- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- 2S-1890-479/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- I. N., D. E. R.
- Atsakovas
- P. N.
- Trečiasis asmuo
- AB DNB bankas, S. R., D. R.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės I. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-09-26 nutarties civilinėje byloje ieškovės I. N. ieškinį atsakovui P. N. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, tretieji asmenys AB DNB bankas, S. R. ir D. R., ir atsakovo P. N. priešieškinį ieškovams I. N. ir D. E. R. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių bei sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys AB DNB bankas, S. R., institucija išvadai pateikti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; nepilnamečio vaiko G. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; iš atsakovo priteisti 1 100 Lt kas mėnesį išlaikymą nepilnametei dukrai ir 20 900 Lt išlaikymo įsiskolinimą; po santuokos nutraukimo padalinti turtą ir turtines prievoles ieškovės nurodytu būdu; priteisti iš atsakovo 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovas P. N. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės; nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai; pripažinti negaliojančia žemės sklypo 2005-12-16 pirkimo-pardavimo sutartį; pripažinti negaliojančia žemės sklypo 2006-01-19 dovanojimo sutartį; pripažinti žemės sklypus bendrąja jungtine nuosavybės teise; padalinti turtą ir turtines prievoles atsakovo nurodytu būdu.
2013-09-24 ieškovė pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovui patekti į namą ir sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje. Nurodė, kad atsakovas nuo 2009 m. balandžio mėnesio faktiškai paliko šeimą, išvyko į Airiją ir į namus nebuvo grįžęs, o sužinojęs apie santuokos nutraukimo procesą, atsakovas pradėjo grasinti ieškovei, siuntinėti grasinančio pobūdžio žinutes, todėl ieškovė jaučia nuolatinę baimę ir įtampą dėl neprognozuojamų atsakovo veiksmų. Ieškovė nurodė, kad šių metų rugsėjo 4 d. apie 04.33 val. į ieškovės mobilųjį telefoną paskambino atsakovas ieškovei grasino susidorojimu. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Dėl vykstančio santuokos nutraukimo proceso šalių santykiai yra įtemti ir konfliktiški, todėl ieškovė nuolat jaučia įtampą ir baimę ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra būtina.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-09-26 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nustatė, kad taikant ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę turi būti nustatytos tam tikros aplinkybės, jog prieš vaikus ar kitą sutuoktinį naudojama fizinė ar kitokia prievarta, dėl ko gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Turimų duomenų nepakanka daryti išvadai, kad ieškovei ar jos nepilnametei dukrai realiai grėstų smurto panaudojimas iš atsakovo pusės. Ieškovė šias aplinkybes įrodinėja jos ir atsakovo telefoniniais pokalbiais, tačiau į bylą pateiktų emocionalių ir įžūlių iš atsakovo pusės telefoninių pokalbių įrašų, apie kurių darymą atsakovas informuotas nebuvo, neužtenka išvadai padaryti, kad ieškovei ir jos nepilnametei dukrai išties kyla realus pavojaus sveikatai ar gyvybei, juolab kad šalys iš esmės jau gyvena skyrium (atsakovas ne vieneri metai yra užsienyje), o jokių duomenų, kad praeityje būtų įtikinamai grasinęs ar realiai smurtavęs prieš ieškovę, nėra. Pritaikius ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę, kuri pagal jos prašymą turėtų galioti iki pat sprendimo priėmimo, neproporcingai būtų pažeistas atsakovo interesas patekti į jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį būstą ne tik laikino gyvenimo, bet ir nekilnojamojo turto vertinimo tikslu.
Ieškovė I. N. dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-26 nutarties padavė atskirąjį skundą ir prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Nurodo, kad teismas neįvertino ieškovės ir jos dukters gyvybei ir sveikatai keliamo pavojaus, nes atsakovas jai nuolat grasina. Mano, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie atsakovo grasinimus. Nurodo, kad atsakovas ginčo name negyvena nuo 2009 m., todėl uždraudus patekti jam į namą nebus pažeisti jo interesai.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Ieškovė atskirajame skunde nurodė, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas jai nuolat grasina, jai ir jos dukrai kyla pavojus dėl smurto panaudojimo. LR CK 3.65 str. 2 d. 1 p. numatyta, kad teismas gali įpareigoti, esant galimybei, vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Ši priemonė taikoma, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (LR CK 3.65 str. 1 d.). Ši priemonė taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (LR CK 3.65 str. 1 d.). Sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium atskirai nuo šeimos galimas, kai sutuoktinis vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, todėl bendras gyvenimas gali padaryti žalos vaikas ar kitam sutuoktiniui. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Ši apsaugos priemonė taikoma, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti.
Iš bylos medžiagos nenustatyta, kad atsakovas realiai ieškovės ar jos dukters atžvilgiu naudotų fizinį ar kitokį smurtą, ar kad trukdytų joms naudotis gyvenamąja patalpa, daro materialinę žalą ar kitokiu būdu pažeidžia jos turtinius ar neturtinius interesus (LR CPK 178 str.). Ieškovė teismui pateikė garso įrašą, kuriame užfiksuoti atsakovo grasinančio pobūdžio žodžiai ieškovės atžvilgiu, tačiau teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokių duomenų nepakanka tam, kad būtų konstatuota apie realią grėsmę ieškovei ar jos dukrai. Be to, šis garso įrašas, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, padarytas apie tai neinformavus atsakovo, dėl to negali būti vertinamas kaip įrodymas (LR CPK 177 str. 2 d.). Byloje esantis ieškovės pareiškimas policijai dėl atsakovo grasinimo nėra pakankamas įrodymas apie atsakovo smurtinių veiksmų realumą. Tuo labiau, kad pagal ieškovės pareiškimą policijai atsakovo atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nėra baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių (b. l. 15).
Atskirajame skunde ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovas ginčo name negyvena nuo 2009 m., todėl, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, uždraudus patekti jam į namą nebus pažeisti atsakovo interesai. Su tokia nuostata sutikti negalima. Laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas arba siekiant apsaugoti vieno iš sutuoktinių ar nepilnamečių vaikų interesus (LR CPK 144 str. 1 d., CK 3.65 str. 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į ekonomiškumo, proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principus. Dėl to nėra jokio pagrindo taikyti LR CK 3.65 str. 2 d. 1 p. numatytą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą vienam sutuoktiniui gyventi skyrium, tuo labiau, kad, kaip pripažino pati ieškovė, atsakovas ginčo name negyvena nuo 2009 m., nes yra išvykęs į užsienį. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas kelia grėsmę ieškovei ar jos dukrai (LR CPK 178, 185 str.).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str., teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-09-26 nutartį palikti nepakeistą.