Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovėms L. I. ir N. I. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei L. I. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka procesiniai dokumentai atsakovei įteikti asmeniškai. Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos.

Atsakovei N. I. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, t. y. procesinius dokumentus įteikiant atsakovės motinai L. I. (CPK 123 straipsnio 5 dalis). CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. CPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui. Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos.

Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad ieškovė su draudėju T. P. sudarė Būsto draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2017-12-25 iki 2018-12-24 buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog atsakovės yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkės 2000-09-25 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), esantis žemiau atsakovių buto, 2018-01-17 Turto sugadinimo akto duomenimis, 2018-01-14 buvo aplietas, 2018-01-19 Pranešimo apie žalos atlyginimą duomenimis, padaryta žala sudaro 660 Eur. Ieškovas išmokėjo 620 Eur draudimo išmoką (atėmus 40 Eur besąlyginę išskaitą) ir įgijo regreso teisę į atsakingus už žalos padarymą asmenis – atsakoves. Ieškovė nurodė, kad atsakovės iš dalies atlygino turtinę žalą, sumokėdamos 310 Eur. Duomenų apie tai, jog atsakovės būtų atlyginusios ieškovei likusią dalį žalos, t. y. 310 Eur dydžio žalą, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

CK 6.263 str. 1 d. įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.266 str. 1 d., žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Bylos duomenys patvirtina, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš buto, esančio virš draudėjos buto. Taigi butui padaryta žala (660 Eur) kilo dėl atsakovių neteisėtų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant tinkamos buto įrenginių būklės (CK. 6.246-6.249 str.). Remiantis CK 6.1051 straipsnio 1 dalimi, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kadangi ieškovė, veikdamas kaip draudikas, atlyginio žalą, padarytą butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), ji įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos sumą iš atsakingų už padarytą žalą asmenų – atsakovių. Tokiu būdu ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovių 310 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsakovėms neįvykdžius prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už padarytą žalą, ieškovė, vadovaudamasi CK 6.37 straipsniu, 6.261 straipsniu, apskaičiavo atsakovėms 5 proc. dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas nuo 2018-02-17 iki 2020-04-27, kurios sudaro 26,93 Eur. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1-3 dalimis, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai, kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei solidariai iš atsakovių priteistina 26,93 Eur kompensuojamųjų palūkanų.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovių solidariai priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (326,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-05-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15 Eur žyminis mokestis bei 70,08 Eur išlaidos už teisines paslaugas, iš viso 85,08. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidų – po 42,54 Eur iš kiekvienos.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, solidariai iš atsakovių L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 310 Eur (tris šimtus dešimt eurų) žalos atlyginimo, 26,93 Eur (dvidešimt šešis eurus, 93 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (326,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-05-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, iš atsakovės L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 42,54 Eur (keturiasdešimt du eurus, 54 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, iš atsakovės N. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 42,54 Eur (keturiasdešimt du eurus, 54 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovėms, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.