Kauno apygardos teismo nutartis

2015-05-12 · Byla Nr. ATP-399-348/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-12
Bylos Nr.
ATP-399-348/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01110-2015-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. ATP-399-348/2015;
Proceso Nr. 4-69-3-01110-2015-3;Procesinio sprendimo kategorija:45.4.5.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. K. (toliau – pareiškėjo) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarimo G. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 6 d. nutarimu G. K. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. - 28 Eur bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 400 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 mėnesiams už tai, kad jis 2015 m. sausio 23 d. 22.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumu, neatsižvelgė į vairavimo sąlygas ir kelio būklę, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje, apie įvykį nepranešė nei nukentėjusiajam, nei policijai ir palikęs transporto priemonę, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 127, 222 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas G. K. prašo iš dalies panaikinti 2015 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą, administracinės teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Skunde pareiškėjas teigia, kad neginčija teismo sprendimo pripažinti jį padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, tačiau neturi pagrindo sutikti su teismo išvada, kad padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Skunde, remdamasis teismų praktika, pareiškėjas nurodo, kad baudžiant asmenį pagal minėtą normą, būtina nustatyti, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. G. K. teigia, kad jam nekilo abejonių, jog būtent jis yra kaltas dėl eismo įvykio, sužeistų asmenų nebuvo, automobiliai faktiškai nebuvo apgadinti, todėl pareiškėjas manė, kad konkrečiu atveju nėra reikalinga apie eismo įvykį pranešti policijai ar kviesti pareigūnus į eismo įvykio vietą. Tokį pareiškėjo poelgį, jo teigimu, lėmė sąžiningas suklydimas. Skunde nurodo, kad padaręs eismo įvykį automobilį paliko taip, kad suradus apgadinto automobilio savininką, būtų galima tiksliai užpildyti eismo įvykio deklaraciją, taigi, pareiškėjo teigimu, jis tiesiogiai iš eismo įvykio vietos nepasišalino, o priešingai – ėmėsi veiksmų užtikrinti, kad nekiltų abejonių dėl eismo įvykio padarymo aplinkybių ir įrodymų užtikrinimo.

Skunde akcentuojama, jog pareiškėjas neturėjo tyčios išvengti atsakomybės ar žalos atlyginimo, o sąžiningai suklydo dėl savo veiksmų esmės.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą, kadangi apeliantui inkriminuoti pažeidimai kvalifikuoti teisingai, pagrįsti objektyvia bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis G. K. skundas tenkintinas.

Ginčo dėl G. K. kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d., numatytą pažeidimą nėra ir aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Aukštesnysis teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Pareiškėjo G. K. apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas dėl pažeidimo numatyto ATPK 130 str. 1 d.

ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog po eismo įvykio egzistavo tik viena eismo įvykio deklaracijos instituto taikymo sąlyga, t.y. padaryta tik turtinė žala, tačiau įvykio vietoje nukentėjusiojo nebuvo, taip pat nebuvo sutarta nei dėl eismo įvykio aplinkybių, nei dėl to, kad nebūtų kviečiama policija, todėl, apylinkės teismas pažymėjo, kad nebuvo teisinio pagrindo pasinaudoti teisės aktų teikiama galimybe užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Pirmosios instancijos teismo teigimu, esant tokioms aplinkybės, atsakomybėn traukiamas asmuo privalėjo pranešti apie eismo įvykį policijai, tačiau to nepadarė, bet žinodamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus ir suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, ją ignoravo ir pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia, pažeisdamas KET 222 p. reikalavimus. Aukštesnysis teismas nesutinka su tokia apylinkės teismo išvada. G. K. pripažino, kad neatsargiai manevruodamas savo transporto priemonę, apgadino Honda Civic automobilį. Nurodė, kad buvo vėlus paros metas, todėl nusprendė kitą susirasti apgadintos transporto priemonės savininką. Sprendžiant tyčios klausimą, taip pat atsižvelgtina ir į pareiškėjo elgesį po eismo įvykio. Pareiškėjas savo automobilio nepatraukė, paliko jį toje pačioje vietoje, nenaikino pažeidimų pėdsakų, nesislapstė, iš ryto atėjo į eismo įvykio vietą, dėl padaryto eismo įvykio prisipažino, t. y. ėmėsi veiksmų, kad nekiltų jokių abejonių dėl eismo įvykio aplinkybių. Pažymėtina, jog iš bylos duomenų matyti, kad sąmoningai šalintis iš įvykio vietos pareiškėjui nebuvo jokio tikslo – jo automobilis buvo draustas, duomenų, kad jis buvo įvykio metu neblaivus – nėra. Aptartos aplinkybės paneigia G. K. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., subjektyvinę pusę – tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad G. K. veikoje nepagrįstai nustatyta ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis, jis nepagrįstai nubaustas už šį pažeidimą (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkintinas, nutarimo dalis, kurioje G. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., naikinama.

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas nuobaudos paskyrimo klausimą už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir šioje dalyje priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

G. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarimo dalį, kuria G. K. pagal ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., nubaustas 400 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 mėnesiams, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nutraukti.

Nutarimo dalį, kuria G. K. pripažintas padaręs ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą ir nubaustas 28 Eur bauda, palikti nepakeistą

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė