Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Svetlanos Jurgaitienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. E. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2017 m. spalio 16 d. nutarimą taikyti E. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. E., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Austrijos Respublikos Vyner Noištato apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 142 straipsnio 1 dalį ir 143 straipsnį 6 metų laisvės atėmimo bausme. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi Austrijos Respublikos Vyner Noištato apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalimi ir 180 straipsnio 3 dalimi ir paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pabaiga – 2020 m. liepos 19 d.Komisija 2017 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti E. E. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi teismas atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuodamas tuo, jog nėra pakankamai duomenų, kad nuteistasis lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis E. E. skunde prašo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lyginio paleidimo. Nurodo, jog Komisija nutarime visapusiškai įvertino lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą, tuo tarpu teismas atsižvelgė vien į padarytų veikų pobūdį ir bausmės dydį, tuo pažeisdamas konstitucinį draudimą bausti asmenį už tą pačią veiką antrą kartą ir visiškai nevertino asmenybę charakterizuojančių duomenų. Teismas netinkamai įvertinęs lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, netinkamai pritaikė bausmių vykdymo ir baudžiamojo proceso įstatymų nuostatas. Skundo autorius pažymi, kad yra įvykdyta pagrindinė lygtinio paleidimo sąlyga – nusikalstamo elgesio rizika yra ženkliai sumažėjusi nuo 60 balų iki 49 balų, o lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo bausmės – tai tik švelnesnė bausmės forma. Skundo autoriaus nuomone, tiek valstybė, tiek ir nuteistasis turi būti suinteresuoti, kad kuo didesnė bausmės dalis būtų atliekama prižiūrint Probacijos tarnyboms, taip užtikrinant, kad bausmės tikslai bus pasiekti, nei atlikus visą bausmės laiką, asmuo būtų paleistas neprižiūrimas ir nekontroliuojamas. Nuteistojo E. E. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. E. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.Kaip jau minėta, pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis, būdamas lygtinai paleistas, nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad E. E. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (49 balai). Nors šis vertinimas sumažėjo nuo 60 iki 49, tačiau pagrindo išvadai, kad asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, nėra. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Nors nuteistasis E. E. vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šiuo atveju abejonių pakankama E. E. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia jam nustatytų kriminogeninių veiksnių – mąstymo ir elgesio, gebėjimų užsitikrinti finansinį stabilumą įtaka jo elgesiui. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, E. E. laisvės atėmimo bausmę atlieka už pavojingus turtinio pobūdžio nusikaltimus, kuomet buvo pavartotas ir smurtas – bendrininkų grupėje grasindavo parduotuvių personalui netikru ginklu ir apiplėšdavo seifus. Anksčiau neteistas. Bausmę Lietuvos įkalinimo įstaigoje atlieka tik nuo 2017 metų, per tą laikotarpį drausminėmis nuobaudomis nebaustas, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, sutiko dirbti, tačiau pažymoje apie pažeidimus ir paskatinimus duomenų, kad buvo skatintas, nėra. Vertinant kriminogeninius veiksnius, atkreiptinas dėmesys į tai, kad bausmę apeliantas atlieka būtent už turtinio pobūdžio nusikaltimus, nusikaltimo metu siekė tiesioginio atlygio ir šiuo metu, nors motyvuotas dirbti, tačiau būtent menka darbinė patirtis, lemianti finansinį nestabilumą, įvardijama kaip kriminogeninis veiksnys. Pažymėtina, jog vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra pozityvus užimtumas ir finansinis stabilumas, gebėjimas užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį, tačiau, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis teigia turintis finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, kuriuos dengia artimieji, neturi jokių santaupų nenumatytoms išlaidoms ar planų, kaip tai įveikti. Nuteistasis sutiko dirbti pataisos namuose ir 2017 m. spalio 2 d. buvo įdarbintas. Komisijos nutarimas priimtas 2017 m. spalio 16 d., t. y. vos po dviejų savaičių, ir apie tai, kaip nuteistajam sekasi dirbti, kaip sekasi laikytis darbo drausmės bei kitų reikalavimų, duomenų nėra. Be to, ir laikotarpis daryti tam tikras išvadas būtų per trumpas. Todėl spręsti apie akivaizdžius, teigiamus pokyčius, mažinant minėtąjį kriminogeninį veiksnį, šiuo metu nėra pagrindo. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ne mažiau svarbus ir nuteistojo mąstymas bei elgesys. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nusikaltimo metu nuteistasis teigė visiškai negalvojęs apie pasekmes. Nors šiuo metu analizuoja savo netinkamą elgesį, teigia suprantantis savo elgesio pasekmes, nusiteikęs ateityje klaidų nedaryti, tačiau pažymima, jog konfliktinių situacijų metu tikėtina, kad nuteistojo elgesys priklausys nuo aplinkybių ir kitų asmenų elgesio, be to, nuteistasis gali būti reaktyvus, reaguoti impulsyviai. Taip pat nurodyta, jog nuteistasis negeba atpažinti probleminių sričių. Būtent lengva aplinkinių įtaka išvadoje taip pat nurodyta kaip pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys. Įvertinusi visas aukščiau aptartas aplinkybes, o būtent tai, jog nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 49 balai, žymių pokyčių keičiant mąstymą ir elgesį nenustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju formali balais įvertina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, juolab, kad net 39 balai iš 49, kurie reikšmingi nustatant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra kintantys, t. y. galintys mažėti. Aukščiau aptartų aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje, todėl skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo E. E. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.