Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-11-06 · Civilinė byla Nr. 2A-508/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-06
Bylos Nr.
2A-508/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė, Vincas Verseckas
Atsakovas
K.M.
Ieškovas
B. M.
Trečiasis asmuo
Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro
Kategorijos
  • 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-508/2007 SProcesinio sprendimo kategorija 30.9.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Vinco Versecko,

sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei,atsakovo atstovei adv. Razminai Adrijai Rudminaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K.M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 29 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-237-159/2007 pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovui K.M., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notarei Aldonai Rokienei dėl asmeninės nuosavybės teisės pripažinimo bei atsakovo K.M. priešieškinį ieškovei B. M., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notarei A. Rokienei dėl paveldėto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė B. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas su sodo nameliu, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso ieškovei B. M.. Nurodė, kad 2005-10-31 mirė ieškovės sutuoktinis, o atsakovo tėvas V. V. M. Su juo ieškovė 1991-07-03 buvo įregistravusi santuoką. Po santuokos įregistravimo 1992-06-03 ieškovė B. M. pagal LR butų privatizavimo įstatymą privatizavo butą, (duomenys neskelbtini). Šio buto privatizavime dalyvavo tik ieškovė ir jos motina. Ieškovės mirusysis sutuoktinis V. V. M. šio buto privatizavime nedalyvavo, nes 1994-08-18 privatizavo kitą butą, (duomenys neskelbtini). 1975 m. ieškovė B. M. įgijo žemės sklypą su visais statiniais (duomenys nesklebtini). Šie statiniai iki santuokos įregistravimo su V.V.M. buvo rekonstruoti bei inventorizuoti. 1994-05-26 su ieškove buvo sudaryta sodo sklypo privatizavimo sutartis, už jį ieškovė sumokėjo asmeniniais investiciniais čekiais, mirusysis sutuoktinis neprisidėjo prie žemės sklypo privatizavimo. Atsakovas K. M. sergančią ieškovę B. M. iš ligoninės nuvežė pas notarą, o ieškovė atsakovo prašoma bei išsigandusi pasirašė, jog santuokoje įgytas ginčo turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl ieškovė, vadovaudamasi LR CK 3.89 str., prašė teismo pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas su sodo nameliu, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso ieškovei B. M..

Atsakovas K. M. teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė padalyti paveldėtą turtą po atsakovo tėvo mirties, atidalyti atsakovui priklausančią turto dalį, pripažinti, kad atsakovui K. M. asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka (duomenys neskelbtini) vertės žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), pripažinti, kad ieškovei B. M. asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka 98 872 Lt vertės butas, esantis (duomenys neskelbtini). Jis nurodė, kad 2005-10-31 mirus ieškovės sutuoktiniui, o atsakovo tėvui V. V. M., liko: 98 872 Lt vertės butas, įgytas pagal 1992-06-03 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5-17159, bei 29 178 Lt vertės 0,0663 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 1994-05-26 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4537. Šis turtas yra ieškovės B. M. ir mirusiojo atsakovo tėvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovė B. M. Klaipėdos m. 2-ajame notarų biure patvirtino, jog ginčo butas bei žemės sklypas priklauso jai ir mirusiajam sutuoktiniui. Vadovaujantis LR CK 5.11 str. 1 p., 5.13 str. ieškovė paveldi ¼ dalį palikimo, o atsakovas - 3/4 dalis. Palikimą sudaro ½ ginčo buto bei žemės sklypo 64 025 Lt vertės dalis.

Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. birželio 29 d. ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas pripažino, kad ginčo butas ir ginčo žemės sklypas su sodo nameliu asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso B. M.. Teismas nurodė, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas padarė išvadą, kad ieškovė B. K. prieš santuokos įregistravimą su mirusiuoju V. V. M. su savo motina E. N., mirusia 1994-02-23, naudojosi ginčo butu ir šį butą privatizavo tik kartu su savo motina. Mirusysis sutuoktinis V. V. M. nedalyvavo šio buto privatizavime, nes taip pat, būdamas santuokoje su B. M., vienas privatizavo kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Mirusysis V. V. M. jam asmeninės nuosavybės teisėmis priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė, o gautus už šį butą pinigus atidavė savo sūnui, t.y. atsakovui K. M. Teismas nurodė, kad ieškovė B. M. įrodė, jog ginčo butas yra jos asmeninė nuosavybė, nebuvo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės objektu, todėl negali būti ir palikimo objektu. Teismas taip pat nurodė, kad byloje pateiktais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog ginčo žemės sklype esančius statinius ieškovė B. M. įgijo prieš susituokdama su mirusiuoju V. V. M. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad prieš santuokos įregistravimą su V. V. M. ieškovei B. M. buvo suteiktas ir 0,0663 kv.m dydžio žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Teismas nustatęs, kad ir ginčo žemės sklypą, ir ant šio ginčo žemės sklypo pastatytus statinius ieškovė B. M. įgijo dar prieš santuokos įregistravimą su V. V. M., o santuokos metu tik nusipirko žemės sklypą, atsakovui nepateikus duomenų apie mirusiojo V. V. M. lėšų investavimą perkant žemės sklypą, ir atsižvelgęs į ginčo turto – žemės sklypo - pobūdį bei į teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad ant šio ginčo žemės sklypo yra nekilnojamieji daiktai, į kuriuos atsakovas pretenzijų nereiškia, teismo nuomone yra pagrindas atmesti atsakovo K. M. priešieškinį ir patenkinti B. M. ieškinį, nustatyti, kad ginčo žemės sklypas su sodo nameliu asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso ieškovei B. M.. Teismas nustatė, kad 2005-11-09 Klaipėdos miesto 2-ajam notarų biure B. M. pasirašė pareiškimą. Jame nurodė, kad ½ dalis buto, esantis (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) priklausė jos mirusiajam sutuoktiniui V. V. M. (b.l. 26). Liudytoja R. T. nurodė, kad atsakovas K. M. išsivežė ieškovę B. M. iš Slaugos ligoninės pas notarą, ten B. M. pasirašė ant balto lapo. Teismo nuomone, ieškovė B. M., būdama 86-rių metų, sirgdama, galėjo nesuprasti pasirašyto pareiškimo turinio, nes sprendime anksčiau aptartos aplinkybės iš esmės neatitinka B. M. pasirašyto pareiškimo turinio.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu K. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 29 d. sprendimą ir patenkinti atsakovo priešieškinį. Atsakovas nurodo, kad:

1. Keletą metų iki santuokos sudarymo ieškovė ir atsakovo tėvas gyveno ginčo bute, todėl apelianto tėvas jau iki santuokos sudarymo buvo nuomininko šeimos narys ir turėjo teises į privatizuojamą butą. Kadangi jis šiame bute nebuvo registruotas, savivaldybė nereikalavo apelianto tėvo ir ieškovės susitarimo, kieno vardu bus privatizuojamas butas.

2. 1998 metų redakcijos Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuojamą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas butas, butai, sutuoktinių įsigyti pagal šį įstatymą vieno iš sutuoktinių vardu laikomi bendrąja jungtine jų nuosavybe. Buto privatizavimo lengvata teikiama šeimai, o ne vienam šeimos nariui, todėl apelianto tėvui priklauso dalis buto.

3. Nepagrįstas teismo argumentas, jog 1994 m. apelianto tėvas savo vardu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis butas taip pat buvo ieškovės ir apelianto tėvo bendroji jungtinė nuosavybė, nes parduodant šį butą buvo reikalaujamas ieškovės, kaip bendrasavininkės notariškai patvirtintas sutikimas parduoti butą.

4. Sodo sklypo įsigijimo metu galiojantys įstatymai draudė vienai šeimai įsigyti daugiau kaip vieną sklypą, todėl preziumuojama, kad jis yra bendroji jungtinė ieškovės ir V.V. M. nuosavybė.

5. Aplinkybę, jog ginčijamas turtas buvo ieškovės ir V.V. M. bendroji jungtinė nuosavybė, patvirtino ir pati ieškovė notariškai patvirtintu 2005 m. lapkričio 9 d. pareiškimu.

6. Nepagrįstas teismo argumentas, jog ieškovė pasirašė ant tuščio lapo, nes joks protingas žmogus nesutiktų pasirašyti ant tuščio lapo, o taip pat joks notaras nesutiktų tokio lapo priimti.

Atsiliepimas

7. Teismas nevisiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, nes neišnagrinėjo atsakovo atsiliepime ir priešieškinėje nurodytų aplinkybių.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327str. 1d. 2p.).

Apeliacinio proceso paskirtis yra laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas svarbias faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir proceso teisės normas, o jo pagrįstumas siejamas su teismo išvadų atitikimu įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo sprendimo pagrįstumas priklauso taip pat ir nuo to, ar teismas teisingai įvertina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neištyrė visų būtinų bylai išnagrinėti faktinių aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė B. M. 1992 m. birželio 3 d. privatizavo kartu su savo motina E. N. (b.l. 30), tačiau teismas neištyrė svarbios bylos aplinkybės – kokia buto dalis buvo privatizuota motinos. Taip pat nenustatė kokia dalimi prie minėto buto bei žemės sklypo privatizavimo prisidėjo ieškovės sutuoktinis.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir pakankamai neištyrė notariškai patvirtinto 2006 m. gegužės 15 d. ieškovės pareiškimo Nr. 0721 (b.l. 26), kuriuo ji patvirtino, jog ginčo butas bei žemės sklypas priklauso ieškovei ir mirusiajam sutuoktiniui, sudarymo aplinkybes. Kaip jau minėta, ieškovė ieškinyje nurodė, kad šį pareiškimą pasirašė serganti ir išgąsdinta, todėl teismas turėjo nustatyti ar šiame pareiškime išreikšta valia atitinka tikruosius ieškovės ketinimus, t.y. ar ji iš tikrųjų siekė patvirtinti, jog ginčo butas bei žemės sklypas priklauso jai ir mirusiajam sutuoktiniui, ar tai padarė dėl tam tikrų atsakovo veiksmų ar kitų aplinkybių, ar ji ginčija minėtą pareiškimą, ar tik abejoja pasirašymo pagrįstumu.

Sprendžiant šį klausimą, kolegijos nuomone, buvo būtina apklausti 2006 m. gegužės 15 d. ieškovės pareiškimą patvirtinusią notarę Aldoną Rokienę, tačiau teismas to nepadarė.

Dėl nurodytų motyvų ir aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, neištyrė visų esminių šios bylos išsprendimui būtinų ir ieškovės ieškinyje bei atsakovo priešieškinyje nurodytų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, todėl padarė faktiniais duomenimis nepagrįstas išvadas, tuo pažeisdamas civilinio proceso kodekso normas, kas galėjo turėti įtakos netinkamam materialinės teisės normų taikymui, bei neteisėto sprendimo priėmimui.

Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme ir tai yra pagrindas Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai: Marytė MitkuvienėNijolė PiškinaitėVincas Verseckas