Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas, II-326-927/2023

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2023-09-06
Bylos Nr.: II-326-927/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-52-3-00129-2023-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Jolanta Bagdonienė
Pareiškėjas: A. T.
Advokatai: Vaidotas Sviderskis

Kategorijos

15.1.17Kiti administraciniai nusižengimai, susiję su statybos taisyklių pažeidimu
21.1.13Kitos administracinių nusižengimų teisenos bendrosios nuostatos
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
21.13.3Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimas (ANK 666 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-326-927/2023Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00129-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.17; 21.1.13; 21.10.4; 21.13.3 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, sekretoriaujant Skaistei Blažytei,

dalyvaujant pareiškėjos A. T. (toliau – Pareiškėja) atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui,

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau– ir Institucija) atstovui Tomui Valeikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Pareiškėjos atstovo advokato Vaidoto Sviderskio skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos vyriausiosios darbo inspektorės Dianos Leitaitės 2023 m. liepos 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-561-20223 (toliau – Skundžiamas nutarimas), ROIK: 23211473857 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamo nutarimo esmė

1. A. T. Institucijos 2023 m. liepos 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-561-20223 (ROIK: 23211473857) nubausta 800 (aštuonių šimtų) Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 362¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad ji būdama statybos objekto, adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau - objektas), savininku bei statytoju, pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi neužtikrino, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, t. y. A. T. nesukontroliavo, kad 2023 m. gegužės 23 d. atlikto patikrinimo metu objekte dirbantys, atliekantys išorės apdailos bei kitus darbus fiziniai asmenys: A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini) , ir A. A. gimęs (duomenys neskelbtini), dirbtų tik turėdami skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. rugpjūčio 11 d. gautas Pareiškėjos atstovo skundas dėl Institucijos 2023 m. liepos 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-561-20223, ROIK: 23211473857, panaikinimo, kuris priimtas nagrinėti (b. l. 1).

Pareiškėjų skundo argumentai ir prašymai

3. Skundu Pareiškėja prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą. Skunde nurodoma, kad iš Skundžiamo nutarimo sunku suprasti, kokia yra bylos esmė ir už kokį konkrečiai pažeidimą baudžiama pareiškėja A. T.. Skunde teigiama, jog galima numanyti tik tai, kad ji baudžiama už tai, jog „pagal 2023-01-16 Statybos rangos sutartį, sudarytą tarp užsakovo - A. T. ir rangovo - UAB ,,Darni statyba“ matyti, kad rangovui neperteikta SD ID kontrolė, jis nėra vienas įgaliotų rangovų, kaip tai numato Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22 (1) str. 4 d. nuostatos, jam neperteiktos generalinio rangovo teisės ir pareigos, t. y. Statytoja neperteikė visų savo teisių ir pareigų, kaip statytojo rangovui“. Su šiuo pažeidimo vertinimu Pareiškėja nesutinka. Mano, kad Institucija nepagrįstai ėmėsi vertinti konkrečios sutarties nuostatas, juo labiau, kad rangos teisiniams santykiams įstatymas net nereikalauja rašytinės formos. Taip pat nurodo, kad kritiškai vertintina ir Institucijos improvizacija dėl generalinio rangovo teisių ir pareigų perdavimo, kadangi tam apskritai jokia sutartis nereikalinga, o šis teisinis santykis kyla tiesiogiai iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.650 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad „Rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu“. Taigi, tapimas generaliniu rangovu išplaukia nuo rangovo pasirinktos elgsenos ir darbų atlikimo taktikos ir, jei nėra užsakovo prieštaravimo (sutartinio arba įstatyminio ribojimo), rangovas gali pavirsti generaliniu rangovu CK 6.650 str. 1 d. pagrindu. Pareiškėjos skunde pažymima, kad statybos darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini) A. T. buvo pavedusi atlikti vieninteliam įgaliotam subjektui – UAB „Darni statyba“. Akcentuojama, kad subjektas inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu vykdė darbus objekte (duomenys neskelbtini). Daugiau jokių kitų rangovų A. T. nepasitelkė, o visi objekte patikrinimo dieną dirbę asmenys buvo UAB „Darni statyba“ darbuotojai arba šios įmonės pasitelkti subrangovai, kuriuos jis kontroliavo ir kurių darbą jis administravo. Pareiškėja nurodo, kad Institucijai buvo pateiktas jos paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad sudarydama rangos sutartį turėjo aiškų ketinimą įgalioti UAB „Darni statyba“ būti vieninteliu rangovu objekte, kad turėtų mažiau rūpesčių ir statybų organizavimo naštos, patikėjo šį darbą profesionalams ir perdavė rangovui atsakomybę dėl visų būtinų Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose su statyba, teritorijų planavimu, darbų sauga ir panašiai, susijusių teisės aktų nuostatų laikymusi, taip pat būtinųjų dokumentų turėjimu ir jų pateikimu kontroliuojančioms institucijoms. Nurodoma, kad pasirašydamas rangos sutartį ir ją vykdydamas rangovas UAB „Darni statyba“ priėmė šį įpareigojimą ir jo niekada neginčijo. Taip pat Pareiškėjos prašymu UAB „Darni statyba“ 2023 m. birželio 20 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prisiėmė atsakomybę už nustatytą pažeidimą ir patvirtino tai, kad tuo metu buvo vienintelis įgaliotas rangovas objekte.

Pareiškėjos skunde akcentuojama, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 22¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „statytojas (užsakovas) arba jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų kodus (kai jiems kodas negali būti suformuotas, - kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus) arba identifikavimo priemonę ir jį (ją) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka“, todėl Pareiškėjos teigimu statybvietėje esant tik vienam rangovui ir darbų organizatoriui natūralu ir akivaizdu, kad jis vienas ir vienintelis yra įgaliotas rangovas privalantis atlikti sutartyje ir užsakovo pavedime (aptartus tiek raštu, tiek žodžiu) nurodytus darbus. Pareiškėjos nuomone, Institucija, priimdama Skundžiamą nutarimą, minėtą įstatymo normą aiškino siaurinamai ir nesigilino į tai, kad fizinius asmenis pasitelkė tik UAB „Darni statyba“. Pareiškėja nurodo, kad ši įmonė vienintelė objekte atlikinėjo darbus, taip pat ji net neginčijo savo atsakomybės, nes tik ji organizavo statybos darbus ir kontroliavo statybvietėje esančius subjektus.

Be kita ko, Pareiškėjos skundas grindžiamas tuo, kad Statybos įstatymo 22¹ straipsnis aktualus nelegaliai dirbančių asmenų užkardymui ir identifikavimui, kokio subjekto naudai jie dirba. Jei statybos objekte dirba keli rangovai, tokiu atveju aktualu nustatyti, kuris subjektas yra atsakingas už objekte dirbančius asmenis, o jei tokio subjekto nėra - atsakingas yra užsakovas arba statytojas, kadangi būtent jis yra galutinės naudos gavėjas. Nagrinėjamu atveju objekte dirbo vienintelis rangovas - UAB „Darni statyba“, kuris raštu pripažino, kad visi objekte esantys asmenys dirba su jo žinia ir jo naudai ir/arba yra jo kontroliuojami. Skunde teigiama, kad Pareiškėja UAB „Darni statyba“ darbininkų ir šios įmonės naudai dirbančių asmenų nepažįsta, jos su jais nesieja jokie santykiai ir tai matosi iš šių asmenų paaiškinimų. Skunde daroma išvada, jog vertinant tiek įstatymo nuostatą, tiek ir tikslą, kam jis yra priimtas ir vertinant pačią susidariusią situaciją, akivaizdu, kad už tai, kad A. A. ir A. C. turėtų susiformavę ir galėtų pateikti Institucijai skaidriai dirbančio asmens identifikacinį kodą, atsakinga yra vien tik UAB „Darni statyba“.

Taip Pareiškėjos skunde nurodoma, kad ANK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą. Administracinė teisena nėra savitikslė - jis skirta užtikrinti asmenims ir visuomenei reikšmingų teisinių gėrių apsaugą, o administracinė teisena ar aplaidus, niekuo nepagrįstas jos taikymas ne tik, kad negalimas, bet ir diskredituoja teisinę sistemą, o institucijos darbas - aplaidžiai ir nesigilinant į bylos esmę ir akivaizdžius duomenis - laikytinas biurokratišku ir netoleruotinas, taip pat vertintinas ir skundžiamą nutarimą priėmusio pareigūno aplaidaus darbo atlikimo klausimas. Taip pat teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis - įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą administracinio nusižengimo, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu bei indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymima, kad pareiga įrodyti administracinį nusižengimą yra numatyta administracinį nusižengimą tiriantiems pareigūnams. Pareiškėjo skunde pažymėta, kad remiantis ANK 569 straipsnio 3 dalimi, įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Be to, ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Taip pat akcentuojama, kad nagrinėjama byla nėra civilinė byla, kurioje įrodinėjimo procesas yra grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pasakyta, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, turi taikyti in dubio pro reo principą, reiškiantį, kad administracinių nusižengimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinį protokolą surašiusi institucija, todėl apkaltintasis asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad jis nekaltas. Daroma išvada, kad atsižvelgiant į pagrindinius administracinės teisenos principus, o taip pat remiantis tuo, kad ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą, taip pat primenant ir ANK 566 straipsnio 1 dalį nustatančią, kad tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais, skundu prašoma Skundžiamą nutarimą panaikinti, o administracinę teiseną nutraukti (b. l. 1-5).

4. Pareiškėjos atstovas advokatas teismo posėdžio metu paaiškino, jog palaiko skundą ir prašo Skundžiamą nutarimą panaikinti. Taip pat teigė, kad iš Skundžiamo nutarimo galima dvejopai aiškinti, kas ten parašyta. Atkreipė dėmesį į vieną akcentą, įstatymo norma galioja tada, kada yra keli rangovai, nes čia yra parašyta „kai vienas rangovas“, įstatyme yra aiškiai parašyta, tai tiesiog Institucija perskaito pirmą straipsnio dalį ir nepaskaito antros, buvo parašyta „ar jo vienas įgaliotas rangovas“, ar du ir daugiau, tai va čia ir yra esmė. Nagrinėjamu atveju yra vienintelis generalinis rangovas, vienintelis turėjęs visas pareigas ir žmogus, kuris akivaizdžiai padarė klaidą, nesužiūrėjo ir pats tai prisipažįsta, todėl prašė skundą tenkinti pilna apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 91-93).

Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

8. Institucija pateiktame atsiliepime į Pareiškėjos skundą nurodė, jog nesutinka su skundo pagrindais ir jame išdėstytais motyvais ir mano, kad Institucija tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą bei įvertinusi visas aplinkybes tinkamai skyrė baudą A. T.. Institucija savo atsiliepime teigia, kad bendros Statytojo (Užsakovo) teisės ir pareigos nustatytos Statybos įstatymo 14 straipsnyje. Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta specialioji statytojo (Užsakovo) pareiga užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų kodus arba identifikavimo priemonę ir jį (ją) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka, o šią pareigą statytojas (Užsakovas) gali pavesti atlikti vienam įgaliotam rangovui. Institucijos nuomone, Pareiškėja ir jos atstovas siaurinamai vertina Statybos įstatymo 22¹ straipsnio nuostatas, siedami jas tik su nelegalaus darbo užkardymu. Šiuo straipsniu įstatymų leidėjas siekia užkardyti kelią ne tik nelegaliam, bet ir nedeklaruotam darbui, taip pat neteisėtai ūkinei - komercinei veiklai, vykdomai statybos sektoriuje. Institucija savo atsiliepime taip pat atkreipia dėmesį, kad skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas (išskyrus atvejus, kai jis negali būtu suformuotas) privalomas visiems be išimties asmenims, atliekantiems statybos darbus statybos objekte, nepriklausomai nuo jų užimtumo formos (darbo sutartis ar (arba) individuali veikla), o tais atvejais, kai jis negali būtu suformuotas – kita statytojo ar įgalioto rangovo nustatyta asmens identifikavimo priemonė. Nurodoma, kad tokiu būdu įstatymų leidėjas siekia ištraukti nelegaliai dirbančius asmenis iš „šešėlio“ ir būtent todėl prievolė užtikrinti, kad statybos objekte dirbantys asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, šiame straipsnyje numatyta vienu metu keliems atsakingiems asmenims, t. y. darbdavio atsakingam asmeniui, statytojui (užsakovui) arba vienam jo įgaliotam rangovui.

Institucija nurodo, kad iš byloje esančios Statybos rangos sutarties matyti, kad Rangovas (UAB „Darni statyba“) įsipareigoja savo jėgomis ir rizika sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti dvibučio gyvenamojo namo statybos rangos darbus, nurodytus šios Sutarties priede Nr. 1 ir perduoti Darbų rezultatą Užsakovui (A. T.) šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Taip pat šios sutarties 3.1.2 punkte nustatyta, kad Užsakovas turi teisę reikalauti, kad Rangovas darbus vykdytų pagal pateiktą projektą ir laikydamasis normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, 3.2.1 punkte nurodyta, kad Užsakovas įsipareigoja organizuoti dvibučio gyvenamojo namo statybą (įskaitant, bet neapsiribojant žemės sklypo statybai suteikimu, statybos leidimo, projektinės dokumentacijos pateikimu) ir sumokėti Rangovui už tinkamai atliktus bei priimtus darbus Sutartyje numatytais terminais ir tvarka. Šios Sutarties 3.4.2 punkte nustatyta, kad Rangovas įsipareigoja darbus atlikti pagal projektinę dokumentaciją, statybos techninių reglamentų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių statybos veiklą (normų, taisyklių) reikalavimus. Institucija atsiliepime akcentuoja, jog šioje Sutartyje išsamiai aprašytos Pareiškėjos, kaip statytojo (Užsakovo) teisės ir pareigos, numatytos Statybos įstatymo 14 straipsnyje, t. y. ji, sudarydama sutartį su Rangovu raštu pripažino, kad siekia vykdyti ir vykdys savo pareigas ir naudosis teisėmis, numatytomis Statybos įstatymo 14 straipsnyje, tačiau raštu Rangovui neperdavė vykdyti savo pareigos, numatytos Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalyje, o šis (Rangovas), pasirašydamas Sutartį, neprisiėmė pareigos užtikrinti skaidriai dirbančių asmenų kontrolę, nes tiesiog nebuvo informuotas apie tai, kad jam tokia pareiga Užsakovo galėjo būti perduota šia Sutartimi. Institucija taip pat pažymi, kad Sutartyje numatytos Rangovo pareigos tik patvirtina Rangovo prievolę užtikrinti, kad Užsakovas galėtų tinkamai vykdyti jam įstatymų numatytas pareigas ir kontroliuoti Sutarties sąlygų vykdymą, tačiau, tai niekaip neatleidžia Užsakovo nuo prievolės tinkamai vykdyti savo pareigas ir neįpareigoja Rangovo atlikti Užsakovo jam nepavestų pareigų. Institucijos nuomone, Pareiškėjos teiginiai apie tai, kad ji nėra profesionali statybų verslo atstovė, todėl neišmano visų statybas reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, niekaip nekeičia padarytos priešingos teisei veikos kvalifikavimo ir negali būti pagrindas netraukti jos administracinėn atsakomybėn, nes: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, be to, nenustatyta, kad Pareiškėjai kas nors būtų užkirtęs kelią susipažinti su viešai paskelbtu teisės aktu (šiuo atveju - Statybos įstatymu), o tuo atveju, jeigu šio teisės akto nuostatos jai nesuprantamos - kreiptis pagalbos į specialistus. Todėl Institucijos teigimu tai, kad Pareiškėja to nepadarė, konstatuotina, kad A. T. nebuvo pakankamai rūpestinga, siekdama įvykdyti visas statytojui (Užsakovui) Statybos įstatyme nustatytas pareigas ir dėl to padarė ANK 362¹ straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą (b. l. 76-86).

9. Teismo posėdyje Institucijos atstovas prašė skundą atmesti ir palikti Skundžiamą nutarimą nepakeistą. Teigė, kad visas skaidriai dirbančių ID yra kildinimas iš Statybos įstatymo, o būtent Statybos įstatyme visos pareigos yra numatytos statytojų užsakovui, būtent šiuo atveju statytojas yra fizinis asmuo, tai Institucija ir laikosi nuomonės, kad jeigu tas fizinis asmuo yra statytojas, tai jam tos pareigos ir tenka, o jeigu jis tas pareigas perleidžia subrangovui ar generaliniam rangovui, tai tas turi būti aptariama sutartimi. Taip pat nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, grindžiami yra tuo, kad šiuo atveju generalinis rangovas elektroniniu laišku patvirtina, kad jis nėra atsakingas už tų asmenų, kurie buvo rasti statybos objekte, skaidriai dirbančio ID kontrolę. Institucijos atstovo teigimu, pirminiai įrodymai teigia, kad tai įmonei nebuvo pavesta skaidriai dirbančio ID kontrolė. Paaiškino, kad visos pareigos pagal Statybos įstatymą tenka statytojui, o šiuo atveju statytojas yra fizinis asmuo. Institucijos atstovas teigė, kad Institucija bandė išsiaiškinti, kam ji perleido savo teises, nes sutartis tam prieštaravo. Sutartis pateikta rangos ir niekur nenumatyta, kad ji perkelia skaidriai dirbančio ID kontrolę tai įmonei, tas nebuvo numatyta. Taip pat nurodė, kad Institucija laikosi tos nuomonės, kad tai turi būti įrašyta į sutartį, nes priešingu atveju, kam apskritai yra tokia sutartis. Prašė skundo netenkinti ir palikti Skundžiamą nutarimą galioti (b. l. 92-93).

Motyvuojamoji dalis

Teismo argumentai ir išaiškinimai

10. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

11. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

12. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Kaip matyti, šis straipsnis numato pareigą įgaliotam institucijos pareigūnui, atliekančiam administracinio nusižengimo tyrimą, imtis visų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

13. ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimą. Ši įstatymo norma yra nukreipiančioji ir nurodo, jog atsakomybė pagal šį įstatymo straipsnį kyla pažeidus SĮ numatytus reikalavimus. Šio įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalyje, privalo turėti galiojantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuotas, privalo turėti kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus ir pateikti jį (juos) patikrinimo metu.

14. Iš byloje esančių duomenų yra aišku, jog Pareiškėjai 2023 m. liepos 17 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame ji nurodyta atsakingu asmeniu, jog neužtikrino, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, o būtent, kad objekte adresu (duomenys neskelbtini), kad Pareiškėja, būdama savininku bei statytoju, pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi neužtikrino, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, t. y. nesukontroliavo, kad 2023 m. gegužės 23 d. atlikto patikrinimo metu objekte dirbantys, atliekantys išorės apdailos bei kitus darbus fiziniai asmenys – A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), dirbtų tik turėdami skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas pažymi, kad priimdama Skundžiamą nutarimą Institucija rėmėsi tarp Pareiškėjos ir rangovo UAB „Darni statyba“ 2023 m. sausio 16 d. sudaryta Statybos rangos sutartimi, tačiau nurodė, kad šia sutartimi Pareiškėja rangovui neperdavė Skaidriai dirbančiųjų identifikavimo kodų kontrolės, nes jis nėra vienas įgaliotų rangovų, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 22 (1) straipsnio 4 dalies nuostatos, jam neperteiktos generalinio rangovo teisės ir pareigos, t. y. Statytoja neperteikė visų savo teisių ir pareigų, kaip statytojo rangovui. Dėl šios priežasties Institucija padarė išvadą, kad rangovas pagal sutartį atsakingas tik už numatytų darbų – sienų įrengimo darbus, betono laiptų įrengimo darbus, sutapdinto stogo įrengimą, fasado apdailos bei apšiltinimo darbus, o tai tik yra dalis namo statybos, taip pat neperdavė pareigos užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą.

16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Statybos įstatymo 14 straipsnyje numatytos bendrosios Statytojo (užsakovo) teisės ir pareigos. Šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad Statytojo (užsakovo) pareiga tuo atveju, kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, paskirti vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius, kurie turi užtikrinti, kad statinio projekte būtų numatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai; statybos metu koordinuoti ir kontroliuoti norminiuose teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą. Specialioji statytojo pareiga, susijusi su skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodu, reglamentuota Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalyje, kuri numato, kad Statytojas (užsakovas) arba jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (kai jiems kodas negali būti suformuotas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus) arba identifikavimo priemonę ir jį (ją) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka.

17. Statybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad Statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrų (dalį darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu), kuris neprieštarautų šiam įstatymui ir jo įgyvendinamiesiems teisės aktams. Ūkio ar mišrų statybos organizavimo būdą turi teisę pasirinkti fiziniai asmenys, atliekantys statinių paprastąjį remontą, fiziniai asmenys, statantys naują, rekonstruojantys, remontuojantys ar griaunantys vieną vieno buto iki 300 m2 statinio projekte nurodyto statinio bendrojo ploto gyvenamąjį namą ar nesudėtingąjį statinį ir jų priklausinius viename žemės sklype. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo konkrečiu atveju statybos objekte darbus atliko vienas profesionalus rangovas UAB „Darni statyba“, t. y. nebuvo kitų žinomų rangovų, vykdžiusių statybos darbus. Ši aplinkybė nurodyta ir Pareiškėjos skunde, kuriame teigiama, kad Pareiškėja Institucijai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad sudarydama rangos sutartį turėjo aiškų ketinimą įgalioti UAB „Darni statyba“ būti vieninteliu rangovu objekte, būtent tam, kad pati Pareiškėja turėtų mažiau rūpesčių ir statybų organizavimo naštos. Vertinant bylos duomenis darytina, kad išvada, kad Pareiškėja tikrinimo metu buvo pasamdžiusi vieną rangovą, pavedusi jam atlikti darbus pagal lokalinę sąmatą ir pati jų atlikime nedalyvavo.

18. Teismas, pritardamas Pareiškėjos skunde išdėstytiems bei Pareiškėjos atstovo advokato teismo posėdžio metu išsakytiems argumentams mano, kad Institucija, priimdama Skundžiamą nutarimą, netinkamai interpretavo Statybos įstatyme numatytą pareigą statytojui statybos metu koordinuoti ir kontroliuoti norminiuose teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą. Teismo vertinimu, aiškinant šią įstatymo nuostatą būtina remtis lingvistiniu bei sisteminiu teisės aiškinimo metodais, todėl pritartina Pareiškėjos atstovui advokato teismo posėdžio metu išsakytiems argumentams, jog tik tuo atveju, kai statinį statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, statytojas turi pareigą paskirti vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius. Kitaip tariant ši įstatymo nuostata kalba apie generalinio rango ir subrangovo santykį. Tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju statybos objekte nebuvo kitų rangovų, todėl toks santykis šioje situacijoje nesusiklostė. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalyje numatyta statytojas (užsakovas) arba jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus, t. y. būtent šią pareigą statytojas konkrečiam rangovui atskiru pavedimu turi perduoti tik tada, kai objekte statybos darbus vykdo daugiau nei vienas rangovas. Atsižvelgiant į tai, kad statybos rangos darbus šiame objekte atliko vienas profesionalus rangovas, su kuriuo buvo pasirašyta statybų rangos sutartis darytina išvada, kad sudarydama šią sutartį Pareiškėja perdavė visas savo teises ir pareigas statybos darbus vykdančiam rangovui. Taigi, pats statybos darbų perdavimo faktas vienam rangovui suponuoja išvadą, kad šis rangovas ir tampa atsakingu už visų statybvietėje esančių asmenų (jo darbuotojų ar kitų pasikviestų asmenų) skaidriai dirbančio asmens ID kodo turėjimą. Teismas taip pat pažymi, jog įstatymas nenumato privalomos rašytinės statybos rangos sutarties formos, todėl statybos rangos sutartis gali būti ir žodinė.

19. Pažymėtina, kad byloje esantis UAB „Darni statyba“ paaiškinimas patvirtina, kad ir pats rangovas prisiėmė atsakomybę dėl padaryto pažeidimo ir teigė, jog suprato, kad tai buvo jo pareiga užtikrinti, kad objekte dirbę asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus. Taigi Pareiškėja, sudarydama statybos rangos sutartį su vieninteliu rangovu, t. y. profesionalia statybos darbus atliekančia įmone, turėjo tikslą statybos darbų atlikimą, jų priežiūrą ir visų kitų su tuo susijusių pareigų vykdymą perduoti rangovui. Kaip minėta, teismo vertinimu, jau pats statybos rangos sutarties sudarymas su rangovu reiškia, kad Pareiškėja perdavė, be kita ko, ir pareigą, numatytą Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalyje.

20. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Administracinio nusižengimo protokolas dėl padaryto nusižengimo surašomas tada, kai iš surinktų duomenų nustatoma, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog padarytas administracinis nusižengimas. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo. Pabrėžiama, kad subjektas, t. y. asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus, yra vienas iš pagrindinių administracinio nusižengimo sudėties elementų (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018).

21. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, gavęs Institucijos atsiliepimą į skundą, teismo posėdžio metu išklausęs pareiškėjos atstovą advokatą, Institucijos atstovą, daro išvadą, kad Pareiškėja neturėjo pareigos statybos objekte 2023 m. gegužės 23 d. atlikto patikrinimo metu užtikrinti, kad dirbantys, t.y. atliekantys išorės apdailos bei kitus darbus fiziniai asmenys A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. A. gimęs (duomenys neskelbtini), dirbtų tik turėdami skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, nes šią pareigą sudarydama statybų rangos sutartį Pareiškėja perdavė rangovui UAB „Darni statyba“. Teismo vertinimu, Pareiškėja yra netinkamas subjektas, todėl šiuo konkrečiu atveju nenustatyti visi administracinio nusižengimo požymiai (sudėtis).

22. Tokiu būdu, kadangi vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu Pareiškėjos veiksmuose nenustatyti visi būtinieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje, požymiai, Skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinė teisena Pareiškėjos atžvilgiu nutrauktina.

23. Teismo posėdžio metu Pareiškėjos atstovas advokatas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir teismo prašė pareiškėjos A. T. naudai iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidų. Su prašymu taip pat pateikta PVM Sąskaita-Faktūra už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymas (b. l. 88-90).

24. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. ANK 591 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

25. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau aptarta, taip pat vadovaujantis ANK 666 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, taip pat įvertinus aplinkybę, kad Pareiškėjai administracinio nusižengimo teisena nutrauktina ANK 591 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu, jos turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti turi būti atlyginamos.

26. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos) yra numatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų asmens patirtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti dydį ir atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį. Išlaidos už advokato, kuris administracinio nusižengimo byloje dalyvavo kaip asmens įgaliotas atstovas, suteiktas teisines paslaugas atlyginamos, jeigu administracinio nusižengimo teisena dėl atstovaujamojo nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą (Rekomendacijų 2 punktas). Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) (Rekomendacijų 9 punktas). Minėtų Rekomendacijų 12 punkte yra nustatytas administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis: 1) už skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje parengimą – 0,4; [...] 6) už kitų nei Rekomendacijų 12.1–12.5 papunkčiuose nurodyti procesinių dokumentų, kuriuose pareikšti prašymas, paaiškinimai ar kt., parengimą – 0,4; [...] 7) už vieną teisinių konsultacijų, atstovimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 0,1 [...]. Rekomendacijų 4.1 – 4.10 papunkčiai įtvirtina kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas atlygintinų išlaidų dydis: 1) į bylos sudėtingumą, apimtį; 2) į baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; 3) į teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; 4) į ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 5) į būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; 6) į teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) į sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) į ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); 9) į advokato darbo laiko sąnaudas; 10) į kitas svarbias aplinkybes.

27. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjos atstovas advokatas prašo priteisti pareiškėjos A. T. naudai jos patirtas 605 Eur bylinėjimosi išlaidas už skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo rengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis Rekomendacijomis ir įvertinus prašomą priteisti sumą, darytina išvada, kad Pareiškėjos patirtos bylinėjimo išlaidos yra objektyviai pagrįstos bylos dokumentais ir advokato atliktais darbais, todėl ši suma priteistina visa apimtimi.

28. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429 patvirtinto „Prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašo“ 2.2. punkte nustatyta, kad advokatui teikiant paslaugas, patirtas išlaidas, priteistas teismui nutraukus administracinio nusižengimo bylos teiseną, atlygina ANK 589 straipsnyje nurodyta institucija, kurios nutarimą teismas panaikino. Šiuo atveju institucija, kuri priėmė Skundžiamą nutarimą, kuris yra naikintinas, dėl A. T. patraukimo administracinėn atsakomybėn, yra Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, todėl būtent iš šios institucijos priteistinas A. T. advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 666 straipsnio 2 dalimi,

nutarė:

Tenkinti A. T. skundą.

Panaikinti 2023 m. liepos 17 d. Institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-561-20223 (ROIK: 23211473857) ir administracinio nusižengimo teiseną A. T. atžvilgiu nutraukti.

Priteisti A. T. iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 605 eur (Šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė