- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-01
- Bylos Nr.
- AN2-83-290/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01829-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis (pirm.)
- Pažeidėjas
- N. G.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyrius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos N. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. vasario 1 d. nutarties jos administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus viršininkės R. B. (toliau – Institucija) 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimu N. G. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje ir nubausta 30 Eur bauda už tai, kad ji 2021 m. rugpjūčio 24 d., 21.25 val., vairuodama automobilį „Renault Scenic“ valst Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama M. D. g. nereguliuojamoje sankryžoje su K. D. g., nevykdė kelio ženklo „203-Duoti kelią“ reikalavimų ir susidūrė su iš dešinės pusės šaligatviu atvažiavusiu dviratininku, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 154, 1 pr. „203“ punktų reikalavimus. Įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Šį nutarimą N. G. apskundė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartimi N. G. skundo netenkino. Teismas nutartyje konstatavo, jog pakanka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų N. G. kaltei pagrįsti, kurie tarpusavyje sudaro logiškai bei nuosekliai susijusią įrodymų grandinę. Teismo vertinimu, šioje byloje atlikti visi procesiniai veiksmai, kuriais surinktas pakankamas įrodymų kiekis, leidžiantis daryti pagrįstą išvadą, kad padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 1 dalyje. Nesutikdama su nutartimi N. G. ją apskundė apygardos teismui.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu (toliau – skundas) N. G. prašo panaikinti šią Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti, jai nepadarius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje.
3.1. Skunde ji nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai atmetė prašymą atlikti tardymo eksperimentą, nors jo atlikimui iš esmės pritarė ir teismo ekspertas V. L., kurio pagrindu būtų galima nustatyti šaligatvio matomumą. Apeliantės teigimu, prie skundo pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, jog automobiliu neįvažiavus į K. D. g. šaligatvio dalį, nėra galimybės pastebėti šaligatviu dideliu greičiu judančios kliūties. Be to, skunde pažymima, jog ekspertas, nei teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl jos pirmumo teisės pagal KET užbaigti pradėtą manevrą.
3.2. Taip pat skunde apeliantė nesutinka su teismo padaryta išvada, kad ekspertas V. L. patvirtino išvadą, o jos teiginiai, kad automobilio valstybinis numeris nebuvo apgadintas šio eismo įvykio metu neturi jokios reikšmės. Ekspertas savo iniciatyva, nesant apie tai fiksuota eismo įvykio protokole, iš nuotraukose matomų valstybinio numerio apgadinimų padarė išvadą, kad dviratis su automobiliu kontaktavo ir priekine vidurine dalimi, ko pasėkoje ir buvo padaryti apgadinimai. Tokį susidūrimo mechanizmą nurodė ekspertas, savo iniciatyva konstatavęs, kad buvo automobilio ir dviračio kontaktas priekine (centrine - pagal valstybinį numerį) dalimi. Teismo posėdžio metu, ekspertas V. L. paklaustas kodėl nepasitikslinęs konstatavo dviračio kontaktą su automobilio priekine dalimi vien spręsdamas pagal valstybinio numerio apgadinimus, nurodė, kad jis neprieštarauja, kad valstybinis numeris buvo apgadintas kito eismo įvykio metu, tačiau nurodė, kad tai nekeičia jo duotos išvados. Tokia eksperto išvada kelia pagrįstas abejones, nes ekspertui pripažinus, kad valstybinis numeris galėjo būti pagadintas ne šio įvykio metu, kyla pagrįstas klausimas kokiu pagrindu jis konstatavo dviračio kontaktavimą su priekine automobilio dalimi.
3.3. Skunde nurodoma ir tai, kad nei ekspertas, nei teismas visiškai nevertino ir nepasisakė, kad jai, kaip eismo dalyviui, iki kliūties atsiradimo jau esant įvažiavus į kelią (šaligatvį), nebuvo jokios galimybės susidūrimo su staiga atsiradusia kliūtimi - dideliu greičiu atlėkusiu dviratininku - išvengti, t. y. ji jau buvau įvažiavusi į kelią (šaligatvį), skirtingai nei nurodo ekspertas, judėjo minimaliu greičiu, o susidūrimo metu faktiškai buvau sustojusi, nes K. D. gatve vyko eismas (tai matyti iš vaizdo įrašo), todėl būtent dviratininkas, privalėjo jai leisti pabaigti pradėtą manevrą - posūkį į dešinę), arba ją apvažiuoti. Tai yra būtent dviartininko, o ne jos veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą.
3.4. Apeliantės nuomone, apylinkės teismas iš esmės neišnagrinėjo jos skundo, nesiėmė priemonių prieštaravimams pašalinti, o ekspertui pripažinus, kad jo išvados grįstos prielaidomis, teismas neturėjo pagrindo ekspertizės aktu remtis. Skunde išsakytos abejonės dėl eismo įvykio mechanizmo, buvo pagrįstos, nes ekspertas pripažino, kad dėl šaligatvio matomumo kampo jis padarė prielaidą, o pasisakydamas dėl susidūrimo mechanizmo, ekspertas pripažino, kad automobilio valstybinis numeris galėjo būti šio eismo įvykio metu neapgadintas, o kitų duomenų, pagrindžiančių jo nustatytą susidūrimo mechanizmą, ekspertas nenurodė. Be to, ekspertas nurodė, kad jis negalėjo nustatyti kas pirmas kontaktavo, nepaneigė jos nurodytos aplinkybės, kad prieš susidūrimą automobilis „Renault Scenic“ faktiškai nejudėjo, kadangi negalėjo nustatyti kokiu greičiui jis judėjo ir ar iš viso judėjo. Ekspertas pripažino, kad automobilis faktiškai sustojo iš karto po susidūrimo, o jeigu pavažiavo, tai ne daugiau 10 cm.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė prašė N. G. skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
N. G. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
6. Apeliaciniame skunde N. G. nesutinka su jos patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, ginčija byloje esančius duomenis, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos administracinio nusižengimo protokolu ir 2021 m. lapkričio 18 nutarimu bei bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog N. G.. padarė ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Priešingai, nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados dėl N. G. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė nepalankias išvadas dėl jos kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų, nukrypta nuo teismų praktikos ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos administracinio nusižengimo protokole, nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad N. G. kaltė, padarius ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.
9. N. G. pripažinta padariusi nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, tai yra dėl to, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 154, 1 priedo 203 punktų reikalavimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad N. G. 2021 m. rugpjūčio 24 d., 21.25 val., vairuodama automobilį „Renault Scenic“, važiuodama M. D. g. nereguliuojamoje sankryžoje su K. D. g., nevykdė kelio ženklo „203-duoti kelią“ reikalavimų ir susidūrė su iš dešinės pusės šaligatviu atvažiavusiu dviratininku. Nors apeliantė savo kaltės nepripažįsta, teigdama kad ji nėra kalta dėl eismo įvykio, pat dviratininkas darė eilę Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo, kas sąlygojo eismo įvykio kilimą, tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktus ir tinkamai tiek Institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus, su tokiais N. G. motyvais nesutinka ir vertina juos kaip apeliantės pasirinktą gynybos poziciją.
10. Nustatyta, kad apylinkės teismas, priimdamas nutartį, iš esmės rėmėsi visa byloje pateikta medžiaga, taip pat teismo posėdyje apklausė liudytoju V. R., ekspertą V. L.. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei nurodoma apeliantės, nėra pagrindo abejoti eksperto V. L. atliktu eismo įvykio tyrimu. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. lapkričio 8 d. ekspertizės akte nurodyta, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko automobiliui „Renault Scenic“ judant. Kampas tarp transporto priemonių išilginių simetrijos ašių susidūrimo metu buvo artimas statmenam. Dviratis, tikėtina, priekinės šakės kairiuoju stovu atsitrenkė į automobilio priekinio bamperio dešinįjį kampą, ir vėliau kairiuoju šonu slydo automobilio priekine dalimi, automobilis dviratį pastūmė savo judėjimo kryptimi, todėl dviratis virto ant automobilio priekinės dalies, vairo kairiąja rankena atsiremdamas į automobilio variklio dangtį, automobilio priekinis dešinys žibintas tikėtina, buvo kliudytas dviratininko. Priekinis ir užpakalinis dviračio ratai buvo deformuoti dėl automobilio postūmio skersine dviračio judėjimui kryptimi. Praslydęs per priekinę automobilio dalį, dviratis nugriuvo kairiau automobilio nenustatytoje vietoje. Automobilis buvo sustabdytas vietoje, kurioje užfiksuotas po eismo įvykio. Taip pat ekspertizės akte nurodyta, kad automobilio vairuotoja N. G. įvažiuodama į sankryžą iš šalutinio kelio, nedavė kelio pagrindiniu keliu, šaligatviu važiavusiam dviratininkui V. R., sudarė jam kliūtį ir šie jos veiksmai, techniniu pažiūriu, sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Tai, kad dviratininkas V. R., artėdamas prie sankryžos su šalutiniu keliu, kurio apžvelgiamumas ribojamas šalia kelio įrengtos tvoros, laiku nesumažino važiavimo greičio, nestabdydamas įvažiavo į sankryžą ir dėl to neteko galimybės sustabdyti iki kliūtį sudariusio automobilio, techniniu pažiūriu, turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.
11. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apklaustas ekspertas V. L. savo ekspertizės išvadą patvirtino ir nurodė, kad automobilio „Renault Scenic“ vairuotoja eismo įvykio metu nesilaikė kelio ženklo „203 Duoti kelią“ reikalavimo, nepraleido šaligatviu važiuojančio dviratininko, kuris važiavo nesumažindamas greičio kelio sankirtoje, todėl ir įvyko susidūrimas. Automobilio numerių sulankstymas, ką akcentavo apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir skunde teiktame apygardos teismui, jei jis ir buvo padarytas ar šio ar ne šio eismo įvykio metu, jokios reikšmės ar įtakos eismo įvykio mechanizmo nustatymui nagrinėjamu atveju neturi, kadangi buvo įvertinta visų duomenų visuma, kuri ekspertizės akto nekeičia. Apygardos teismas neturi jokio teisinio pagrindo abejoti eksperto V. L. ekspertinio tyrimo išvadomis, kurios atitinka byloje nustatytas aplinkybes, teisingumu ir patikimumu, jų nepaneigia ir prie skundo pridėtas vaizdo įrašas. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti apeliantės prašymą ir atlikti byloje eksperimentą, nes jis nebūtų suteikęs jokių naujų duomenų, o N. G. kaltę, dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, patvirtina bylos įrodymų visuma.
12. Apylinkės teismas vertino ir bylos medžiagoje esantį policijos pareigūnės, vyriausiosios patrulės D. T. 2021 m. rugpjūčio 24 d. tarnybinį pranešimą, eismo įvykio vietos schemas, foto nuotraukas. Tiek Institucija, tiek ir pirmosios instancijos teismas įvertinę eksperto išvadą ir eksperto paaiškinimus kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, padarė vienodą išvadą, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo N. G. veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklių reikalavimams, nes ji, važiuodama M. D. g. nereguliuojamoje sankryžoje su K. D. g., nevykdė kelio ženklo „203-Duoti kelią“ reikalavimų. Nors ir dviračio vairuotojas artėdamas prie sankryžos su šalutiniu keliu, laiku nesumažino važiavimo greičio, nestabdydamas įvažiavo į sankryžą taip pat buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, tačiau jo veiksmai vis dėlto nebūtų sukėlę eismo įvykio, jei automobilio vairuotoja N. G. būtų vykdžiusi kelio ženklo „203-Duoti kelią“ reikalavimus.
13. Apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra ir negali būti pagrindu nepritarti apylinkės teismo sprendimui.
14. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, ją naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir N. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.