- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-15
- Bylos Nr.
- 1N-115/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Gaudutienė
- Nuteistasis
- D. D.
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. D. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarties, kuria D. D. laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 spalio 28 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu D. D. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini), veikdamas kaip policijos pareigūnas ir vykdydamas policijos pareigūno įgaliojimus, numatytus Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnyje – įgyvendinti policijos uždavinius, iš jų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą, 2009 m. balandžio 7 d., apie 9 val., atvyko į Kauno miesto geležinkelio stoties turgavietę, esančią Kaune, Vytauto pr., ten gavęs piliečių D. S., I. G., R. S., N. S., R. R., V. R., A. J., V. J. pasirašytą pareiškimą dėl galimai nusikalstamų ir kitų neteisėtų pil. T. J. veiksmų, sukvietė visus pareiškime pasirašiusius asmenis ir T. J. į turgavietėje esančias administracijos patalpas (duomenys neskelbtini), ir buitinio pokalbio forma sprendė kilusį ginčą tarp pareiškėjų ir T. J.. Pareiškėjams išsiskirsčius, T. J. nurodė, jog ji pagal turimą pareiškimą gali būti nubausta areštu 15 parų arba 300 litų pinigine bauda, taip aiškiai leisdamas suprasti, kad pareiškimas gali būti netiriamas davus jam pinigų, o jeigu nebus duotas kyšis, bus teisėtai veikiama, ko pasėkoje taip provokavęs jį duoti, ten pat, tuo pačiu laiku už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus savo naudai tiesiogiai priėmė iš T. J. mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – 100 litų ir nurodė, jog pareiškimas tiriamas nebus, dėl to, gavęs šiuos pinigus, tyčia pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-06-02 įsakymu Nr. 5-V-384 patvirtintą viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno (apylinkės inspektoriaus) tarnybinės veiklos aprašo 38 p. numatytą pareigą teisės aktų nustatyta tvarka priimti ir nagrinėti gyventojų pareiškimus, prašymus ir skundus, minėtų asmenų pareiškimo policijos įstaigoje nustatyta tvarka neregistravo, jį sunaikino ir tokiu būdu patenkino kyšio davėjo interesus neatlikdamas veiksmų, kuriuos jis privalėjo atlikti vykdydamas įgaliojimus – kyšininkavo.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nuosprendis prokuroro bei nuteistojo D. D. apeliaciniais skundais apskųstas Kauno apygardos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 sausio 28 d. nutartimi D. D. buvo laikinai nušalintas nuo užimamų pareigų. Laikino nušalinimo nuo pareigų terminas buvo tęsiamas ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Baudžiamąją bylą su nuteistojo D. D. ir Kauno apygardos prokuratūros apeliaciniais skundais persiuntus Kauno apygardos teismui, skundžiama Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartimi D. D. laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 spalio 28 d. Teismas nurodė, kad iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka yra pagrindas manyti, jog D. D. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nusikalstamos veikos, už kurių padarymą D. D. nuteistas, yra tiesiogiai susijusios su jo, kaip policijos pareigūno, įgaliojimais, kas palieka pagrindą manyti, kad dirbdamas tose pareigose jis ir toliau gali daryti nusikalstamas veikas. Pagrindas tęsti laikino nušalinimo nuo pareigų terminą iki šiol yra išlikęs.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. D. skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį. Teigia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, priimta pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso imperatyvias normas, nuteistojo konstitucinę teisę į gynybą, teisę turėti gynėją, teisę į teisingą teismo procesą ir nešališką teismą.
D. D. tvirtina, kad bylą nagrinėjantis teismas gali tik sustabdyti, o ne pratęsti ar skirti laikiną nušalinimą nuo pareigų, tokia procesinė prievartos priemonė gali būti taikoma tik ikiteisminio tyrimo stadijoje.
Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė – bauda, nėra susijusi su teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimu. Teismas, priimdamas nuosprendį, jo laikino nušalinimo nuo pareigų termino nepratęsė, tai yra nepriėmė sprendimo taikyti šią procesinės prievartos priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuteistojo manymu, teismas šiuo klausimu nepasisakė, tuo pripažindamas, kad nušalinimas nuo užimamų pareigų po nuosprendžio priėmimo ir pasibaigus paskirto nušalinimo terminui nėra būtinas, tikslingas ir neturi būti taikomas. Be to, prokuroras dar iki nuosprendžio priėmimo turėjo teisę teikti prašymą pratęsti laikino nušalinimo nuo pareigų terminą, tačiau ja nepasinaudojo, savo baigiamojoje kalboje taip pat neprašė teismo šią procesinę prievartos priemonę taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Apeliaciniu skundu prokuroras neskundžia nuosprendžio dalies, kuria teismas išsprendė laikino nušalinimo nuo pareigų taikymą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, todėl prašymas pratęsti ankščiau taikytą procesinę prievartos priemonę viršija prokuroro apeliacinio skundo ribas ir vertintinas kaip apeliacinio skundo papildymas.
Šalies argumentai
D. D. teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, viršijo apeliacinės instancijos teismo kompetenciją, netinkamai aiškino BPK 157 str. 4 d. nuostatas, padarė esminį BPK 320 str. 3 d. pažeidimą ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą.
Nuteistasis nurodo, kad BPK 320 str. 2 d. nustatyta, jog bylas apeliacine tvarka teismo posėdyje nagrinėja trijų teisėjų kolegija, sudaryta apygardos teismo pirmininko ar baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko BPK 323 str. 4 d. nustatyta tvarka. Tik teisėjų kolegija gali priimti procesinius sprendimus bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Vienasmeniškai priimdama skundžiamą nutartį, teisėja Regina Majauskienė viršijo jai suteiktus įgaliojimus, tokiu būdu buvo pažeistos BPK 320 str. 2 d., 3 d. imperatyvios nuostatos.
D. D. taip pat teigia, kad skundžiamos nutarties motyvai yra formalūs, deklaratyvaus pobūdžio. Prokuroro prašyme dėl laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo ir skundžiamoje nutartyje nenurodyti konkretūs duomenys apie tai, kad jis (D. D.) gali daryti nusikalstamas veikas. Teismo išvados turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis, o ne prielaidomis. Nuteistasis pažymi, kad teismo nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas, dar neįsiteisėjęs, o apeliaciniu skundu jis prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.
Be to, nuteistasis tvirtina, kad skundžiama nutartis priimta jam nepranešus ir nedalyvaujant, taip pat nedalyvaujant jo gynėjui. Tokiu būdu teismas pažeidė jo konstitucinę teisę į gynybą ir teisę turėti gynėją. Teigia, kad apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam nebuvo pranešta nei telefonu, nei asmeniškai, nei kitomis priemonėmis, teismo pranešimo jis negavo. Nurodo, jog su advokatu R. Gudašiumi nėra sudaręs teisinių paslaugų sutarties ginti jį Kauno apygardos teisme bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Teismo posėdžio protokole nurodyta klaidinga informacija, kad jo gynėjas yra advokatas R. Gudašius, ir kad gynėjui buvo pranešta apie posėdžio vietą ir laiką. Nuteistasis nurodo, kad teisė turėti advokatą reiškia teisę pačiam pasirinkti advokatą, taip pat teisę turėti valstybės paskirtą advokatą. Teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Teismas neužtikrino jo teisės dalyvauti teismo posėdyje, išsakyti argumentus ir teisės turėti gynėją, priimdamas skundžiamą nutartį atsižvelgė tik prokuroro paduotą apeliacinį skundą, bloginantį jo teisinę padėtį, ir neatsižvelgė į nuteistojo apeliacinį skundą, tokiu būdu suteikė pranašumą prokuroro apeliacinio skundo argumentams.
Teismo posėdyje nuteistasis D. D. prašo skundą tenkinti, prokurorė – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. D. skundas atmetamas.
Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 28 d. nutartimi pratęsdamas nuteistajam D. D. procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminą trims mėnesiams, BPK 157 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Laikinas nušalinimas nuo pareigų yra procesinė prievartos priemonė, kurią taikant baudžiamajame procese siekiama greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką ar užkirsti galimybę asmeniui, kuriam ši procesinė prievartos priemonė taikoma, daryti naujas nusikalstamas veikas, kliudyti bylos tyrimui ar nagrinėjimui.
Būtina laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo ir jos termino pratęsimo sąlyga yra pagrįstas manymas, kad asmuo, kuriam ši priemonė taikoma galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu D. D. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir 225 straipsnio 4 dalį. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo klausimą, nesprendžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau iki baudžiamoji byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka pagrindas manyti, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, išlieka.
Pratęsdamas D. D. laikino nušalinimo nuo pareigų terminą, teismas nutartyje nurodė, kad nuteistasis toliau eidamas savo pareigas gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Tokai teismo išvada yra pagrįsta. Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad skundžiamos nutarties motyvai yra formalūs, deklaratyvaus pobūdžio, kadangi nenurodyti konkretūs duomenys apie tai, kad jis gali daryti nusikalstamas veikas. Nusikalstamos veikos, už kurių padarymą D. D. nuteistas, yra tiesiogiai susijusios su jo, kaip policijos pareigūno, įgaliojimais, todėl daroma išvada, kad tolesnis šių pareigų ėjimas sudarytų sąlygas piktnaudžiauti jam suteiktais įgaliojimais ir daryti naujas nusikalstamas veikas. Šis argumentas yra pakankamas padaryti išvadai, kad yra pagrindas taikyti procesinę prievartos priemonę. Nutartyje nenurodyti konkretūs duomenys apie tai, kad jis gali daryti nusikalstamas veikas, konkrečios veikos, kurias gali padaryti nuo pareigų nenušalintas D. D., tačiau tai nepaneigia laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo pagrindo buvimo. Konkrečių nusikalstamų veikų, kurias galėtų ateityje padaryti nuteistasis nurodyti neįmanoma, tačiau svarbu yra tai, kad jo pareigos sudarytų sąlygas ir galimybes nusikalsti.
Nuteistojo skundo argumentas, kad teismas, priimdamas nuosprendį, jo laikino nušalinimo nuo pareigų termino nepratęsė iki nuosprendžio įsiteisėjimo, todėl laikytina, jog nušalinimas nuo užimamų pareigų po nuosprendžio priėmimo nėra būtinas, tikslingas ir neturi būti taikomas, negali paneigti realiai esančio laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo pagrindo. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimu nepasibaigė, baudžiamoji byla pagal nuteistojo ir Kauno apygardos prokuratūros apeliacinius skundus paskirta nagrinėti apeliacine tvarka, todėl procesinės prievartos priemonės taikymas netapo nebereikalingas. Nuteistasis taip pat nepagrįstai teigia, kad prokuroras dar iki nuosprendžio priėmimo turėjo teisę teikti prašymą pratęsti laikino nušalinimo nuo pareigų terminą, tačiau ja nepasinaudojo, savo baigiamojoje kalboje taip pat neprašė teismo šią procesinę prievartos priemonę takyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartimi D. D. laikino nušalinimo nuo pareigų terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2011 m. liepos 28 d, tai yra iki 2011 m. spalio 28 d. Nesibaigus procesinės prievartos priemonės terminui prokurorui nebuvo pagrindo prašyti jį pratęsti, todėl jis pagrįstai tik besibaigiant terminui prašymu kreipėsi į Kauno apygardos teimą, kurio žinioje buvo baudžiamoji byla.
Nepagrįsti ir nuteistojo skundo argumentai, kad bylą nagrinėjantis teismas gali tik sustabdyti, o ne pratęsti ar skirti laikiną nušalinimą nuo pareigų, ir kad ši procesinė prievartos priemonė gali būti taikoma tik ikiteisminio tyrimo stadijoje. BPK 157 straipsnio 4 d. nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veika sustabdymo sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Tai reiškia, kad ši procesinė prievartos priemonė gali būti taikoma ne tik ikiteisminio tyrimo, bet ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o teismas, kurio žinioje yra byla, gali ne tik panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymą, bet ir pratęsti jo terminą.
Nuteistasis taip pat nepagrįstai teigia, kad teismas, pratęsdamas laikino nušalinimo nuo pareigų terminą, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 d. nuostatas. BPK 320 straipsnio 3 d. nustatyta, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas, patikrina ją tiek, kiek prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis nurodo, kad apeliaciniu skundu prokuroras neskundžia nuosprendžio dalies, kuria teismas išsprendė laikino nušalinimo nuo pareigų taikymą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, todėl prašymas pratęsti ankščiau taikytą procesinę prievartos priemonę viršija prokuroro apeliacinio skundo ribas ir vertintinas kaip apeliacinio skundo papildymas. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad, spręsdamas procesinės prievartos priemonės taikymo ar jos termino pratęsimo klausimą, teismas apeliacinių skundų argumentų iš esmės nevertina ir bylos apeliacine tvarka nenagrinėja. Teismas nepažeidė ir BPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuria nustatyta, kad bylas apeliacine tvarka teismo posėdyje nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Baudžiamoji byla su nuteistojo ir Kauno apygardos prokuratūros apeliaciniais skundais Kauno apygardos teisme buvo gauta 2011 m. spalio 20 d. Tą pačią dieną, tai yra 2011 m. spalio 20 d., teisme buvo gautas ir Kauno apygardos prokuratūros prašymas dėl laikino D. D. nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo. 2011 m. spalio 21 d. Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Algimanto Smolsko rezoliucija prašymas paskirtas nagrinėti teisėjai R. Majauskienei. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos teisėjų kolegija nagrinėti šią bylą buvo sudaryta Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi, sprendžiant laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo klausimą, byla buvo parengimo nagrinėti teismo posėdyje stadijoje. Todėl nėra pagrindo teigti, kad vienasmeniškai priimdama skundžiamą nutartį, teisėja Regina Majauskienė viršijo jai suteiktus įgaliojimus ir tokiu būdu buvo pažeistos BPK 320 straipsnio 2 dalies imperatyvios nuostatos.
Nuteistasis tvirtina, kad skundžiama nutartis priimta jam nepranešus ir nedalyvaujant, taip pat nedalyvaujant jo gynėjui. Su šiais skundo argumentais galima sutikti tik iš dalies. Iš bylos medžiagos matyti, kad apie teismo posėdžio laiką ir vietą nuteistajam buvo pranešta 2011 m. spalio 26 d. išsiunčiant pranešimą. Pranešimas išsiųstas adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas. Būtent tokį savo adresą nuteistasis nurodo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat ir skunde dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarties, kuria jam pratęstas laikino nušalinimo nuo pareigų terminas. Todėl laikytina, kad nuteistajam apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Nuteistojo skundo teiginys, kad teismas pažeidė jo teisę turėti gynėją, yra nepagrįstas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą nuteistasis turi teisę pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją. Ši teisė nuteistajam D. D. nebuvo suvaržyta. D. D. galėjo sudaryti teisinių paslaugų sutartį tiek su advokatu R. Gudašiumi, gynusiu jį pirmosios instancijos teisme, tiek su kitu jam tinkamu advokatu. Pažymėtina, kad, sprendžiant laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo klausimą, gynėjo dalyvavimas nėra būtinas. Teismas išnagrinėdamas prašymą dėl laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo ir priimdamas skundžiamą nutartį nuteistajam D. D. ir jo gynėjui nedalyvaujant baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama nutartimi D. D. laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 441 straipsniu ir 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.