- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-08
- Bylos Nr.
- e2A-384-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01883-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius (pirm.)
- Atsakovas
- T. M.
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui T. M. dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje B. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1 010 Eur turtinę žalą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
2. Nurodė, kad 2021 m. kovo 24 d. gavo pranešimą dėl B. M. nuosavybės teise priklausančio automobilio Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Gavusi pranešimą, VMI 2021 m. balandžio 2 d. nuvyko automobilio buvimo adresu ((duomenys neskelbtini)). Automobilis buvo išardytas, iškomplektuotas (nuimti ratai, lempos ir kitos detalės). VMI paaiškino, kad nors atsakovas rašytinai įsipareigojo išsaugoti konfiskuotiną turtą iki proceso pabaigos, tačiau šio turto neišsaugojo, todėl nėra objektyvių galimybių automobilį perimti valstybės nuosavybėn, dėl ko VMI nutarė kreiptis dėl žalos atlyginimo. VĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė analogiškos transporto priemonės kaina Lietuvoje yra 1 010 Eur, todėl šią sumą VMI nurodė, jog laiko savo patirtais nuostoliais.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir paaiškino, kad 2020 m. birželio 22 d. įvykusio eismo įvykio metu automobilis buvo smarkiai apgadintas, ikiteisminio tyrimo metu laikinas automobilio nuosavybės teisių apribojimas nebuvo skirtas, laikinas automobilio saugotojas nebuvo paskirtas. Atsižvelgiant į tai, atsakovas su sutuoktine (trečiuoju asmeniu B. M.) tvarkė automobilį pagal savo nuožiūrą. Atsakovas taip pat nurodė, kad baudžiamojo proceso metu teismui nurodė, kad automobilis yra ardomas dalimis. Po teismo nuosprendžio paskelbimo (2020 m. spalio 5 d.) automobilio išvaizda nebesikeitė, nuo tada iki 2021 m. balandžio 2 d., kai VMI atstovas atvyko apžiūrėti automobilį, jis stovėjo nenaudojamas.
4. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl civilinės atsakomybės taikymo. VMI ieškinyje remiasi CK 6.246 straipsnyje numatytu neteisėtu veikimu ir tokią poziciją ji grindžia faktine aplinkybe, kad atsakovas, nors ir rašytinai įsipareigojo išsaugoti konfiskuotiną turtą, tačiau jo neišsaugojo. Teismo posėdžio metu VMI atstovas patikslino, kad tokio dokumento nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nėra pasirašęs, kad ieškinyje dėl šios aplinkybės yra padaryta klaida. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu laikinas nuosavybės teisių į automobilį apribojimas nebuvo pritaikytas, todėl jis su savo sutuoktine, kurios vardu buvo registruotas automobilis, iki teismo nuosprendžio, kuriuo buvo automobilis konfiskuotas, paskelbimo savo nuožiūra tvarkė eismo įvykyje smarkiai apgadintą automobilį. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1075-1036/2020, kuriuo, be kita ko, T. M. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą. Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo K. K. (K. K.) 2021 m. balandžio 14 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, kurioje įtariamasis buvo T. M., atlikusi tyrėja nurodė, kad „laikinas automobilio apribojimas nebuvo skirtas, automobilio, kaip turto, saugotojas paskirtas nebuvo“.
6. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad valstybės įmonėje „Regitra“ automobilis buvo įregistruotas trečiojo asmens B. M. (atsakovo sutuoktinės) vardu. Nuosprendyje taip pat konstatuota, kad automobilis buvo pirktas santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Baudžiamojoje byloje teismas sprendė, kad minėtas automobilis įsiteisėjus nuosprendžiui konfiskuotinas. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. spalio 27 d. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad 2020 m. gruodžio 3 d. automobilis buvo išregistruotas ir perduotas (perduotinas) realizuoti valstybės vardu. VMI po automobilio konfiskavimo (2020 m. spalio mėnesį) ir jo perdavimo realizuoti valstybės vardu (2020 m. gruodžio mėnesį) į konfiskuoto automobilio buvimo vietą nuvyko tik 2021 m. balandžio 2 d., t. y. beveik po pusės metų. Baudžiamojoje byloje (nuosprendyje) yra duomenys, kaip atrodė automobilis po įvykusio eismo įvykio, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kokios techninės būklės buvo automobilis jo konfiskavimo metu. Atsakovas ir trečiasis asmuo byloje teigia, kad po nuosprendžio paskelbimo (2020 m. spalio 5 d.), t. y. dar nuosprendžiui dėl automobilio konfiskavimo neįsiteisėjus, automobilio išvaizdos nebekeitė. Pasak atsakovo ir trečiojo asmens, automobilis po teismo nuosprendžio paskelbimo iki atvykstant VMI atstovei (2021 m. balandžio 2 d.) ir iki pat šiol stovi jų kieme nenaudojamas. Trečiasis asmuo teismo posėdyje atkreipė dėmesį į tai, kad iš esmės bevertis automobilis jau ilgą laiką jų šeimai nebepriklauso, tačiau visą laiką stovi jų kieme. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad eismo įvykyje smarkiai apgadintas automobilis yra nesaugus bei kelia pavojų kieme kartais žaidžiančiam jų vaikui. Trečiasis asmuo paaiškino, kad automobilis atsakovo ir jos pačios buvo ardomas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje ar 2020 m. rugsėjo mėnesio pradžioje įvykusio pirmojo posėdžio baudžiamojoje byloje, kai teisėjas, iš T. M. sužinojęs, kad automobilis yra ardomas pasakė, kad gal jūs kol kas palaukit, neskubėkit, nes gali būti, kad automobilis bus konfiskuotas (teismo posėdžio garso įrašo 45-46 min.). Teismas darė išvadą, kad VMI nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo neteisėtą veikimą, t. y. neįrodė, kad atsakovas neišsaugojo automobilio tokio, koks jis buvo jo konfiskavimo metu. Nenustačius atsakovo veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo vertinti kitų civilinės atsakomybės buvimo sąlygų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovės ieškinį. Nurodė, kad iš į bylą pateiktų foto nuotraukų matyti, kad automobilis yra apardytas/iškomplektuotas: nuimti automobilio ratai, lempos bei kitos detalės. Valstybei padaryta žala ir ši žala padaryta netekus turto, t. y. jo neišsaugojus ar pasisavinus. Šis faktas patvirtinamas VMI prie FM atstovo padarytomis foto nuotraukomis, kad turtas buvo, bet jis buvo apardytas/iškomplektuotas, be to automobilio ardymo faktą patvirtino tiek atsakovas T. M., tiek trečiasis asmuo B. M..
Atsiliepimas
8. Atsakovas T. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu laikinas automobilio apribojimas nebuvo skirtas, automobilio kaip turto saugotojas nei atsakovas, nei trečiasis asmuo paskirtas nebuvo. Iki teismo sprendimo konfiskuoti automobilį automobilio savininkė galėjo elgtis su automobiliu kaip jai tuo metu atrodė tinkama. Automobilis buvo ardomas kuomet priklausė B. M.. Teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje buvo paskelbtas 2020 m. spalio 5 dieną, o VMI atstovas apžiūrėti automobilio atvyko tik 2021 m. balandžio 2 dieną, praėjus pusei metų. Per visą laikotarpį nuo 2020 m. spalio 5 dienos iki 2021 m. balandžio 2 dienos, niekas nebuvo atvykęs apžiūrėti automobilio, dėl to nėra jokių įrodymų kaip jis atrodė konfiskavimo metu.
9. Trečiasis asmuo B. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad nuo to momento, kai ji nusipirko automobilį iki teismo sprendimo jį konfiskuoti, automobilis buvo jos bei jos šeimos nuosavybė, ir jis buvo naudojamas pagal jų nuožiūrą. Būtent dėl to VAVPK, 2021 m. balandžio 13d. gavęs VMI prie FM prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą, BK 246 straipsnio pagrindu, prašymą atmetė. VAVPK 2021 m. gegužės 14 d. pakartotinai gavo VMI prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau prašymas vėl buvo atmestas.?
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
10. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas netenkino jos ieškinio dėl žalos priteisimo iš atsakovo. Byloje ieškovė įrodinėjo, jog dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė 1 010 Eur žalą. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąją CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Ieškovė prašo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę, todėl ji privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus, kaltę ir priežastinį ryšį.
12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė byloje neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškovės ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos išvada sutinka. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad byloje yra pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad automobilis yra apardytas/iškomplektuotas: nuimti automobilio ratai, lempos bei kitos detalės. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kokios techninės būklės buvo automobilis jo konfiskavimo metu, o remiantis atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimais automobilio išvaizda nekito nuo jo konfiskavimo momento iki to momento, kai VMI atstovas nuvyko apžiūrėti automobilio. Nors kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, automobilio ardymo faktą patvirtino tiek atsakovas T. M., tiek trečiasis asmuo B. M., tačiau jie nurodė, kad automobilis buvo ardomas tik laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos ar 2020 m. rugsėjo mėnesio pradžios, o apeliantė gi šių aplinkybių nepaneigė. Kaip nustatyta byloje, ikiteisminio tyrimo metu laikinas nuosavybės teisių į automobilį apribojimas nebuvo pritaikytas, todėl ieškovės ieškinio teiginys, jog atsakovas, nors ir rašytinai įsipareigojo išsaugoti konfiskuotiną turtą, tačiau jo neišsaugojo, yra nepagrįstas. Apeliantė po automobilio konfiskavimo (2020 m. spalio mėnesį) ir jo perdavimo realizuoti valstybės vardu (2020 m. gruodžio mėnesį) į konfiskuoto automobilio buvimo vietą nuvyko tik 2021 m. balandžio 2 d., t. y. beveik po pusės metų, todėl neturi duomenų apie tai, kaip transporto priemonė atrodė jos konfiskavimo metu. Taigi, nors byloje ir yra nuotraukos, iš kurių matyti, kad automobilis yra apardytas/iškomplektuotas: nuimti automobilio ratai, lempos bei kitos detalės, tačiau šios nuotraukos neįrodo, jog automobilis buvo iškomplektuotas jau po to, kai buvo konfiskuotas. Tokiu būdu šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo neteisėtą veikimą (CK 6.246 straipsnis), t. y. apeliantė byloje neįrodė, kad atsakovas neišsaugojo automobilio tokio, koks jis buvo jo konfiskavimo metu. Ieškovei neįrodžius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos (atsakovo veiksmų neteisėtumo), nėra pagrindo vertinti kitų civilinės atsakomybės buvimo sąlygų.
13. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.