. 38-39).

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. G. parodė, kad M., būdamas neblaivus, tyčia kumščiu sudavė du kartus į veidą ir vieną kartą spyrė į kojas, dėl ko nugriuvo ant grindų, juto stiprų fizinį skausmą, sąmonės praradęs nebuvo. Pirmos apklausos metu nurodė, kad įvykio metu M. sudavė apie 10 smūgių į veidą ir apie 10 smūgių į kojas, nes įvykio metu buvo girtas, todėl negalėjo normaliai įvertinti situacijos, jautė pyktį sūnui, skaudėjo visą kūną, todėl nurodė netikslų smūgių skaičių (1 t., b. l. 42).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2174/2021 (02), nurodyta, kad A. G. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairio peties srityje, odos nubrozdinimais nosies nugarėlėje, pakaušio srityje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 74-75).

Liudytoja G. G. parodė, kad A. G. yra buvęs sutuoktinis, išsiskyrę, tačiau palaiko ryšius, jis dažnai pas ją ateina, gyvena atskirai. Jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su ja gyvena jų su A. sūnūs M. G. ir R. G.. R. būna nuolat, o M. tai būna, tai kažkur išeina, paskui vėl sugrįžta. M. jos namuose nėra registruotas. 2021 m. lapkričio 6 d. namuose svečiavosi buvęs sutuoktinis A., jis vartojo alkoholį. Namuose taip pat buvo ir M. su R., bet jie kartu su A. negėrė. M. buvo trumpam išėjęs iš namų, o apie 17 val. jis sugrįžo ir nuėjo į virtuvę, kurioje buvo vienas A.. Dėl ko tarp A. ir M. kilo konfliktas tiksliai pasakyti negali, nes buvo kitame kambaryje, bet tik išgirdo, kad M. kaltino tėvą dėl vaikystės nuoskaudų. Išgirdusi, kad ten geruoju nesibaigs, nes jie pradėjo šaukt, ji nuėjo į virtuvę pažiūrėti kas ten vyksta ir pamatė, kad M. rankomis sudavė A. apie 5 smūgius į veidą ir vieną kartą spyrė jam į kojas. Tuo metu R. pamatęs, kad M. muša tėvą, išėjo į lauką ir iškvietė policijos pareigūnus. Kol atvyko pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba M. iš namų išėjo ir iki šiol grįžęs nebuvo. Po konflikto su M. ant A. veido buvo mėlynės, smakras lyg patinęs, veidas buvo kruvinas (1 t., b. l. 78-79).

Liudytojas R. G. parodė, kad gyvena savo mamos G. G. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena ir M. G., jo brolis, tėvas A. G. gyvena atskirai, jie su mama yra išsiskyrę, bet ryšius palaiko, bendrauja, tėvas dažnai būna pas mamą. 2021 m. lapkričio 6 d. buvo mamos namuose, buvo ir tėvas ir M. ir mama. Jis buvo savo kambaryje, todėl ar tėvas vartojo alkoholį ar ne nelabai matė. Vėliau M. namuose pradėjo prie visų kabinėtis, todėl jis norėdamas išvengti konflikto išėjo į lauką. Būdamas kieme išgirdo mamos riksmą, todėl parėjo į kambarį. Grįžęs pamatė prie virtuvės ant grindų gulintį tėvą, jo veidas buvo kruvinas. Jis nieko nesakęs išėjo į kiemą ir iškvietė policiją. Kol atvyko pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba M. iš namų išėjo ir negrįžo iki šiol. Dėl ko kilo konfliktas tarp tėvo ir M. nežino, kiek smūgių M. sudavė tėvui nematėčiau, nes buvo lauke. Konfliktas tarp tėvo ir M. vyko ne pirmą kartą (1 t., b. l. 84-85).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Byloje ištirtų ir ankščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog M. G., artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. lapkričio 6 d., apie 17.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė du smūgius kumščiu savo artimam giminaičiui – tėvui A. G. į veidą bei vieną kartą spyrė jam į kojas, po ko šis nugriuvo ant grindų, taip smurtaudamas sukėlė A. G. fizinį skausmą ir padarė jam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairio peties srityje, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, pakaušio srityje, tai yra padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė jam fizinį skausmą. Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą, vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – tėvą (BPK 38 straipsnis), panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ką patvirtina nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada bei kita byloje esanti rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, teismo vertinimu, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, smurtą panaudojo dėl nepateisinamos priežasties, prieš tėvą. Kaltinamasis iki šios nusikalstamos veikos padarymo teistas 16 kartų, tame tarpe buvo teistas ir už smurtinius nusikaltimus, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 2 dalį, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, registruotas dėl priklausomybės ligų gydymo (psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant narkotines medžiagas), Psichikos sveikatos priežiūros grupėje neregistruotas, nedirba (1 t., b. l. 126-160, 161-166, 170, 171, 172). Teismas M. G. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos nepadarys. Iš kaltinamojo asmenybės matyti, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nekeičia savo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią, yra linkęs nusikalsti. Kaltinamasis M. G. naują tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė būdamas 16 kartų teistas ir neišnykus teistumui, todėl pagal BK 27 straipsnį jis yra laikomas recidyvistu. Nusikaltimų recidyvas yra siejamas su asmeniu, vėl padariusiu tyčinį nusikaltimą ir keliančiu didesnį pavojų visuomenėje, o tokiam asmeniui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmės rūšis, nustatant (atsižvelgus į tai, kad kaltu prisipažino, gailisi, civilinio ieškinio nėra), mažesnį nei vidurkis laisvės atėmimo bausmės dydį. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus tik griežčiausią – terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Skirti švelnesnę bausmę kaltinamajam nėra tikslinga, nes matyti, kad jam ankščiau paskirtos švelnesnės bausmės nebuvo efektyvios.

Baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes (teisiamas 17 kartą, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą), šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad probacija kaltinamajam M. G. bei jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti gali būti efektyvi. Bausmė skirtina atlikti pataisos įstaigoje.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 111-112), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį yra 66,50 Eur. Prašyme nurodoma, jog antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam teikė advokatė Rima Šmigelskytė, paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu (2 t., b. l. 10, 12, 22). Atsižvelgiant į kaltinamojo materialinę padėtį, į tai, jog gynėjas byloje dalyvavo ne jo pageidavimu, jam gynėjas paskirtas sutinkamai su BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo ir bylinėjimosi (pašto) išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. G. faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Proceso išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.