Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2017-03-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-149-297/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-03-14
Bylos Nr.
1-149-297/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31665-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Kaltinamasis
J. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-149-297/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31665-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 14 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Lauros Mačiulytės-Valaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos Nr. 01-1-31665-16 medžiagą, kurioje

J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis J. L. 2016 m. liepos 6 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną Oną M. L., gim. (duomenys neskelbtini), o būtent: smaugė ją, sudavė kumščiu vieną smūgį į kaktą, vieną smūgį į ranką, tris kartus įspyrė į sėdmenis, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai O. M. L. fizinį skausmą ir ją nežymiai sužalojo dėl kraujosruvų kairio žasto srityje, abiejų sėdmenų apatiniuose kvadratuose, kaktos dešinėje pusėje.

Be to, kaltinamasis J. L. 2017 m. sausio 22 d. apie 17 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo motiną Oną M. L., o būtent: sudavė kumščiu vieną smūgį jai į galvos kairę pusę, t. y. į smilkinį, taip padarė nukentėjusiajai O. M. L. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvų odoje ir poodyje kaktos kairėje pusėje.

Kaltinamasis J. L., pareiškus jam įtarimą dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, kaltę pripažino visiškai ir apklaustas įtariamuoju parodė, kad apie du metus jis gyvena (duomenys neskelbtini) motinos O. M. L. namuose. Pas motiną atsikėlė gyventi po to, kai išsituokė su žmona. Jis niekur nedirba, pragyvena iš gaunamos bedarbio pašalpos. Su motina sutaria gerai, tik kartais jie susibara dėl buitinių dalykų. 2016 m. liepos 6 d. po pietų jis grįžo namo girtas. Su motina sėdėjo kieme. Išėjo kalba apie žemes, jis paklausė motinos, kodėl ši užrašė žemes anūkės vardu. Abu susiginčijo. Motina atsistojo ir ėjo į kambarį, tada jis spyrė jai apie tris kartus į sėdmenis. Galėjo būti, kad dar sudavė ranka motinai į kaktą, dėl girtumo visko gerai neprisimena. Galėjo suduoti smūgį ir į kairės rankos žastą, bet motinos tikrai nesmaugė, tik užrišo jos atsirišusią skarelę.

2017 m. sausio 22 d. nuo ryto jis namuose su pusbroliu gėrė vyną ir alų. Išgėrė du butelius vyno 16 proc. stiprumo ir litrą alaus 7,5 proc. stiprumo. Buvo apsvaigęs, todėl gerai neatsimena kodėl kilo konfliktas su motina. Prisimena tik tiek, kad sudavė vieną smūgį kumščiu motinai į galvos sritį, o po to išėjo iš namų į Simno miestelį nusipirkti alaus. Išeidamas girdėjo, kaip motina šaukė, kad reikia kviesti policiją, o kaimynas J. B. sakė, kad reikia skambinti 112. Simne jis sutiko draugus, išgėrė su jais alaus ir po kelių valandų grįžo namo, po to dar gėrė vyno su pusbroliu. Atsiprašė motinos už tai, kad sudavė smūgį į galvą, ir motina jam atleido, bet netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Dėl padarytų nusikaltimų jis labai gailisi (b. l. 104–105, 108, 135-136).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. L. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Duomenys dėl 2016 m. liepos 6 d. padarytos nusikalstamos veikos

Alytaus apskrities VPK Viešosios policijos patrulių kuopos vyriausiojo patrulio K. B. 2016 m. liepos 6 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad pagal R. D. pranešimą policijai apie tai, kad jos neblaivus brolis sumušė motiną, nuvykus į (duomenys neskelbtini)., nustatyta, kad O. M. L., gim. (duomenys neskelbtini), susiginčijo su savo sūnumi J. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir šis motiną sumušė, spyrė kelis kartus į sėdmenis, du kartus kumščiu sudavė į veidą. Ant O. M. L. kūno sumušimo žymių išoriškai nesimatė, tik jos lūpų kampučiuose matėsi galimai sukrešėjęs kraujas ir ji skundėsi, kad skauda kairę ranką, kurią prieš kelias dienas sumušė sūnus J. L.; greitosios med. pagalbos nukentėjusioji atsisakė (b. l. 30–33).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (b. l. 36–41).

Apklausta liudytoja nukentėjusioji Ona M. L. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su sūnumi J. L.. Jis niekur nedirba, dažnai vartoja alkoholį. 2016 m. liepos 6 d. jis grįžo namo neblaivus. Apie 16 val. ji sėdėjo kieme ant suoliuko prie lauko durų. Sūnus J. L. pradėjo jai priekaištauti, kam ji aprašiusi turtą. Ji pasakė, kad namai yra jos. Žodis po žodžio jis pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais, po to sugriebė ranka jai už kaklo ir pradėjo spausti. Ji šaukėsi pagalbos, tada sūnus ją paleido, bet kumščiu trenkė vieną kartą į galvą, pataikė į kaktos kairę pusę. Ji atsistojo ir norėjo eiti į namą, tada sūnus pradėjo spardyti ją kojomis į sėdmenis, įspyrė ne mažiau trijų kartų. Ji vis šaukėsi pagalbos. Sūnus atsitraukė. Ji nuėjo į kambarį, paskambino dukrai R. D.. Ši atvažiavusi ir pamačiusi kas nutiko, paskambino policijai. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir J. L. sulaikę išsivežė. Kai sūnus ją mušė, jautė fizinį skausmą. Sūnus ne kartą yra ją sumušęs, bet į policiją ji nesikreipė, nes vis jo gailėjo. Į medikus pagalbos nesikreipė, nes sunkių sužalojimų nepatyrė. Civilinio ieškinio neteiks. Su sūnumi susitaikė, jam atleido, prašė tyrimą nutraukti (b. l. 44–46).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 672/2016 (06) patvirtina, kad apžiūrėjus nukentėjusiąją O. M. L., jai nustatyti kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje, abiejų sėdmenų apatiniuose kvadratuose, kaktos dešinėje pusėje, šie sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje, jie tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 50–51).

Duomenys dėl 2017 m. sausio 22 d. padarytos nusikalstamos veikos

2017 m. sausio 22 d. policijoje gautas O. M. L. protokolas-pareiškimas patvirtina, kad O. M. L. kreipėsi į policiją dėl to, kad tą pačią dieną apie 17 val. namuose neblaivus sūnus J. L. be priežasties sudavė vieną smūgį kumščiu jai į kairį smilkinį, jis smurtavo jau nebe pirmą kartą (b. l. 26).

Alytaus apskrities VPK Alytaus apskrities VPK Viešosios policijos patrulių kuopos vyr. patrulio A. B. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad pagal J. A. pareiškimą policijai dėl J. L. smurto prieš jos senelę O. M. L. policijos pareigūnai nuvyko pas O. M. L. į namus (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad J. L. savo motinai O. M. L. sudavė kumščiu į galvą, konfliktas kilo dėl anūkei aprašyto turto, tuo tarpu J. L., kuriam nustatytas 2,74 prom. girtumas, aiškino, kad motina nuolat jam priekaištauja dėl buitinių dalykų (b. l. 63–66).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 73–78).

Liudytoja apklausta nukentėjusioji Ona M. L. parodė, kad 2017 m. sausio 22 d. apie 17 val. namo grįžęs neblaivus sūnus J. L. pradėjo jai priekaištauti, kodėl ji neaprašė jam namo ir žemių. Būdamas supykęs, jis dešinės rankos kumščiu trenkė jai vieną smūgį į galvą, pataikė į kairės pusės smilkinį ties akimi. Ji po suduoto smūgio nenukrito, išėjo į lauką, o sūnus sekė iš paskos, nes bijojo, kad ji iškvies policiją. Paskui jis grįžo į namą ir nuėjęs į kambarį atsigulė. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, juos iškvietė anūkė J. A.. Sūnus smurtauja jau nebe pirmą kartą ir buvo pranešta policijos pareigūnams. Ji po smūgio jautė fizinį skausmą ir kentėjo, bijojo kviestis pagalbos, nes jis pastoviai vartoja alkoholinius gėrimus, smurtauja prieš ją. Sūnui ji atleido, atsisakė reikšti civilinį ieškinį. Sūnus padeda jai buityje, todėl ji neprieštaravo, kad jis gyventų pas ją (b. l. 55–57).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 79/2017 (06) patvirtina, kad O. M. L. buvo padaryti sužalojimai: kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos kairėje pusėje, jie padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje; sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 61–62).

Liudytoja apklausta J. A. parodė, kad jos senelė O. M. L. gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena senelės sūnus J. L., kuris nedirba, yra išsituokęs, turi problemų dėl alkoholio vartojimo, reikalauja iš motinos pinigų alkoholiui, yra agresyvus, grasina susidoroti su savo motina, pvz. grasina, kad įmes į rūsį ir neišleis iš jo, kad kirviu trenks per galvą ir pan. O. M. L. jau 85 metų amžiaus, ji turi problemų su sveikata. Ji ne kartą skundėsi dėl sūnaus smurtinio elgesio, liudytoja yra mačiusi kraujosruvas ant jos kūno. 2017 m. sausio 22 d. apie 17.30 val. jai paskambino O. M. L. ir pasakė, kad J. L. ją sumušė, sudavė kumščiu į galvos sritį, pagrasino, kad ją „nutįsęs uždarys tvarte“. O. M. L. buvo išsigandusi, susijaudinusi, skundėsi, kad nuo smūgio į galvą jaučia skausmą. Po pokalbio telefonu J. A. parašė pareiškimą policijai ir išsiuntė elektroniniu paštu. Į jos pareiškimą buvo greitai sureaguota, pareigūnai nuvyko pas O. M. L. ir išsivežė J. L. į komisariatą. Kitą dieną liudytoja nuvažiavo pas senelę, nes reikėjo ją nuvežti pas medicinos ekspertą. Ant jos veido virš kairio antakio buvo matyti kraujosruva. O. M. L. sakė, kad bijo sūnaus J. L., nes jis smurtauja prieš ją ne pirmą kartą (b. l. 81–82).

Liudytoju apklaustas J. B. parodė, kad jis yra O. M. L. kaimynas, todėl gerai pažįsta ją ir jos sūnų J. L.. Kaimynė gyveno viena, bet prieš tris metus pas ją grįžo gyventi sūnus J., kuris išsiskyrė su žmona ir neturėjo kur gyventi. J. L. nėra agresyvus žmogus, bet jis neturi darbo, todėl dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Būna, kad su juo išgeria ir O. M. L., o tada prasideda kivirčai, J. L. ima priekaištauti motinai dėl parduotų žemių, pyksta dėl palikimo. O. M. L. ne kartą kvietėsi pagalbon J. B., sakydama, kad sūnus ją muša. Jis visada nueidavo pažiūrėti kas vyksta, tačiau nei karto nėra matęs smurtaujančio J. L.. 2017 m. sausio 22 d. apie 17.20 val. jis išgirdo kieme šaukiant O. M. L. „J., gelbėk, mane muša“. Išėjęs į lauką, paklausė O. M. L. kas nutiko, ši atsakė, kad sūnus ją muša. Tuo tarpu jai iš paskos atėjęs neblaivus J. L. kalbėjo gražiai, sakė „einam, mamyte, namo, nes šalta“. Tačiau O. M. L. su juo nėjo. J. B. norėjo pagąsdinti J. L., todėl jam girdint pasakė, kad skambina pagalbos numeriu 112, nors iš tikrųjų jis niekam neskambino. J. L. prašė nekviesti policijos, o paskui apsisuko ir nuėjo savo namų link. O. M. L. pabuvo pas liudytoją 15 minučių ir išėjo namo (b. l. 84–85).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus duomenis visumoje, daro išvadą, kad kaltinamojo J. L. kaltė dėl O. M. L. nežymaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta. Kaltinamasis J. L. neneigė, kad konfliktų, kilusių dėl asmeninių santykių, metu jis naudojo fizinį smurtą prieš savo motiną O. M. L.. Kaltinamojo paaiškinimai nuoseklūs, vienodi, jų patikimumas abejonių nekelia, nes juos patvirtina kiti bylos duomenys – nukentėjusiosios O. M. L. parodymai, specialisto išvados, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai. Taigi, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tiek pirmu, tiek ir antru kaltinimo atveju J. L. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją O. M. L., suduodamas jai smūgius rankomis ir spirdamas kojomis, šiais veiksmais jis padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kadangi fizinis smurtas panaudotas šeimos nario atžvilgiu (nukentėjusioji yra kaltinamojo motina, kas atitinka šeimos nario sąvoką pagal BK 248 str. 2 d.), todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 str. 2 d.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 str. nuostatomis ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis J. L. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), jis teisiamas pirmą kartą. Nedirba, registruotas darbo biržoje. Psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas. Kaltinamasis sutiko, kad būtų nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat jis sutiko su prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausme ir jos dydžiu (b. l. 131, 137–139). Siekiant BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtinas laisvės apribojimas, nustatant įpareigojimus būti namuose nustatytu laiku, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir neatlygintinai išdirbti 70 val. darbų. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į nusikaltimų pobūdį, kilusius padarinius, į tai, kad kaltinamasis padarė nusikaltimus būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, ši aplinkybė sunkina atsakomybę. Kartu teismas įvertina ir tai, kad byloje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, yra sąlygos taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Be to, bausmės tikslams pasiekti ir vertinant tai, kad nusikaltimai padaryti artimajam giminaičiui, remiantis BK 72² str., kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-07-06 iki 2016-07-08, nuo 2017-01-22 iki 2017-01-24 (b. l. 88–89, 101, 110), šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 str. 1 d.). Kardomoji priemonė – Alytaus apskrities VPK tyrėjo 2017-01-24 nutarimu paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 111–112) paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti:

pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį už 2016 m. liepos 6 d. padarytą nusikaltimą skirti laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje;

pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį už 2017 m. sausio 22 d. padarytą nusikaltimą skirti laisvės apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir skirti subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Remiantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, nustatant įpareigojimus:

1) būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

2) pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje;

3) per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-07-06 iki 2016-07-08 ir nuo 2017-01-22 iki 2017-01-24, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti J. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad ši priemonė turi būti įvykdyta per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė