Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimai Bardauskienei

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams S. P. ir A. D., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. P. šeima Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 12 d. įsakymu buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl girtavimo. 2013 m. liepos 3 d. Raseinių savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu N. O. buvo nustatyta laikinoji globa, Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimu buvo laikinai apribota motinos valdžia S. P. dukters N. O. atžvilgiu. Atsakovė S. P. susilaukusi antros dukters V. D. atsisakė žalingų įpročių bei kreipėsi į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo dukters N. atžvilgiu. Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimu buvo panaikintas motinos valdžios apribojimas S. P. dukters N. O. atžvilgiu, mergaitė sugrąžinta motinai. Susigrąžinusi dukrą į šeimą, atsakovė vėl pardėjo girtauti, valkatauti. Dukrai N. grįžus iš globos institucijos į šeimą, atsakovė jau po kelių dienų abi dukras palikusi motinai išvyko iš namų ir negrįžo kelias paras, vartojo alkoholį. Atsakovė ne kartą buvo supažindinta su girtavimo pasekmėmis, nuolat žadėdavo keisti draugų ratą, nebendrauti su prastos reputacijos asmenimis, spręsti alkoholio priklausomybės problemą, nevalkatauti, tačiau greit pamiršdavo savo pažadus. Atsakovė 2016 m. gegužės mėnesį priėmė medikamentinį gydymą nuo priklausomybės alkoholiui (buvo suleista „Torpeda" metams laiko), tačiau be alkoholio ištvėrė vos kelias paras. 2016 m. pabaigoje po ilgų įkalbinėjimų atsakovė išvyko gydytis į priklausomybių ligų centrą (26 dienom), tačiau grįžus atsakovei iš centro, nepraėjus nei mėnesiui, buvo fiksuojami girtavimo atvejai šeimoje. Po kiekvieno dingimo iš namų keletui parų, valkatavimo, girtavimo, S. P. įsipareigodavo keisti gyvenimo būdą, pripažindavo, kad negeba pati valdyti priklausomybės alkoholiui, žadėdavo priimti visą siūlomą pagalbą, tačiau jos pasiryžimas po kelių savaičių baigdavosi. Kartu gyvenantys S. P. tėvai, kurie rūpindavosi anūkėmis V. ir N., kai jų motina valkataudavo, girtaudavo, taip pat grįžo prie įprasto gyvenimo būdo, rasti ne kartą namuose neblaivūs. Ne kartą buvo organizuotos šeimos atvejo peržiūros, kurių metu atsakovė buvo supažindinta su alkoholio vartojimo, valkatavimo pasekmėmis, buvo raginama spręsti priklausomybės problemą pasitelkiant specialistus, tačiau nors ir atsakovė geranoriškai pripažindavo problemas, įsipareigodavo jas spręsti, lankytis pas specialistus, bendradarbiauti su socialine darbuotoja, tačiau pokyčiai šeimoje būdavo trumpalaikiai, kartais pasiryžimas keistis užtrukdavo tik kelias dienas. Situacija šeimoje tik prastėjo, nuolat buvo gaunami pranešimai, kad S. P. girtauja, kartu su ja girtauja ir kartu gyvenantys tėvai, atsakovė po kelias paras negrįžta į namus. 2017 m. rugpjūčio 18 d. buvo organizuojama S. P. šeimos atvejo peržiūra, kurioje turėjo būti sprendžiama ar vaikai gali augti šeimoje dėl nuolat fiksuojamų motinos girtavimo, valkatavimo atvejų, peržiūroje turėjo dalyvauti ir atsakovė S. P.. Socialinėm darbuotojom nuvykus į šeimą paaiškėjo, kad S. P. visą parą girtavo su kartu gyvenančiais tėvais ir naujuoju draugu, įvertinus situaciją, kad mažamečiams vaikams nesaugu, buvo priimtas sprendimas paimti mažametes V. D. ir N. O. iš šeimos. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymais Nr. A₁- 871, Nr. A₁-872 mergaitėms nustatyta laikinoji globa, globėjais paskirta Raseinių vaikų globos namų administracija. Paėmus vaikus iš šeimos, S. P. ir toliau girtavo, tačiau supratusi, kad jei nespręs alkoholio priklausomybės problemos iš esmės praras galimybę auginti dukras, 2017 m. rugsėjo 4 d. išvyko į ilgalaikės reabilitacijos centrą VšĮ „TC Laisva valia", kuriame programos trukmė buvo numatyta nuo 12 iki 14 mėnesių. S. P. nuo 2018 m. gegužės mėnesio buvo suteikta galimybė išvykti kelioms dienoms iš centro be lydinčiojo asmens aplankyti artimųjų, grįžusi aplankyti artimųjų girtavo, atsisakė grįžti į centrą. Po savaitės nuvykusi į reabilitacijos centrą susirinko daiktus bei nurodė, kad ketina vykti dirbti į užsienį. Atsakovei atsisakius tęsti reabilitacijos programą bei palikus reabilitacijos centrą, ji nesusisiekė su Tarnybos specialistais, neaplankė vaikų globos institucijoje, neišsakė save ketinimų. Socialinė darbuotoja informavo, kad S. P. 2018 m. rugsėjo 3-6 dienomis buvo grįžusi iš užsienio, dukterų globos institucijoje neaplankė, turimais duomenimis moteris girtavo.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš gimimo įrašų ir gimimo liudijimų (b. l. 5-8) matyti, kad N. O., gim. (duomenys neskelbtini) ., mama yra atsakovė S. P., tėvas - N. O., V. D., gim. (duomenys neskelbtini) , tėvai yra atsakovai. Iš Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimo matyti, kad (b. l. 9, 10) S. P. laikinai buvo apribota motinos valdžia dukters N. O. atžvilgiu, N. O. neterminuotai buvo apribota tėvų valdžia dukters N. O., iš abiejų priteistas išlaikymas po 115,85 Eur. Iš 2015 m. lapkričio 3 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimo (b. l. 11-13) matyti, kad buvo nustatyta, jog atsakovas A. D. yra V. D. tėvas, bei priteistas 100 Eur išlaikymas dukrai. Iš 2016 m. sausio 29 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimo (b. l. 14, 15) matyti, kad buvo panaikintas motinos valdžios apribojimas S. P. dukters N. O. atžvilgiu, nutrauktas priteistas išlaikymas. Iš S. P. paaiškinimų (b. l. 16, 21, 22, 30, 36, 37, 57, 61, 64) matyti, kad ji išvažiuoja kelioms paroms pas draugus, vaikus palieka motinai, girtauja, valkatauja, ne kartą pažadėjo keistis, buvo informuota dėl vaikų teisių, būdama reabilitacijos centre dukras lankė. Iš informacijos apie šeimą, atvejo aprašymų, pakartotinių šeimos aplankymo aktų (b. l. 17, 18, 19, 20, 27-29, 31-34, 35, 39, 41, 42, 43-48, 49-51, 53, 54-56, 65-67) matyti, kad tik pasiėmusi dukrą S. P. pradėjo išvažinėti pas draugą, vaikus palikusi motinai, pradėjo vėl vartoti alkoholį, valkatauti, ne kartą rasta neblaivi, S. P. nieko nekeičia, jos dukromis daugiausiai rūpinasi močiutė. S. P. nuolat buvo teikiama pagalba, tačiau pokyčiai truko tik trumpą laiką, slapčiomis bėgdavo iš namų, nesirūpino vaikais. S. P. nepavyko suvaldyti priklausomybės alkoholiui, nors jau kelis kartus priėmė gydymą. Po dukters sugrąžinimo S. P. gyvenime tik neigiami pokyčiai, ji grįžo prie įprasto gyvenimo būdo – alkoholio vartojimo, valkatavimo, todėl buvo priimtas sprendimas vaikus paimti iš šeimos. Būdama reabilitacijos centre buvo pareiškusi norą susigrąžinti dukras, tačiau dėl sveikatos būklės negalėjo tinkamai jomis rūpintis, išėjusi iš centro, vėl pradėjo vartoti alkoholį, dukrų nelankė. Iš policijos informacijos, tarnybinio pranešimo (b. l. 22, 23, 24, 52) matyti, kad S. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl vaikų teisių pažeidimo. A. D. viešoje vietoje sumušė girtą S. P., lūžo nosis, pasiėmęs jos dukrą N. O. ir pasišalino. S. P. būnant su dukromis ne kartą nustatytas girtumas. Iš Raseinių socialinių paslaugų centro informacijos (b. l. 25, 26, 58, 70-74) matyti, kad S. P. buvo suleista „Torpeda“, tačiau moteris be alkoholio ištvėrė vos kelias dienas, vėl su draugais girtauja, neprižiūri dukrų, jai reikalinga profesionali pagalba. S. P. buvo sutikusi gydytis, tačiau grįžus aplankyti dukras vėl pradėjo girtauti ir į reabilitacijos centrą negrįžo, tęsti gydymą atsisakė. Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymų Nr. A₁- 871, Nr. A₁-872 (b. l. 59, 60) matyti, kad N. O. ir V. D. nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nustatyta laikinoji globa, globėjais paskirta Raseinių vaikų globos namų administracija. Iš UAB „MediCa klinika“ informacijos (b. l. 69) matyti, kad N. O. ir V. D. gydytojo apžiūrai atveda socialinė darbuotoja, tėvai dukrų sveikata nesidomi. Iš pažymų (b. l. 62, 63) matyti, kad S. P. buvo socialinės psichologinės reabilitacijos centre „TC Laisva valia“, buvo išvykusi aplankyti dukrų. Išvykus pas artimuosius savaitgaliui S. P. negrįžo. Iš antstolio D. B. pažymos matyti (b. l. 75), kad A. D. 2018 m. rugsėjo 18 d. išlaikymo įsiskolinimas sudaro 3 691,31 Eur. Iš Raseinių vaikų globos namų informacijos (b. l. 76) matyti, kad S. P. dukras aplankė šešis kartus, o nuo 2018 m. balandžio 8 d. dukrų nelankė, tėvas A. D. tris kartus skambino, domėjosi dukra. Iš R. lopšelio – darželio „S.“ informacijos (b. l. 77) matyti, kad N. O. ir V. D. tėvai 2017 – 2018 mokslo metais nebuvo atvykę, nebendravo su pedagogais, nesidomėjo dukterų ugdymu. Iš Raseinių miesto seniūnijos informacijos (b. l. 78) matyti, kad S. P. šiuo metu dirba ir gyvena užsienyje, A. D. šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, abu nevengdavo alkoholio, vaikais dažniausiai rūpindavosi seneliai. Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymų Nr. A₁- 1106, Nr. A₁-1105 (b. l. 110, 111) matyti, kad N. O. ir V. D. laikinąja globėja nuo 2018 m. lapkričio 22 d. paskirta D. P., vaikų globos vieta nustatyta kartu su globėja jos gyvenamojoje vietoje. Iš D. P. paaiškinimo (b. l. 121) matyti, kad ji paskirta mergaičių globėja, bendrauja su atsakove, ją informavo apie teismo posėdį. Iš Raseinių pagalbos šeimai namų pateiktos informacijos (b. l. 122) matyti, kad mergaitės nuo 2018 m. lapkričio 22 d. buvo perkeltos pas globėją D. P., vaikams gyvenant globos įstaigoje, tėvai A. D. ir S. P. dukroms išlaikymo neteikė. Iš Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. baudžiamojo įsakymo (b. l. 124-126) matyti, kad atsakovas A. D. buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį, nuteistas 60 parų arešto už tai, kad 2016 m. liepos 16 d. tyčia sudavė S. P. kumščiu į veidą, padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą (sulaužė nosį). Iš Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžio (b. l. 127-129) matyti, kad atsakovas A. D. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 245 straipsnį, nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams dvidešimčiai dienų, už tai, kad sugriebęs rankomis už kaklo smaugė savo motiną, sukėlė jai fizinį skausmą bei sudavė jai kumščiu į šoną, veidą galvą, mediniu pagaliu į nugarą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sudavė ranka į veidą savo tėvui, sukeldamas fizinį skausmą. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. baudžiamojo įsakymo (b. l. 130-134) matyti, kad atsakovas A. D. buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir BK 201 straipsnio 3 dalį, nuteistas 9 mėnesių viešųjų darbų bausme. Iš Vilniaus pataisos namų informacijos matyti (b. l. 135) matyti, kad iš atsakovo A. D. darbo užmokesčio dukrai V. D. laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2016 m. liepos 13 d. buvo pervesta 212,65 Eur.

Dėl tėvų valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Tiek atsakovė S. P. atsiliepime, tiek jos atstovė advokatė L. Užubalienė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka, jog atsakovei S. P. būtų neterminuotai apriboti motinos valdžia vaikų N. O. ir V. D. atžvilgiu, nurodydamos, kad atsakovė negali būti su dukromis, nes dirba užsienyje, o grįžusi į Lietuvą ketina pati rūpintis dukromis. Globėjos D. P. teigimu, atsakovė S. P. dirba Anglijoje, skambina globėjai, domisi dukromis, bendrauja su jomis, atsiuntė keletą suknelių, grįžusi per Kalėdas dukras aplankė, atvežė lauktuvių.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Taigi, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes, negalima daryti neabejotinos išvados, jog atsakovė S. P. savo veiksmais daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ir visiškai dukromis nesirūpina, nesidomi bei nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys leidžia realiai tikėtis, kad atsakovė S. P. turi galimybių ateityje tinkamai įgyvendinti motinos teises ir pareigas dėl vaikų. Nors dukterų ir motinos tarpusavio socialiniai, dvasiniai, moraliniai ryšiai šiuo metu nėra stiprūs, tačiau atsakovė su dukromis bendrauja, jas grįžusi per Kalėdas aplankė, mergaitės atsakovę prisimena, ją vadina mama. Atsakovė S. P. savo atsiliepime išreiškė norą ateityje, t.y. užsidirbusi pinigų ir grįžusi į Lietuvą, rūpintis dukromis, todėl teismas neturi pagrindo šiuos atsakovės ketinimus vertinti kaip nesąžiningus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė S. P. jau kartą buvo pakeitusi savo gyvenimo būdą, susigrąžinusi dukras į šeimą. Kaip ir nurodė teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė L. Užubalienė, byloje nėra duomenų apie šiuo metu netinkamą atsakovės S. P. gyvenimo būdą ar piktnaudžiavimą alkoholiu, ji bylos duomenimis dirba užsienyje.

Todėl teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, siekdamas nepažeisti vaikų teisių į ryšį su motina, mano esant tikslinga laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei S. P. vaikų N. O. ir V. D. atžvilgiu, nes nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui įžvelgti realią tikimybę, kad atsakovė pakeis savo požiūrį į vaikų auklėjimą, priežiūrą, savo pareigų vaikų atžvilgiu vykdymą ir ateityje stengsis vaikais rūpintis, imsis aktyvių veiksmų ir priemonių sukurti bei užtikrinti tinkamas ir teigiamas sąlygas jiems augti bei vystytis. Apribojus atsakovei laikinai motinos valdžią vaikų atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis, 4 dalis).

Atsakovas A. D. su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies nurodydamas, kad jam tėvo valdžia dukters V. D. atžvilgiu galėtų būti apribota laikinai, nes jis būdamas įkalinimo įstaigoje neturi galimybių rūpintis dukra, o atlikęs laisvės atėmimo bausmę, jis pasiryžęs bendrauti su dukra, ja rūpintis. Ieškovo atstovė R. Bardauskienė nesutikdama su atsakovo pateiktais argumentais nurodė, kad atsakovas A. D. būdamas laisvėje buvo nusišalinęs nuo tėvo pareigų, t. y. žinodamas dukters motinos S. P. gyvenimo būdą, nesirūpino dukra, jos sveikata, nemokėjo išlaikymo, nekeitė savo gyvenimo būdo, darė nusikaltimus.

Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis),

Iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovas pažeidė nepilnametės dukters V. D. teises ir interesus, iš esmės nesirūpindamas vaiku, neteikdamas jai reikalingo, teismo sprendimu priteisto išlaikymo, neauklėdamas, neprižiūrėdamas, neugdydamas dukters, praktiškai nedalyvaudamas dukters gyvenime. Nors atsakovas A. D. nurodė, kad būdamas laisvėje laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2017 m vasario 23 d. bendravo su dukra, teikė išlaikymą pagal galimybes, tačiau byloje tokių duomenų pateikta nėra, priešingai, byloje yra duomenys, jog laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2016 m. liepos 13 d., kai atsakovas buvo P. pataisos namuose – atviroje kolonijoje, iš jo darbo užmokesčio dukrai V. D. buvo pervesta 212,65 Eur. Ta aplinkybe, jog atsakovas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, neatleidžia nuo pareigos išlaikyti dukrą. Dukrai laikinoji globa yra nustatyta nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d., atsakovas įkalinimo įstaigoje yra nuo 2017 m. vasario 23 d., tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad tik dabar ketina prašyti darbo, kad galėtų dukrai teikti išlaikymą. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų asmenybę, jų pareigų vykdymą aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Atsakovas teistas aštuonis kartus, būdamas pakankamai jauno amžiaus (30 metų), jis jau apie 10 metų praleido įkalinimo įstaigose, paskutinius nusikaltimus padarė gimus dukrai. Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu atsakovas A. D. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį, nuteistas 60 parų arešto už tai, kad 2016 m. liepos 16 d. tyčia sudavė dukters V. D. motinai atsakovei S. P. kumščiu į veidą, padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Atsakovas ne kartą teistas ir už smurtą prieš savo šeimos narius: motiną, tėvą, paskutinį kartą 2017 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu 7 metams 7 mėnesiams pripažinus kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 259 straipsnio 2 dalį, už tai, kad suduodamas rankomis, kojomis, grindų šepečio kotu savo motinai į įvairias kūno vietas sunkiai sutrikdė jos sveikatą.

Bylos duomenimis, atsakovas veda amoralų gyvenimo būdą, yra neatsakingas, o tai tik patvirtina jo nesugebėjimą vykdyti savo kaip tėvo pareigų. Atsakovo ryšiai su dukra yra nutrūkę, jis nesiekia jų užmegzti, nebendrauja su globėja D. P., nedalyvauti dukros auklėjime ir ugdyme, nesidomi dukros gyvenimu, sveikata, neteikia išlaikymo, nekeičia savo gyvenimo būdo, atsakovas A. D. net nežino ar dukra jį dar prisimena. Teismas sprendžia, jog šiuo metu nėra duomenų, kad atsakovo A. D. elgesys gali pasikeisti, todėl atsakovui A. D. teisės apribotinos neterminuotai dukters V. D. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis). Pažymėtina, kad šis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaikų sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Apribojus tėvų valdžią atsakovui, sustabdomos jo asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), tačiau išlieka turtinė pareiga savo vaikams.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 straipsnio 2 dalis nustato, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas išsprendžia klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Be to, CPK 407 straipsnyje įstatymų leidėjas įpareigoja teismą tuo pačiu sprendimu priteisti išlaikymą vaikui.

Bylos duomenys patvirtina, jog Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymais Nr. A₁- 1106, Nr. A₁-1105 N. O. ir V. D. laikinąja globėja nuo 2018 m. lapkričio 22 d. paskirta D. P.. Mergaičių globos vieta buvo nustatyta kartu su globėja D. P. jos gyvenamojoje vietoje ir šiuo metu mergaitės gyvena su globėja, todėl nepilnamečių N. O. ir V. D. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatytina su globėja D. P. jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl materialinio išlaikymo vaikams priteisimo.

Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

Ieškovas prašo iš atsakovės S. P. nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti kiekvienam vaikui po 100 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės nuo laikinosios globos nustatymo dienos. Atsakovė nepateikė prieštaravimų dėl ieškovo prašomo išlaikymo dydžio. Nagrinėjamu atveju atsakovė S. P. visiškai neteikia išlaikymo savo mažamečiams vaikams, nors ieškovo žiniomis dirba užsienyje, yra sveika ir darbinga, todėl gali ir privalo teikti reikalingą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Kadangi tėvų pareigos yra lygios, o labiausiai vaikų poreikius patenkina kas mėnesį periodinėmis išmokomis teikiamas išlaikymas, iš atsakovės kiekvienai jos dukrai priteistinas po 100 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį. Ši materialinio išlaikymo suma priteistina nuo laikinosios globos nustatymo momento, t. y. 2017 m. rugpjūčio 17 d., iki vaikų pilnametystės. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 208 straipsnis).

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu iš A. D. buvo priteistas materialinis išlaikymas V. D. kas mėnesį po 100 Eur, išlaikymas uzufrukto teise valdyti ir tvarkyti buvo pavestas vaiko motinai S. P.. Ieškovas prašė priteistą materialinį išlaikymą iš A. D. dukrai V. D. pavesti valdyti globėjui. Atsakovei S. P. neterminuotai apribojus motinos valdžią dukters V. D. atžvilgiu, ieškovo prašymas tenkintinas, Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1477-674/2015) priteistą materialinį išlaikymą iš A. D. vaikui V. D. pavesti valdyti globėjai.

Sprendimo dalis dėl tėvų (tėvo) valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaikais pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Tiek ieškovas, tiek atsakovai A. D. ir S. P. yra atleisti nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 14 punktas), be to abiems atsakovams suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 406-407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti motinos valdžią S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų N. O., gim. (duomenys neskelbtini) , a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. D., gim. (duomenys neskelbtini) , a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters V. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečių vaikų N. O., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo dienos su globėja D. P., gimusia (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje

Priteisti iš atsakovės S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. O., gim. (duomenys neskelbtini) , a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. D., gim. (duomenys neskelbtini) , a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienai po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios globos nustatymo momento, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d., iki vaikų pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiams vaikams N. O., gim. (duomenys neskelbtini) , ir V. D., gim. (duomenys neskelbtini) , teikiamą materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti globėjai.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu (civ. byla Nr. 2-1477-674/2015) priteistą materialinį išlaikymą iš A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikui V. D., gim. (duomenys neskelbtini), pavesti valdyti globėjai.

Sprendimo dalis dėl tėvų laikino/neterminuoto valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą padengti iš valstybės lėšų.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.