- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-15
- Bylos Nr.
- 1S-573-478/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00058-2009-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Jurgis Kiškis, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- R. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Š. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. birželio 11 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. Š. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia – 2009 m. balandžio 21 d., bausmės pabaiga – 2023 m. balandžio 21 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2021 m. birželio 11 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad jis priklauso vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio nuteistųjų rizikos grupei (57 balai pagal OASys metodiką), anksčiau teistas penkis kartus, jo daromi nusikaltimai sunkėja, be to, nuteistasis neturi pastovios gyvenamosios vietos, pataisos įstaigoje nedirba, iki suėmimo dirbo pavienius, sezoninius, nelegalius darbus. R. Š. finansinė padėtis nėra stabili, šiuo metu jis jokių pajamų negauna, santaupų neturi ir yra finansiškai priklausomas nuo artimųjų. Įvertinta ir tai, kad nuteistasis vartoja narkotines medžiagas, tačiau priklausomybę neigia, nors už šių draudžiamų medžiagų vartojimą pataisos įstaigoje drausmine tvarka yra baustas keturis kartus. Padaryta išvada, jog R. Š. neįvykdė Komisijos įpareigojimų, turi neigiamą nuostatą priežiūros atžvilgiu.
4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. Š. skundą, nurodydamas, kad nuteistas iš viso teistas šešis kartus, paskutinį kartą nuteistas už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Šiuos nusikaltimus jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, kartu su bendrininkais. Nusikalstamos veikos pagal pavojingumą visuomenei sunkėja, kas rodo didelį nuteistojo polinkį nusikalsti bei negerbti, pažeisti visuomenėje nusistovėjusias bendras elgesio taisykles. Jis negeba nusistatyti vertybinius prioritetus, matyti savo elgesio pasekmių. R. Š. problemų sprendime pritaiko netinkamas elgesio strategijas, pasirenka situacijas, kurios veda į nusikalstamumą. Teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis į pataisos namų administraciją dėl darbo suteikimo nesikreipė, per visą bausmės atlikimo laiką 28 kartus buvo baustas drausmine tvarka ir tik du kartus skatintas. R. Š. nusikalstamo elgesio rizika yra išlikusi vidutinė – 57 balai, iš kurių 37 balai yra dinaminiai, t. y. juos nuteistasis turi galimybę sumažinti nepriekaištingai elgdamasis. Be to, pataisos namuose jis ne kartą vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Visa tai leidžia teigti, kad nuteistasis nepadarė pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas R. Š. gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už ypač pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų.
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis R. Š. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį panaikinti ir tenkinti jo skundą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, pažeidžianti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatas. Netaikant jam lygtinio paleidimo instituto, jis yra baudžiamas antrą kartą. Nuteistojo teigimu, jis jau yra atlikęs didesnę bausmės dalį, todėl gali būti paleidžiamas į laisvę lygtinai, be to, jis sutinka su intensyvios priežiūros taikymu bei visais kitais įpareigojimais. R. Š. nurodo, kad laisvėje turės gyvenamąją vietą ir darbą. Jis palaiko stiprius socialinius ryšius su artimaisiais, kas gali veikti kaip apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikalstamumo. Nuteistasis pripažįsta, jog gyvenime yra padaręs klaidų, tačiau šiuo metu yra pasiryžęs savo doru, sąžiningu elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo ir visuomenės pasitikėjimo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Gintarė Meškauskienė prašo nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. Š. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Nagrinėjamu atveju nei Komisija, nei apylinkės teismas aukščiau nurodytos išvados nepadarė, šiai išvadai reikiamų duomenų nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, matyti, jog R. Š. tik nežymiai koreguoja savo elgesį tinkame linkme: bausmės atlikimo metu jis mokėsi (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre ir įgijo staliaus-apdailininko specialybę, paleistas lygtinai planuoja įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekėjo-vadybininko pareigose. Nuteistasis taip pat palaiko artimus ryšius su visais šeimos nariais – mama, dviem broliais ir dviem seserimis. Jis nepalaiko diskriminacinių nuostatų, kriminalinės subkultūros. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo R. Š. elgesio tam tikrą korekciją, tačiau minėti duomenys nenusveria skundo autorių neigiamai charakterizuojančios informacijos, kuri patvirtina, jog nuteistasis savo elgesiu dar neįrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
9. Bylos medžiaga liudija, kad šis lygtinio paleidimo klausimo svarstymas nuteistajam jau antrasis, tačiau tai nereiškia, kad kurie nors duomenys gali būti nevertinami, o kitiems suteikiama išskirtinė reikšmė. Teisėjų kolegija vertina R. Š. elgesį viso bausmės atlikimo metu, o ne kuriuo nors jam palankesniu ar nepalankesniu laikotarpiu. Bausmę nuteistasis atlieka už dviejų tyčinių nusikalstamų veikų, priskiriamų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, padarymą. R. Š. elgesio problemos prasidėjo dar paauglystėje, o vos sulaukęs pilnametystės jis jau buvo nuteistas dėl turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo. Šis teistumas jam jau šeštasis. Vieną kartą nuteistajam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau švelnesnė bausmės atlikimo forma nebuvo efektyvi, nes R. Š. vėl nusikalto. Nusikaltimai, už kuriuos šiuo metu nuteistasis atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, yra sunkesni nei ankstesnieji, susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad, darydamas nusikalstamą veiką, R. Š. jokio grupės spaudimo nejautė – savo valia vykdė nusikalstamą veiką ir gerai žinojo daromo nusikaltimo žalą bei pasekmes. Nors skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis pripažįsta, kad gyvenime yra padaręs klaidų ir yra pasiryžęs jų nebekartoti, tačiau kokios būtent tai klaidos, nedetalizuoja. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis dėl jam inkriminuotų nusikaltimų kaltės nepripažino, ar šiuo metu jo nuostatos bei įsitikinimai yra pasikeitę, duomenų nėra. Vis dėlto, nuteistojo požiūrį į įstatymų bei kitų bendro gyvenimo taisyklių laikymąsi tam tikra apimtimi atspindi jo elgesys įkalinimo įstaigoje.
10. Teismui pateiktoji medžiaga liudija, kad R. Š. bausmės atlikimo metu net dvidešimt aštuonis kartus pažeidė nustatyto režimo reikalavimus, dėl ko jam tiek pat kartų buvo skirtos įvairios drausminės nuobaudos nuo švelniausių (papeikimas, uždraudimas tam tikrą laiką pirkti maisto produktus) iki griežčiausių (perkėlimas į kamerų tipo patalpas, uždarymas į baudos izoliatorių). Nuteistasis 2018 m. kovo mėnesį aštuoniems mėnesiams buvo perkeltas iš paprastosios į drausmės grupę. Atkreiptinas dėmesys, kad nuobaudos buvo gaunamos sistemingai nuo pat bausmės atlikimo pradžios, dažnai už tuos pačius neleistinus poelgius – necenzūrinių žodžių, žargono vartojimą pareigūnų atžvilgiu, atsisakymą gyventi administracijos jam paskirtame būryje, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą, administracijos nurodymų nevykdymą. Paskutinė drausminė nuobauda yra gauta 2020 m. gegužės 5 d., vadinasi, galiojančių nuobaudų R. Š. neturi tik nuo 2021 m. gegužės 5 d., t. y. vos kelis mėnesius. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis nėra linkęs paklusti nustatytai tvarkai, jis aukščiau iškelia savo interesus ir neretai elgiasi pagal jam vienam priimtinus standartus. Pažymėtina, kad skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programoje nuteistasis buvo vos du kartus. Pirmąjį paskatinimą jis gavo praėjus beveik penkeriems metams nuo bausmės atlikimo pradžios – 2014 m. balandžio 1 d., o antrąjį paskatinimą – praėjus daugiau nei šešeriems metams nuo pirmojo paskatinimo gavimo, t. y. 2020 m. lapkričio 17 d. Toks nuobaudų bei paskatinimų išsidėstymas patvirtina, kad R. Š. elgesys nėra pavyzdingas, priešingai, jis labai sunkiai ir lėtai koreguoja savo elgesį pozityvia linkme, kas nesudaro pagrindo manyti, kad jo probacija gali būti sėkminga.
11. Pirmiau nurodytą teiginį sustiprina ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta informacija apie tai, kad nuteistasis niekada neturėjo nuosavo būsto, iki suėmimo jis gyveno pas artimuosius, gimines, draugus bei pažįstamus. Lygtinio paleidimo atveju R. Š. planuoja gyventi socialiniame būste Kaune, tačiau pažyma dėl deklaruotos gyvenamosios vietos pataisos įstaigos administracijai nebuvo pateikta. Taigi, pastovios gyvenamosios vietos nuteistasis neturi, todėl nėra pagrindo svarstyti, ar lygtinio paleidimo atveju jam galėtų būti taikoma intensyvi priežiūra. Tinkamų gyvenimo sąlygų nebuvimas, teisėjų kolegijos vertinimu, didina nusikalstamo elgesio riziką. Šiame kontekste skundą nagrinėjantis teismas įvertina ir R. Š. skundo teiginį apie jo neva turimą darbą laisvėje. Iš tiesų, iki suėmimo jis stokojo stabilios, ilgalaikės, oficialios darbinės patirties, t. y. dirbo pavienius, sezoninius ir nelegalius darbus. Atvykęs į pataisos namus, nuteistasis mokėsi profesinio rengimo centre ir įgijo staliaus-apdailininko specialybę, tačiau įsidarbinti pagal įgytą specialybę nesiekė. Pataisos namuose jis nedirba ir nerodo jokios iniciatyvos tai daryti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis nėra motyvuotas dirbti ir sąžiningai užsidirbti pragyvenimui, todėl jo pateiktoji pažyma apie būsimą įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikytina deklaratyvia. Bausmę R. Š. atlieka jau kiek daugiau nei dvylika metų, tačiau per šį laikotarpį darbine veikla neužsiėmė, todėl mažai tikėtina, kad kas nors šiuo aspektu pasikeis ir jam būnant laisvėje.
12. Teisėjų kolegijos nuomone, skundo autorius pervertina savo pataisos procesą ir neskiria jam pakankamai dėmesio bei pastangų. Tai patvirtina nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 57 balai pagal OASys metodiką, iš kurių daugiau nei pusę balų (37 balus) sudaro dinaminiai, t. y. dar galimi koreguoti svartiniai taškai. Pavyzdingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, R. Š. dar gali patekti ir į žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos nuteistųjų grupę. Tačiau šiuo metu jo elgesio kaip pažangaus nevertina ir pataisos įstaigos administracija, kadangi bausmę nuteistasis atlieka ne lengvosios, o paprastosios grupės sąlygomis. Nors nuo paskutinio vertinimo rizikos pakartotinai nusikalsti balai šiek tiek sumažėjo (nuo 63 iki 57 balų), tačiau akivaizdi bei įtikinanti pažanga nėra nustatyta.
13. Atkreiptinas dėmesys, jog R. Š. ne tik, kad neturi nuolatinės gyvenamosios vietos bei stiprios motyvacijos darbui, tačiau dar ir piktnaudžiauja psichiką veikiančiomis medžiagomis. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis iki suėmimo vartojo narkotines medžiagas – amfetaminą. Bausmės atlikimo metu jis keturis kartus rastas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų – 2017 m., 2018 m., 2019 m. ir 2020 m., kas rodo, jog R. Š. svaiginasi sistemingai. Nors nuteistasis pripažįsta narkotinių medžiagų vartojimo faktą, tačiau priklausomybę neigia, taigi, jis nėra pakankamai savikritiškas, nepripažįsta turintis rimtų problemų ir jų efektyviai nesprendžia, kas taip pat didina pakartotinio nusikalstamumo, būnant laisvėje, tikimybę. R. Š., susidūręs su problemomis, dažniausiai pasirenka neefektyvius jų sprendimo būdus, kurie būna paremti emocijomis ir orientuoti į greitą rezultatą, jis nesugeba savo elgesio pasekmių įvertinti ilgalaikėje perspektyvoje. Nors nuteistasis supranta būtinybę laikytis visuomenėje priimtų taisyklių ir normų, tačiau kartais jam sunkiai sekasi suvaržyti savo elgesį, kuris aplinkiniams nėra priimtinas.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad R. Š. šiuo metu nustatyti aštuoni kriminogeniniai veiksniai, iš kurių tik vienas yra statinis (teistumų skaičius), kiti veiksniai – nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas, darbinės patirties stoka, finansinio stabilumo trūkumas, netinkamas gyvenimo būdas, problemos dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat alkoholio vartojimo, nepakankamai lankstus mąstymas, yra dinaminiai ir gali būti koreguojami. Tuo tarpu apsauginiai veiksniai nustatyti vos trys – profesinių kvalifikacijų įgijimas, socialinių ryšių palaikymas, emocinis stabilumas. Aptartų kriminogeninių ir apsauginių veiksnių santykis liudija, kad nuteistasis nėra linkęs apsvarstyti kitų nuomonių bei požiūrių, kas jam trukdo renkantis su įstatymais neprasilenkiančius veikimo būdus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad deramo elgesio įgūdžių stoką R. Š. tikslinga ir toliau lavinti pataisos įstaigoje, dalyvaujant įvairiose socialinės reabilitacijos programose, įskaitant programas, susijusias su narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimo prevencija.
15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo jam netaikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nepažeidžiantį nei nekaltumo prezumpcijos, nei dvigubo nubaudimo už tą pačią veiką principų, kurio naikinti pateiktame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra. R. Š. daroma pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nėra akivaizdi ir pakankama laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų keitimui, t. y. švelninimui. Pažymėtina, jog visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Vien nuteistojo noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.