- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-22
- Bylos Nr.
- eI3-3447-535/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01534-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Ina Kirkutienė, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- F. V.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Algaudas Kirša
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. V. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas F. V. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2019-12-11 raštą Nr. 48SD-18585-(14.48.136E); 2) panaikinti NŽT 2020-02-27 sprendimą Nr. lSS-432-(7.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“; 3) įpareigoti NŽT patikslinti 2001-03-06 išvadą Nr. 4313, perskaičiuoti išvadoje nurodytą žemės vertę, taikant Žemės įvertinimo metodiką ir pakeisti eiliškumą iš X eilės į VIII eilę; 4) įpareigoti NŽT perkelti 2001-03-06 išvadą Nr. 4313 iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės į kitą kadastro vietovę Vilniaus rajono savivaldybėje, kur bus laisvas žemės fondas pagal X arba VIII eilę; 5) iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Pareiškėjas paaiškina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2001-03-09 priėmė išvadą Nr. 4313 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau - Išvada), pagal kurią buvusio savininko I. V. turėta žemės valda, esanti (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, į kurią jis turi nuosavybės teisę, priskirta laisvai, grąžintinai žemei ir grąžintinam miškui.
Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) kaimas yra rėžinis, t. y. į vienkiemius neišskirstytas. Visoje Lietuvoje visuose žemėtvarkos skyriuose, jeigu rėžiniame kaime nebuvo laisvos žemės grąžinti natūra, arba net jeigu buvo laisvos žemės, kuria buvo galimybė grąžinti natūra, bet pretendentas pageidavo parengi išvadą ir perkelti į kitą kadastro vietovę, matininkas rengdavo išvadą atsižvelgiant į rėžinio kaimo ribas ir rėžiniame kaime plotą, kuris užimtas keliais, privačiais namais, asmeniniu ūkiu ir į plotą, kuris buvo laisvas. Išvados buvo rengiamos nustatant proporcingai rėžiniame kaime užimtą plotą ir laisvą plotą. Rėžiniuose kaimuose, jeigu yra vietiniai keliai, privatūs namai ir asmeninis ūkis, net jeigu ir yra laisvos žemės, išvadoje negalėjo būti nurodyta visa grąžintina žemė.
Paaiškina, kad buvo informuotas, jog (duomenys neskelbtini) kaime Vilniaus r. kitų asmenų, kurie gavo žemę pagal savo išvadas, jie išėjo iš (duomenys neskelbtini) kaimo į kitas kadastrines vietoves, t. y. buvo parengtos (duomenys neskelbtini) kaime. Jų išvadose nurodyta dalis valstybės išperkamos žemės, o dalis grąžintinos. Jis paprašė, kad keli asmenys paimtų iš Vilniaus rajono skyriaus archyvo bylų kopijas. Iš išvadų matė, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus seniūnijoje specialistas yra parengęs pažymą, kurioje nurodo (duomenys neskelbtini) kaime užimtą plotą privačiais sklypais, namų valdom, keliais ir asmeniniu ūkiu ir laisvą plotą (duomenys neskelbtini) kaime. Atsižvelgiant į tai, matininkas yra parengęs išvadą kitiems piliečiams ir išskirstė žemę proporcingai išvadoje. Palyginęs kitų piliečių išvadas ir savo Išvadą, matyti kad jam yra blogai paskaičiuota žemės ir miško vertė.
Nurodo, kad 2018-11-28 kreipėsi į Vilniaus rajono skyrių su prašymu dėl Išvados perkėlimo. Vilniaus rajono skyriaus vedėjas užtikrino, kad Išvada bus patikslinta ir poreikio perkelti nėra. Vilniaus rajono skyriaus vedėjas sutiko, kad rėžiniame kaime rengiamos išvados atsižvelgiant į užimtą žemę (privačiais sklypais, asmeniniu ūkiu ir keliais) ir laisvą žemę. Visa grąžintina žemė negali būti išvadoje nurodyta, jeigu išvada rengiama rėžiniame kaime. Jam buvo pasakyta, kad Vilniaus rajono skyriuje bus sprendžiamas klausimas ir jis bus informuotas. Po kelių savaičių gavo kvietimą telefonu atvykti į VĮ Žemės fondą ir pasirašyti patikslintą Išvadą. Kiek jam yra žinoma buvo parengtas 2019-06-11 pavedimas Nr. 48VĮ-865-(l4.48.2.) VĮ Žemės fondui patikslinti Išvadą. Be pavedimo ir Vilniaus rajono skyriaus nurodymų VĮ Žemės fondas nerengtų patikslinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad jis buvo įsitikinęs, jog Išvada bus patikslinta ir jis pagal VIII eiliškumą pasiliktų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, nes (duomenys neskelbtini) seniūnijos kuratorė per priėmimą konsultavo jį, kad VIII eiliškumas per projektavimą bus visas patenkintas, laisvo žemės fondo VIII eilei pakanka, X eilei nepakanka, o X eilę perkeltų ten kur yra galimybė suprojektuoti žemės sklypą už grąžintiną žemę.
Pareiškėjas paaiškina, kad gavęs Vilniaus rajono skyriaus pranešimą, dėl Išvados patikslinimo 2018-12-28 Nr. 48SD14053(14.48.136 E.) negalėjo perkelti Išvados. Tikėjosi, kad patikslinus Išvadą bus pakeistas eiliškumas ir žemės vertė, nežinojo koks plotas bus priskirtas valstybės išperkamai, o koks plotas bus priskirtas grąžintinai žemei. Žemės reformos projektas buvo pradėtas rengti 2019-06-19, tuo tarpu atsakymas dėl eiliškumo buvo pateiktas po projekto paskelbimo – 2019-07-02. Todėl nepateikė laiku prašymo persiųsti Išvadą į kitą kadastro vietovę.
Atsiliepimas
Atsakovė NŽT atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad F. V., pateikus dokumentus, patvirtinančius jo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. (I.) V. turėtą žemę, buvo priimta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2000-10-06 pažyma Nr. 4102 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ (toliau - Pažyma), pagal kurią F. V. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko I. V. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime turėtos 0,68 ha žemės ir 0,08 ha miško plotą. Atsižvelgiant į 1999-07-20 prašyme išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, t. y. gauti neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje, buvo priimta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus Išvada, pagal kurią 0,68 ha žemės, kurios vertė 498 Lt (144 Eur), ir 0,08 ha miško, kurio vertė 115 Lt (33 Eur), priskirtini laisvai, grąžintinai žemei ir grąžintinam miškui.
Atsakovė dėsto ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir nurodo, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-25 įsakymu Nr. 3267-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, Vilniaus rajone“ (toliau - 2000 m. projektas). Remiantis Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nustatytų laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraščiu, patvirtintu Vilniaus apskrities viršininko 2007-10-31 įsakymu Nr. 2.3-12094-(41) po 2000 m. projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini) kaime vis dar buvo likę 2,29 ha laisvos valstybinės žemės, kurioje būtų buvę galima F. V. suformuoti 0,76 ha ploto grąžinamą natūra žemės sklypą. Atsakovės teigimu, Išvadoje buvo teisingai nurodyta, kad 0,68 ha žemės ir 0,08 ha miško plotas yra priskirtini grąžintinai žemei ir grąžintinam miškui, kadangi buvo galimybė atkurti nuosavybės teises į šią žemę ją grąžinant natūra.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad dalis (duomenys neskelbtini) kaimo yra Vilniaus miestui po 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje, buvo priimtas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019-06-11 įsakymas Nr. 48VĮ-865-(l4.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. spalio 6 d. pažymos Nr. 4102 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, parengtos pil. F. V. vardu, pakeitimo“, kuriuo buvo pakeista Pažyma, nurodant, kad buvusio savininko I. V. valdyta žemė buvo Vilniaus rajono ir Vilniaus miesto teritorijose.
Įvertinus tai, kad pagal pakeistą Pažymą dalis buvusio savininko I. V. valdytos žemės (duomenys neskelbtini) kaime yra net tik Vilniaus rajono, bet ir Vilniaus miesto teritorijoje, o rengiant Išvadą visa buvusi savininko I. V. valdyta žemė (duomenys neskelbtini) kaime buvo laikoma esančia Vilniaus rajono teritorijoje ir įvertinta pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Nutarimu, NŽT Vilniaus rajono skyrius inicijavo Išvadoje nustatytos grąžintinos žemės vertės dalies perskaičiavimą pagal Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodiką. Užbaigus šią procedūrą pareiškėjas bus informuotas apie priimtą sprendimą. Pabrėžia, kad NŽT nei pareiškėjo skundžiamuose administraciniuose sprendimuose, nei kituose pareiškėjui teiktuose atsakymuose neginčijo tos aplinkybės, kad Išvadoje nurodyta žemės vertė turi būti perskaičiuojama, priešingai, NŽT 2019-08-09 raštu Nr. 1SS-1553-(7.5.) pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad Išvada bus patikslinta.
Atkreipia dėmesį, kad Išvadoje eiliškumas pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį nėra nustatomas, asmenys pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę yra sugrupuojami rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtinant asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus, sąrašą, kuris yra žemėtvarkos projekto dalis. Pažymi, kad pareiškėjas neskundžia žemėtvarkos projekto, todėl ir tenkinti pareiškėjo reikalavimo pakeisti eiliškumą iš X eilės į VIII eilę nėra pagrindo.
Pareiškėjas F. V. 2019-11-05 pateikė prašymą, kuriuo prašė Išvadą perkelti iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės į kitą kadastro vietovę. Į šį prašymą buvo atsakyta Vilniaus rajono skyriaus 2019-12-11 raštu Nr. 48SD-18585-(l4.48.136 E.), prašymą tenkinti atsisakyta. Minėtas sprendimas buvo apskųstas ir NŽT 2020-02-27 sprendimu Nr. lSS-432-(7.5.) buvo paliktas nepakeistas.
Vilniaus rajono skyrius, įvertinęs tai, kad laisvos žemės fondo žemės F. V. suprojektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą nepakaks, vadovaudamasis Tvarkos 29 punkto nuostatomis 2019-03-06 raštu Nr. 48SD-2652-(14.48.104.) informavo F. V. įgaliotinį V. V. apie laisvos žemės fondo žemės nepakankamumą ir pasiūlė pasirinkti kitą šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kadastro vietovę, kurioje galėtų būti F. V. suprojektuotas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės sklypas. F. V. prašymas su nurodyta kadastro vietove, kurioje pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą pagal Išvadą, gautas nebuvo.
Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019-06-19 įsakymu Nr. 48VĮ-928-(l4.48.2.) „Dėl asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašas, kuriame F. V. įrašytas X eiliškumo grupėje 33 eilės numeriu.
Vilniaus rajono skyriaus 2019-11-23 raštu Nr. 48SD-17329-(l4.48.104.) F. V. buvo kviestas atvykti į rengiamo žemėtvarkos projekto X eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą dėl žemės sklypo projektavimo. 2019-12-17 įvykusio X eiliškumo grupės pretendentų susirinkimo metu F. V. buvo suprojektuotas 0,11 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 33 Eur. Likusi Išvados vertė - 144 Eur liko nepanaudota, kadangi neliko laisvos žemės fondo žemės. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, Tvarkos 29 ir 105 punktais nuosavybės teisės pagal likusią nepanaudotą Išvados dalį gali būti atkuriamos tik atlyginant pinigais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovai prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad termino skundui paduoti nepraleido, nes į teismą kreipėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 2 punkte nustatytu terminu. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus ir NŽT sprendimų, kuriais atsisakyta persiųsti Išvadą iš Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad F. V. 1999-07-20 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. V. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) valsčiuje turėtą žemę. Pateiktame prašyme nurodė, kad pageidauja gauti „lygiavertį sklypą (duomenys neskelbtini) kaime“.
F. V., pateikus dokumentus, patvirtinančius jo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. (I.) V. turėtą žemę, tuometės Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja pasirašė 2000-10-06 pažymą Nr. 4102 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, pagal kurią F. V. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko I. V. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime turėtos 0,68 ha žemės ir 0,08 ha miško plotą.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja 2001-03-09 pasirašė Išvadą, pagal kurią 0,68 ha žemės, kurios vertė 498 Lt (144 Eur), ir 0,08 ha miško, kurio vertė 115 Lt (33 Eur), priskirtini laisvai, grąžintinai žemei ir grąžintinam miškui.
Vilniaus rajono skyrius, įvertinęs (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje laisvos žemės fondą, nustatė, kad F. V. prašyme nurodytoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, esančios Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje galėtų būti F. V. suprojektuotas perduotinas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas ar vandens telkinys.
Vilniaus rajono skyrius, prieš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto paskelbimą, įvertino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje laisvos žemės fondą ir nustatė, kad X eiliškumo grupių pretendentams laisvos žemės fondo nebeliks. Vilniaus rajono skyrius, atsižvelgdamas į tai, 2019-03-06 raštu Nr. 48SD-2652-(14.48.104.) „Dėl kadastro vietovės pasirinkimo” informavo pareiškėją apie tai, kad laisvos žemės fondo nėra ir jam pasiūlė pasirinkti kitą šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kadastro vietovę, kurioje galėtų būti F. V. suprojektuotas perduotinas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas. Nurodė, kad prašymą persiųsti Išvadą į kitą šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kadastro vietovę pareiškėjas turi pateikti Vilniaus rajono skyriui iki 2019-04-05. Pareiškėjas prašymo iki nustatyto termino persiusti Išvadą į kitą kadastro vietovę nepateikė.
Atsižvelgiant į tai, kad dalis (duomenys neskelbtini) kaimo yra Vilniaus miestui po 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje, buvo priimtas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019-06-11 įsakymas Nr. 48VĮ-865-(l4.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. spalio 6 d. pažymos Nr. 4102 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, parengtos pil. F. V. vardu, pakeitimo“, kuriuo buvo pakeista Pažyma, nurodyta, kad buvusio savininko I. V. valdyta žemė buvo Vilniaus rajono ir Vilniaus miesto teritorijose.
Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019-06-18 įsakymu Nr. 48VĮ-926-(14.48.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m, lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 48vį-2107-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės piano ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio patvirtinimo bei Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad 2019-06-19 pradedamas rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (toliau – Žemėtvarkos projektas).
Vilniaus rajono skyrius, nustatęs, kad Žemėtvarkos projekto rengimo metu negalės įgyvendinti Išvados, apie tai pareiškėją informavo 2019-03-06 raštu Nr. 48SD-2652-(14.48.104.) ir paprašė pasirinkti kitą kadastro vietovę.
Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2019-06-19 įsakymu Nr. 48 VĮ-928-(l 4.48.2.) „Dėl asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą. Šiame sąraše F. V. įrašytas X eiliškumo grupėje 33 eilės numeriu.
Vilniaus rajono skyrius 2019-11-23 raštu Nr. 48SD-17329-(14.48.104.) „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ pakvietė pareiškėją 2019-12-17 atvykti į Vilniaus rajono skyriuje rengiamo Žemėtvarkos projekto X eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą, kuriame bus sprendžiamas klausikas dėl F. V. žemės, miško, vandens telkinio sklypo projektavimo.
Iš 2019-12-17 pretendentų susirinkimo protokolo matyti, kad F. V. vardu buvo suprojektuotas 0,11 ha žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir liko nepanaudota Išvadoje nurodyta 144 Eur vertė, kadangi rengiamo Žemėtvarkos projekto teritorijoje neliko laisvos žemės fondo žemės plotų.
Pareiškėjas F. V. 2019-11-05 pateikė prašymą, kuriuo prašė Išvadą perkelti iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę. Vilniaus rajono skyriaus 2019-12-11 raštu Nr. 48SD-18585-(l4.48.136 E.) prašymą tenkinti atsisakė. Minėtas sprendimas buvo apskųstas. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2020-02-27 sprendimu Nr. lSS-432-(7.5.) Vilniaus rajono skyriaus sprendimą palikto nepakeistą.
Pareiškėjas nesutinka su ginčijamais sprendimais, teigia, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius ir NŽT nepagrįstai atsisakė perkelti Išvadą į kitą kadastro vietovę.
Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” (toliau - Tvarka) nuostatos.
Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.
Tvarkos 105 punkte nustatyta, kad žemėtvarkos skyriaus vedėjas iki žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ne rečiau kaip kartą per mėnesį įvertina gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Jeigu paaiškėja, kad pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą žemės įsigijimo eilę piliečio pateikta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn jo pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje negalės būti tenkinama, žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn įvertinimo atlieka Tvarkos 29 punkte nurodytus veiksmus.
Tvarkos 29 punkte numatyta, kad kai Tvarkos 105 punkte nustatyta tvarka žemėtvarkos skyriaus vedėjui įvertinus gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn paaiškėja, kad piliečiui, pateikusiam prašymą jo pageidaujamoje kadastro vietovėje gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, lygiavertį turėtajam, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę laisvos žemės fondo žemės nepakanka, žemėtvarkos skyrius raštu informuoja pilietį, kad jis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo laiško gavimo dienos žemėtvarkos skyriui turi pateikti prašymą, nurodydamas jame kadastro vietovę, kurioje pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Per nurodytą terminą nepateikus žemėtvarkos skyriui prašymo arba prašyme nurodžius kadastro vietovę, kurioje pagal NŽT interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.
Tvarkos 105 punkte taip pat nustatyta, kad jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą tais atvejais, kai pilietis atvykęs į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame projektuojami žemės sklypai, nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba nebėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. (I.) V. turėtą žemę.
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Vilniaus rajono skyrius, įvertinęs (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje laisvos žemės fondą, nustatė, kad F. V. prašyme nurodytoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, esančios Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje galėtų būti F. V. suprojektuotas perduotinas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas ar vandens telkinys, todėl žemėtvarkos skyrius, taip kaip numatyta Tvarkos 29 punkte, raštu informavo pareiškėją, kad jis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo laiško gavimo dienos žemėtvarkos skyriui turi pateikti prašymą, nurodydamas jame kadastro vietovę, kurioje pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Pareiškėjas prašymą žemėtvarkos skyriui turėjo pateikti iki 2019-04-05, tačiau iki šio termino prašymo nepateikė. Prašymą persiųsti Išvadą į kitą kadastro vietovę pareiškėjas pateikė tik 2019-11-05. Taigi, Vilniaus rajono skyriaus vedėjas, nustatęs, kad pareiškėjas nepateikė prašymo, kuriame būtų nurodęs kitą kadastro vietovę, kurioje pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, 2019-06-19 įsakymu Nr. 48VĮ-928-(l4.48.2.) „Dėl asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą, kuriame pagrįstai F. V. įrašė X eiliškumo grupę 33 eilės numeriu.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas Vilniaus rajono skyriaus 2019-11-23 raštu Nr. 48SD-17329-(l4.48.104.) buvo kviestas atvykti į rengiamo žemėtvarkos projekto X eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą dėl žemės sklypo projektavimo. 2019-12-17 įvykusio X eiliškumo grupės pretendentų susirinkimo metu F. V. buvo suprojektuotas 0,11 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 33 Eur. Likusi Išvados vertė - 144 Eur liko nepanaudota, kadangi neliko laisvos žemės fondo žemės.
Bylos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad pareiškėjas žemėtvarkos skyriui nustatytu terminu nepateikė prašymo, kuriame būtų nurodęs kitą kadastro vietovę, kurioje norėtų atkurti nuosavybės teises į jam priklausantį žemės sklypą, tokį prašymą jis pateikė pavėluotai, žemėtvarkos skyriui sudarius Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje sąrašą, todėl darytina išvada, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius ir NŽT pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo perkelti Išvadą į kitą kadastro vietovę.
Teismas papildomai pažymi, kad Išvadoje eiliškumas pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį nėra nustatomas, asmenys pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę yra sugrupuojami rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtinant asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus, sąrašą, kuris yra žemėtvarkos projekto dalis. Pareiškėjas žemėtvarkos projekto neskundžia, todėl ir tenkinti pareiškėjo reikalavimą pakeisti eiliškumą iš X eilės į VIII eilę nėra pagrindo.
Įvertinus pareiškėjo skundžiamus sprendimus matyti, kad juose detaliai ir išsamiai aprašytos nagrinėjamam ginčui aktualios faktinės aplinkybės, nurodomos teisės aktų nuostatos bei pateikti motyvai, kodėl pareiškėjo prašymas yra netenkintinas, todėl konstatuotina, kad sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimus.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019-12-11 raštas Nr. 48SD-18585-(14.48.136E) ir NŽT 2020-02-27 sprendimas Nr. lSS-432-(7.5.) yra teisėti ir pagrįsti, pagrindo juos panaikinti nėra.
Atmetus pagrindinį reikalavimą panaikinti skundžiamus sprendimus, atmestini ir pareiškėjo reikalavimai įpareigoti NŽT patikslinti 2001-03-06 išvadą Nr. 4313, perskaičiuoti išvadoje nurodytą žemės vertę, taikant Žemės įvertinimo metodiką ir pakeisti eiliškumą iš X eilės į VIII eilę ir įpareigoti NŽT perkelti 2001-03-06 išvadą Nr. 4313 iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės į kitą kadastro vietovę Vilniaus rajono savivaldybėje, kur bus laisvas žemės fondas pagal X arba VIII eilę.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo F. V. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.