- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-18
- Bylos Nr.
- Ik-494-331/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03793-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Paulauskienė, Henrikas Sadauskas, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu (b. l. 1-6) kreipėsi į teismą, kuriame prašo: 1) panaikinti 2010 m. gruodžio 2 d. atsakovo sprendimą Nr. 1D-8981 (2) kaip neteisėtą ir nepagrįstą (skunde nurodytas 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 1D-8381-(2) laikytinas rašymo apsirikimo klaida); 2) įpareigoti atsakovą mokėti visą paskirtą pensiją bei sumokėti įsiskolinimus už pilnai neišmokėtą pensiją.
Paaiškino, kad 2000 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) sprendimu pareiškėjui buvo paskirta 1940 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri nuo 2010 m. sausio 1 d. sumažinta iki 1560,03 Lt. Atsakovas, taikydamas Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatas pažeidė teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principus, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimų reikalavimus bei konstitucinį teisinės valstybės principą, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, konstitucinę teisę į nuosavybę. Pažymėjo, kad 2010 m. gruodžio 2 d. atsakovo sprendime Nr. 1D-8381 (2) nenurodyti neišmokėtos pensijos dalies kompensavimo tvarka ir terminas. Be to, ir Laikinajame įstatyme nėra numatytas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmas. Pareiškėjo manymu, yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu nustatyti, ar Laikinasis įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Mano, kad šiuo atveju yra galimas ir civilinės atsakomybės Lietuvos valstybei taikymas. Pagal analogiją taikant Civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1 dalį, neteisėti Seimo veiksmai (neveikimas) sukėlė teisines pasekmes Lietuvos valstybei. Seimo kaltė priimant Laikinąjį įstatymą kvalifikuotina kaip neatsargumas. Neatsargūs valstybės veiksmai lėmė tai, kad pareiškėjas patyrė nuostolius, kurių dydis yra lygus negautoms pajamoms – neišmokėtai valstybinės pareigūnų pensijos daliai. Atsižvelgdamas į tai, kad iš vienos pusės Lietuvos valstybei taikytina civilinė atsakomybė, o iš kitos pusės dėl neteisėtų Vidaus reikalų ministerijos veiksmų nebuvo išmokėta visa priklausanti valstybinė pensija, abu atsakovai turėtų atsakyti solidariai (Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose (b. l. 14-15, 61-62) nurodė, kad pareigūnų ir karių pensija pareiškėjui buvo perskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis ir nustatyta tvarka, todėl Vidaus reikalų ministerijos veiksmai yra teisėti. Vidaus reikalų ministerija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, kadangi Laikinojo įstatymo nuostatos, kurių pagrindu buvo perskaičiuota pareiškėjo valstybinė pensija, galiojo, nebuvo pripažintos įsigaliojusiu teismo sprendimu (nutarimu) prieštaraujančiomis Konstitucijai ir buvo teisėti pagrindai perskaičiuoti ir išmokėti sumažintą pensiją. Pažymėjo, kad pareiškėjo pensijos sumažinimo įstatyminis pagrindas – Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis – Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai.
Bylos proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, joms apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Šioje byloje ginčas kilo dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo pareiškėjui nuo 2010 m. sausio mėn.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2000 m. sausio 15 d. Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus išvada Nr. 15940 pareiškėjui paskirta 1 451,77 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 22). Paskirtą pensiją indeksavus nuo 2010 m. sausio 1 d. pareiškėjo pensiją sudarė 1 590,04 Lt, o kartu su 360 Lt valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu ji siekė 1 950,04 Lt (b. l. 64).
Nuo 2010 m. sausio mėn. pareiškėjui paskirta valstybinė pensija perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Remiantis 2012 m. spalio 9 d. Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažyma Nr. 11 D(P)-4481 pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnį nuo 2010 m. sausio 1 d. pareiškėjui buvo mokama 1 560,03 Lt pensijos, už 2010 m. sausio mėn. – 2012 m. rugpjūčio mėn. išmokėta 49 920,96 Lt (b. l. 64).
2010 m. lapkričio 3 d. pareiškėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kaip į instituciją kuri skaičiuoja ir išmoka valstybines pareigūnų pensijas, prašydamas išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos nepriemoką ir mokėti nesumažintą pensiją (b. l. 33). Vidaus reikalų ministerija atsakydama į pareiškėjo 2010 m. lapkričio 3 d. prašymą 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 1D-8981-(2) (b. l. 34) nurodė, kad vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis pareiškėjui paskirta pensija buvo perskaičiuota. Kadangi įstatymas nenumato sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo, mokėti pareiškėjui 1 950,04 Lt pensijos ir išmokėti nepriemoką Vidaus reikalų ministerija neturi pagrindo.
1994 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija <...>.
2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal <...> Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, <...>. Pagal įstatymo nuostatas pareigūnų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo.
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. liepos 2 d. redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gruodžio 20 d. priimtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas valstybinėms pensijoms pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d. 2012 m. gruodžio 20 d. priimtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu, minėtų Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas valstybinėms pensijoms pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Nagrinėjamu atveju, remiantis Laikinojo įstatymo 1 priede nurodyta formule, atsakovė, apskaičiavusi pareiškėjui paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientą (K=0,8), perskaičiavo pensijos dydį ir jam priklausančią valstybinę pensiją sumažino nuo 1 950,04 iki 1 560,03 Lt (1 950,04 Lt × 0,8).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas pareiškėjui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas 2012 m. rugsėjo 21 d. buvo paskelbtas “Valstybės žiniose”. Konstitucinis Teismas šiame nutarime tirdamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui konstatavo, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų. Pažymėjo, kad konstatavus, jog Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, tai savaime nereiškia, kad Konstitucijai prieštarauja ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuojamos „Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos“.
Pareiškėjas skundo rezoliucinėje dalyje reikalavimo dėl žalos atlyginimo nereiškia, tačiau skunde, teismo vertinimu, nepagrįstai neišmokėtos valstybinės pensijos dalį prilygina jam padarytiems nuostoliams bei prašo taikyti Civilinio kodekso normas. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl A. B. neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, todėl šiam ginčui spręsti taikytinos valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.
Kaip anksčiau minėta, Konstitucinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavus, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai yra galimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir faktinėms bylos aplinkybėms, teismo vertinimu, atsakovė teisėtai perskaičiavo pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakovei teisėtai ir pagrįstai perskaičiavus pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, negali būti tenkintinas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą mokėti visą paskirtą pensiją bei sumokėti įsiskolinimus už pilnai neišmokėtą pensiją.
Pareiškėjas skunde prašo panaikinti ir Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 1D-8981 (2). Ginčijamas Vidaus reikalų ministerijos sprendimas priimtas vadovaujantis galiojusiais teisės aktais. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomu teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Vidaus reikalų ministerija vadovavosi teisės norma, kuri vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai, išsamiai atsakė į pareiškėjo prašymą, paaiškino, kokiu būdu perskaičiuojama pareiškėjo pensija, veikė savo kompetencijos ribose, todėl teismas laiko, kad ginčo sprendimas yra teisėtas, todėl nėra įstatyminio pagrindo jo naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.