Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 181 str. 1 d., už turto prievartavimą iš M. D. ir M. B. , – laisvės atėmimu dvejiems metams penkiems mėnesiams;pagal BK 181 str. 2 d., už turto prievartavimą iš V. Z. , - trejiems metams šešiems mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su 2007 m. sausio 10 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 str. 1 d., padarymą paskirta bausme iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš V. Z. nukentėjusiam M. D. priteista 200 Lt, nukentėjusiam D. D. – 400 Lt, o nukentėjusio M. B. įstatyminei atstovei A. B. – 130 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 10 d., apie 17 val., Trakiškių k, Kalvarijos savivaldybėje, važiuodamas J. Ž. vairuojamu automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, naudodamas psichinę prievartą, t. y. grasindamas, kad nusikaltėlių autoritetu laikomas asmuo, pravarde „Daliumas“, vartos prieš juos smurtą, už tai, kad jie, nesumokėdami savavališkai bare ėmė ir valgė ledus, reikalavo iš nukentėjusių M. D. ir M. B. po 500 Lt, o šiems pasakius, kad pinigų jie neturi, grasino smurto naudojimu, nuvežė juos pas jų giminaičius, kad nukentėjusieji prievartaujamas sumas iš jų pasiskolintų ir atiduotų jam, bei paėmė iš nukentėjusio M. D. dalį prievartautos sumos, t. y. jo iš giminaičio pasiskolintus 200 Lt ir kaip užstatą, kad likusią prievartaujamą pinigų sumą jis atiduos, iš jo paėmė jo turėtą 200 Lt vertės judriojo ryšio telefoną „Samsung E 350“, o iš nukentėjusio M. B. , kuriam pinigų pasiskolinti nepavyko, kaip užstatą paėmė 130 Lt vertės judriojo ryšio telefoną „Siemens CF 62“, prievartaudamas perduoti jam 500 Lt.

Po to, 2006 m. rugpjūčio 15 d., apie 20.00 val., telefonu pažadėjęs nukentėjusiam V. Z. grąžinti 1200 Lt skolą, įviliojo šį į Kampinių k., Kalvarijos seniūnijoje esantį mišką, kur, ištraukęs iš automobilio, vartojo prieš jį smurtą, į įvairias kūno vietas suduodamas smūgius kumščiais bei metaliniu strypu, taip nežymiai sutrikdęs nukentėjusio sveikatą, grasindamas sudeginti nukentėjusio automobilį ir taip sunaikinti jo turtą, reikalavo iš nukentėjusio 1200 Lt už tariamai jam padarytą skriaudą, t. y. už pasakymą jo broliui apie pinigų iš nukentėjusio skolinimąsi bei, V. Z. pinigų su savimi neturint, nuvežė jį į namus, kur paėmė nukentėjusio namuose turėtus 760 litų, 140 Lt vertės 50 litrų benzino, 40 Lt vertės 20 pakelių cigarečių „Saint George“, 18,90 Lt vertės 7 kg cukraus, 18 Lt vertės 2 butelius degtinės ir, grasindamas smurtu, pareikalavo iki 2006 m. rugpjūčio 18 d. perduoti jam likusią prievartaujamo turto dalį, t. y. 200 litų, tačiau, nukentėjusiam jo nurodytu laiku, t. y. 2006 m. rugpjūčio 18 d. pinigų neturint, prievartautą sumą padidino dar vienu šimtu litų ir reikalavo jam perduoti dar 300 Lt.

Nuteistasis V. Z. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai skyrė jam per griežtą, už sankcijos vidurkį didesnę laisvės atėmimo bausmę. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad jis nedirba ir yra nevedęs, nors yra priešingai. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis dirba, yra vedęs, prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, bausmę jis atlieka pirmą kartą, pataisos namuose buvo skatintas už gerą elgesį, ten dirba, yra jaunas. Apeliantas prašo, atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, skirti jam švelnesnę bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantys nuteistasis V. Z. bei jo gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras - skundą atmesti.

Nuteistojo V. Z. apeliacinis skundas netenkintinas, nes jame išdėstyti argumentai nekelia abejonių dėl teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo.

Skirdamas bausmę V. Z. pagal BK 181 str. 1 d. ir 181 str. 2 d., pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje: atsižvelgė į kaltininko padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei pasekmes.

V. Z. nuteistas už dvi vienarūšes nusikalstamas veikas, kurios kvalifikuotos pagal BK 181 str. 1 d. ir to paties straipsnio antrąją dalį. BK 181 str. 1 d. sankcijoje numatyta, kad asmuo padaręs šioje dalyje uždraustą veiką baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų, o pagal BK 181 str. 2 d. – laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už pirmąją veiką (BK 181 str. 1 d.) teismas V. Z. paskyrė laisvės atėmimą dvejiems metams ir penkeriems mėnesiams, o už antrąją – pagal BK 181 str. 2 d., laisvės atėmimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Taigi V. Z. už abi nusikalstamas veikas paskirta mažesnė laisvės atėmimo bausmė, negu pritaikytų BK straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkis. Todėl nepagrįstai V. Z. apeliaciniame skunde teigiama, kad jam paskirta didesnė bausmė, negu bausmės vidurkis, kurį numato baudžiamasis įstatymas.

Iš apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų darytina išvada, kad, apelianto nuomone, teismas, skirdamas jam bausmę, taip pat netinkamai įvertino jo asmenybę. V. Z. teigimu, nuosprendį priėmęs teismas neįvertino to, kad jis susituokęs, dirba, už gerą elgesį pataisos namuose buvo skatinamas, yra jauno amžiaus. Tačiau iš teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad, skirdamas bausmę V. Z. , teismas atsižvelgė į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį, t. y. tas aplinkybes, kurias savo apeliaciniame skunde nurodė apeliantas. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo tas pačias aplinkybes įvertinti kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, ir tuo pagrindu V. Z. sumažinti paskirtąją bausmę. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad šiuo atveju nei kaltininko amžius (24 m.) veikos padarymo metu, nei santuokos sudarymas nėra kuo nors išskirtinės aplinkybės, kurios savo reikšmingumu nusvertų visas kitas nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, ir kurios rodytų mažesnį padarytos veikos ar kaltininko asmens pavojingumą. Nors apeliantas ir teigia, kad dirba, už gerą elgesį pataisos namuose buvo paskatintas, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos priimtose kasacinėje nutartyse Nr. 2K-7756/2006, Nr. 2K-201/2007 konstatuota, kad visoms BK 54 str. 2 d. nurodytoms aplinkybėms, individualizuojant bausmę, skiriama vienoda teisinė reikšmė. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į visus BK 54 str. 2 d. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, vertindamas juos visumoje ir nesuteikdamas nė vienam iš jų nepagrįsto prioriteto, tinkamai taikė minėto BK straipsnio nuostatas.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę V. Z. , be apelianto minimų BK 54 str. 2 d. nurodytų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, taip pat atsižvelgė ir į kitas lygiavertes aplinkybes – padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (apysunkis ir sunkus), tyčinį padarytų nusikaltimų pobūdį, ankstesnius apelianto teistumus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Taigi, išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendį priėmęs teismas, individualizuodamas bausmę V. Z. , tinkamai įvertino visas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir jomis remdamasis paskyrė tinkamą bausmę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą atmesti.