- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-01
- Bylos Nr.
- 2-648-876/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- N. B.
- Advokatai
- Osvaldas Radimonas
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovei R. B., jos atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui N. B. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, institucija, teikiančia išvadą, esant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo nustatyti atsakovo N. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais P. B., R. B. ir M. B. tvarką, pagal kurią N. B. turi teisę bendrauti su vaikais pasiimdamas vaikus pas save į namus kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. ryto iki sekmadienio 16 val. vakaro; gali bendrauti su vaikais antrą Kalėdų, antrą Velykų dienas, Tėvo dieną, per vaikų gimtadienius nuo 15 iki 19 val.; vaikus iš jų namų atsakovas gali pasiimti iš anksto dėl to susitaręs su ieškove, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir interesus; nustatytina, kad atsakovas gali bendrauti su vaikais per ryšio priemones, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir interesus; tėvo ir vaikų pasimatymų trukmė ir vieta gali būti keičiama abipusiu šalių sutarimu.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 2004 m. balandžio 23 d. Šakių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 43). Gyvenant santuokoje, 2004 m. birželio 16 d. gimė sūnus P. B., 2008 m. spalio 8 d. – sūnus R. B. ir 2010 m. rugsėjo 14 d. – duktė M. B.. Šalių santuokinis gyvenimas nesusiklostė. Šakių rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 28 d. sprendimu jų santuoką nutraukė (ištuoką ieškovė įregistravo 2013 m. kovo 4 d.), visų trijų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą teismas nustatė su vaikų motina ir priteisė išlaikymą vaikams iš atsakovo po 250 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki jie taps pilnamečiais. Po santuokos nutraukimo R. B. ir toliau liko gyventi su nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini). Atsakovui N. B. ji ir toliau nekliudo bendrauti su vaikais. Tačiau atsakovas pastaruoju metu pradėjo piktnaudžiauti savo teisėmis vaikų atžvilgiu. Jis atvyksta į jų namus kada panorėjęs ir iš anksto neįspėjęs reikalauja duoti jam vaikus išsivežti. Kada ieškovė iš tikro norėtų, kad jis pasiimtų vaikus pas save ir to jo prašo, jis atsisako priimti vaikus, sugalvodamas įvairiausias priežastis. Todėl ji kreipiasi į teismą, prašydama nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas O. Radimonas, palaikydami prašymą, paaiškino, jog kyla problemos: atsakovas kada nori ateina, lankosi neperspėjęs, dažnai būna išgėręs. Ieškovė nurodė, kad kyla ginčai dėl bendravimo su vaikais. Atsakovas savivaldžiauja – atvažiuoja ir dienos, ir nakties metu, kada tik sugalvoja. Jeigu ji su vaikais būna kur nors išvykę, tada ir jam prireikia vaikus lankyti. Pas močiutes negalima lankytis. Ieškovė su vaikais norintys ramiai gyventi. Buvo bandyta tartis, bet jis nesupranta ir nenori tartis. Atėjimas pas vaikus yra jo noras ieškovę kontroliuoti. N. B. visada kelia sąlygas ir atvyksta ne tikslu pasirūpinti vaikais, atvežti jiems dovanų, o tik dėl to, kad darytų psichologinį smurtą ieškovei. Nustatė didelėm apimtim bendravimą, jis net neišnaudoja to. Po dokumentų gavimo ieškovė su atsakovu bendravo, tai jis sutiko su jos prašymu.
Atsakovui 2013 m. liepos 9 d. asmeniškai įteikus ieškovės procesinius dokumentus, per teismo nustatytą terminą jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį, šaukimo į teismo posėdį N. B. neatsiėmė.
Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad R. B. nurodė, kad ji vaikams su tėvu bendrauti nedraudžia. Ji nori, jog vaikai su tėvu bendrautų, tačiau šis atvyksta pas vaikus kada panorėjęs ir nederina susitikimo laiko. Moteris teigė, jog atsakovas šiuo metu yra išvykęs į užsienį. Ieškovė nurodė, jog dirba AB Lietuvos pašte laiškininke. Ji dirba darbo dienomis. Moteris kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena šešių kambarių name su patogumais, kuris priklauso ieškovės tėvams K. M. ir A. B.. Nepilnamečiams vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Moteris augina daržovių, turi kiaulių, vištų, ančių, karvę. Nepilnamečiai R. ir M. lanko darželį (duomenys neskelbtini), o P. – (duomenys neskelbtini) vidurinę mokyklą. Vasaros atostogų metu berniukas būna pas senelius, t. y. pas ieškovės tėvus. P. teigė, kad su mama sutaria labai gerai, su tėčiu gerai. Berniukas pasakojo, kad mama yra labai gera, padeda paruošti pamokas, rūpinasi juo, broliu ir sese. Jis teigė, jog norėtų bendrauti su tėčiu. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 str., 3.170 str., nuostatas, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su jais ir dalyvauti auklėjant; vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena; kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant ir tai, kad tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios, šiuo atveju Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, ieškinys dėl bendravimo tvarkos nustatymo neprieštarauja vaikų interesams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, jog atsakovas N. B. yra P. B., gim. 2004 m. birželio 16 d., R. B., gim. 2008 m. spalio 8 d., ir M. B., gim. 2010 m. rugsėjo 14 d., tėvas. Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimu nutraukiant santuoką tarp šalių minėtų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų motina R. B., bendravimo tvarka nustatyta nebuvo. Iš ieškovės paaiškinimų, bylos medžiagos ir institucijos išvados nustatyta, jog dėl to, kad nenustatyta atsakovo N. B. bendravimo su jo nepilnamečiais vaikais tvarka, jis piktnaudžiauja savo teisėmis – atvyksta į jų namus kada panorėjęs ir iš anksto neįspėjęs reikalauja duoti jam vaikus išsivežti; ieškovės prašomas pasiimti vaikus, atsakovas atsisako priimti vaikus, sugalvodamas įvairiausias priežastis. Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS 2013 m. liepos 1 d. išvadoje nėra jokių duomenų apie atsakovą, išskyrus tai, jog, ieškovės teigimu, jis yra išvykęs į užsienį.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais jo vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos tarp ginčo šalių nustatymo. Įstatyme nustatyta, kad tokį ginčą teismas sprendžia atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su motina, nutraukiant šalių santuoką nebuvo nustatyta atsakovo bendravimo su jais tvarka, ieškovė prašo nustatyti šią tvarką, kadangi atsakovo elgesys prieštarauja vaikų interesams. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Vertinant ieškovės paaiškinimus, remiantis Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada ir kita bylos medžiaga, nustatyta, kad tam tikri atsakovo veiksmai ir poelgiai daro nepilnamečiams veikams neigiamą įtaką, tai yra jis savivaldžiauja, atvykdamas į ieškovės namus, kuriuose gyvena nepilnamečiai, bet kuriuo paros metu, nesitaria dėl abipusiai palankios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, o naudoja savo teisę bendrauti su vaikais, darydamas psichologinį spaudimą ieškovei. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, jog ieškovės pasiūlyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka atitiks vaikų interesus, teismas nenustatė, jog ji pažeistų atsakovo interesus, atsakovas savo nuomonės dėl jos teismui nepareiškė.
Byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas, kurio pagrindu ieškovei R. B. buvo teikta antrinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Remiantis CPK 99 str. 2 d. ir 96 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismui pateikta 2013 m. liepos 26 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-1479, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą R. B. valstybės iki 2013 m. liepos 30 d. buvo patirtos tokios išlaidos: 240 Lt už procesinių dokumentų parengimą, 160 Lt už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme, iš viso 400 Lt. Ieškinį patenkinus visiškai, visa ši suma valstybei priteistina iš atsakovo.
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinas ir 144 Lt žyminis mokestis, taip pat 15,24 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 96 str., 270 str., CK 3.170 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti atsakovo N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiais jo vaikais: P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiais (duomenys neskelbtini), tvarką, tai yra N. B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais P. B., R. B., M. B. pasiimdamas vaikus pas save į namus kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. ryto iki sekmadienio 16 val. vakaro; gali bendrauti su vaikais antrą Kalėdų, antrą Velykų dienas, Tėvo dieną, per vaikų gimtadienius nuo 15 iki 19 val.; vaikus iš jų namų atsakovas gali pasiimti iš anksto dėl to susitaręs su ieškove, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir interesus; atsakovas gali bendrauti su vaikais per ryšio priemones, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir interesus; tėvo ir vaikų pasimatymų trukmė ir vieta gali būti keičiama abipusiu šalių sutarimu.
Priteisti iš atsakovo N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 400 Lt (keturių šimtų litų) bylinėjimosi išlaidas valstybei, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 144 Lt (vieno šimto keturiasdešimt keturių litų) žyminį mokestį ir 15,24 Lt (penkiolikos litų, 24 centų) teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.