Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-08-18 · Civilinė byla Nr. 2S-1253-159/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-18
Bylos Nr.
2S-1253-159/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eugenija Morkūnienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Aušra Maškevičienė
Kreditorius
AB banko SNORAS
Skolininkas
Ž. V.
Kategorijos
  • 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1253-159/2011

Teisėja Eugenija Šatkuvienė Procesinio sprendimo kategorijos:

32.5; 122.4; 128.17(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. rugpjūčio 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir Aušros Maškevičienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo įkeisto daikto savininko Ž. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011-04-15 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6488-144/2011 pagal kreditoriaus AB banko SNORAS pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, skolininkas Ž. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriuje 2011-03-28 gautas kreditoriaus AB banko SNORAS prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo. Kreditorius nurodė, kad skolininkas nevykdo prievolės pagal 2007-05-28 paskolos sutartį Nr. 031-93330 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais. Prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu įkeistas Ž. V. asmeninės nuosavybės teise priklausantis 1,4561 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. Negrąžintos skolos dydį sudaro: 200 000 Lt negrąžintas kreditas, 17 100,98 Lt palūkanos, 6 241,96 Lt iki 2011-03-23 priskaičiuoti ir nesumokėti delspinigiai už laiku negrąžintą kreditą, 1 239,14 Lt iki 2011-03-23 priskaičiuoti ir nesumokėti delspinigiai už laiku nesumokėtas palūkanas ir 823,30 Lt nesumokėtas komisinis mokestis, iš viso 225 405,38 Lt, ir kreditoriaus sumokėtas 135 Lt žyminis mokestis. Kreditorius prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą ir areštuoti hipotekos lakštu įkeistą turtą (b. l. 3–4).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011-04-15 nutartimi kreditoriaus AB banko SNORAS prašymas tenkintas. Areštuotas įkeistas daiktas – 1,4561 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., asmeninės nuosavybės teise priklausantis Ž. V.. Skolininkas ir įkeisto daikto savininkas Ž. V. įspėtas, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Pavedė įkeisto daikto savininką Ž. V. saugoti įkeistą daiktą, uždraudė perleisti daiktą, įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio daikto priklausiniai, reikalauti padalyti šiuos daiktus ar atskirti priklausinius nuo šių daiktų (b. l. 60–61).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas ir įkeistų daiktų savininkas Ž. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011-04-15 nutartį. Nurodė, kad kreditoriaus reikalavimas yra siauresnis nei prievolės užtikrinimui įkeisto nekilnojamojo daikto vertė. CK 6.4 str. nustato, kad tiek skolininkas, tiek kreditorius privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo pasibaigimo metu. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad kreditorius turi teisę į visišką jam priklausančios sumos atlyginimą, tačiau ne į pasipelnymą skolininko sąskaita. Reikalavimas dėl priverstinio skolos išieškojimo turi atitikti realų įsiskolinimo dydį, kitu atveju būtų pažeistas šalių lygybės principas. Teismų praktikoje nurodoma, kad nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą turi būti saugomi ne tik kreditoriaus interesai, bet ir įkaito davėjo teisės, kurių saugojimas pasireiškia griežtu procesinės teisės normų laikymusi (b. l. 71–72).

Atsiliepimas

Kreditorius AB bankas SNORAS atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje išaiškinta, kad hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis ir aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus konstatuota, jog tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Pirmosios instancijos teismas areštavęs skolininko įkeistą turtą nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Skolininko atskirajame skunde išvardytos aplinkybės ir nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (b. l. 75–76).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad AB bankas SNORAS ir Ž. V. 2007-05-28 sudarė kredito sutartį Nr. 031-93330 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, prievolės įvykdymas užtikrintas hipoteka ir įkeitimu. Skolininkas nevykdė sutartyje nustatytų įsipareigojimų, nustatytais terminais negrąžino dalies paskolos, nesumokėjo laiku palūkanų bei delspinigių, todėl bankas sutartį nutraukė. Pagal hipotekos lakštą Nr. 03/1/2007/0007556, įregistruotą 2007-06-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriuje, skolininko Ž. V. prievolės pagal 2007-05-28 kredito sutartį Nr. 031-93330 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais dėl kredito suteikimo užtikrinimui buvo įkeistas skolininkui Ž. V. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – 1,4561 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. (b. l. 19–22).

Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba tokią prievolę įvykdo ne iki galo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Pasirašydamos hipotekos lakštą Nr. 03/1/2007/0007556, šalys susitarė, jog hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą, jei skolininkas nesilaikys 2007-05-28 kredito sutartyje Nr. 031-93330 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais nustatytų terminų ir sąlygų. Hipotekos sutarties šalys susitarė pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu, todėl, skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, išieškojimas visų pirma vykdomas iš įkeistų daiktų. Kreditorius AB bankas SNORAS tokią teisę įgijo, nes skolininkas neįvykdė kreditoriaus reikalavimo grąžinti suteiktą kreditą. Hipotekos kreditorius, įgyvendindamas savo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeistų daiktų, teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į hipotekos teisėją dėl skolos išieškojimo (CK 4.192 str.).

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad kreditoriaus reikalavimas yra mažesnis nei prievolės užtikrinimui įkeisto žemės sklypo vertė. Konstatuotina, jog prašymus dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo pakeitimo ir baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių santykių, hipotekos teisėjas nagrinėja CPK XXXVI skyriuje bei Civiliniame kodekse nustatyta tvarka (CPK 542 str. 1 d.). Pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, atsižvelgiant į CPK 558 str. nuostatas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimant CPK 558 str. numatytas hipotekos teisėjo nutartis, įkeisto turto vertė nėra analizuojama ir jokios reikšmės įkeisto nekilnojamojo daikto arešto teisėtumui neturi. Areštuoto ir iš varžytynių parduodamo turto įkainojimas atliekamas vykdymo procese CPK 681 str. nustatyta tvarka. Skolininkas, nesutinkantis su turto įkainojimu, turi teisę reikšti pretenzijas dėl turto įkainojimo taip pat tik vykdymo procese (CPK 681–682 str.). Tuo atveju, jeigu įkeistas turtas parduotas už didesnę sumą nei kreditoriaus reikalavimas, nuo išmokėjimo kreditoriui likusi suma grąžinama parduoto turto savininkui. Įvertinus šias aplinkybes, apelianto argumentas, kad įkeisto turto vertė viršija kreditoriaus reikalavimo dydį, atmestinas.

Apeliantui taip pat išaiškintina, kad bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.). Šie ginčai spręstini CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, todėl atskirojo skundo argumentai dėl skolos dydžio bei kitų tarp skolininko ir kreditoriaus kylančių ginčų teisinės reikšmės ginčijamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Eugenija MorkūnienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusAušra Maškevičienė