Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Vidos Bracevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje Č. (Č.) A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas, paskutinį kartą 2022 m. gruodžio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, galutine 60 parų arešto bausme, 2023 m. kovo 24 d. buvo paleistas atlikęs bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Č. A. smurtaudamas, nežymiai sutrikdė savo artimojo giminaičio sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. 2024 m. gruodžio 13 d., apie 22 val.–23 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 3,94 promilių girtumas), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo brolio A. A. atžvilgiu, t. y. nukentėjusiajam A. A. gulint lovoje tyčia virtuviniu peiliu dūrė į nukentėjusiojo A. A. kairės kojos blauzdą ir jam padarė pjautinę žaizdą kairėje blauzdoje – sužalojimą, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, sukėlusiu fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamojo Č. A. kaltę padariusiam jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas – (duomenys neskelbtini). Patekus į aptvertą tvora kiemo teritoriją matome medinį namą. Priėjus prie namo jam iš kairės pusės matome rudos spalvos įėjimo duris – verandą. Šalia įėjimo durų ant betoninio grindinio matome raudonos spalvos dėmes – pėdsakų atspaudus. Užėjus į namo vidų verandoje ant grindų gulinčios žalsvos spalvos kiliminės dangos matome raudonos spalvos dėmes. Priešais save matome rudos spalvos duris. Patalpos aplinka tvarkinga. Užėjus pro duris patenkame į koridorių, ant grindų iš dešinės pusės matome avalynę su kojine su raudonos spalvos dėmėmis. Avalinė su kojine paimama ir supakuojama į voką Nr. 1. Patalpos aplinka tvarkinga. Priešais save matome duris vedančias į virtuvę. Patalpos aplinka tvarkinga. Dešinėje koridoriaus pusėje yra kambarys Nr. 1. Patalpos aplinka tvarkinga. Toliau einant pro minėtą kambarį patenkame į kambarį Nr. 2. Kambaryje dešinėje pusėje ant grindų matoma raudonos spalvos dėmė. Dešiniau pastatyta lova, toliau spintelės. Kairėje kambario pusėje matome spintą, kuri atskiria skirtingas kambario zonas. Už spintos matome lovą ant kurios guli patalinė, pagalvės užvalkalas su raudonos spalvos dėme. Užvalkalas paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 2. Ant grindų prie lovos matomos raudonos spalvos dėmės bei raudonos spalvos biologiniai skysčiai. Taip pat alkoholio buteliai, stikliukas, bei kiti asmeniniai daiktai Kambaryje aplinka netvarkinga, matomi girtavimo požymiai, alkoholio buteliai. Patalpos vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojamos, daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų neaptikta ir nepaimta. Išėjus iš namo į kiemą pasukame į dešinę puse, ant grindinio matomi raudonos spalvos pėdsakai. Einant dešiniau matomi ūkiniai pastatai, malkinės. Šalia jų įvairūs įrankiai skirti ūkio darbams. Ant šalia malkinės esančio kelmo matome padėtus du kirvius su mediniais kotais. Apžiūrint kirvius vizualiai jokių pėdsakų nepastebėta. Abu kirviai paimami ir supakuojami į voką Nr. 3 ir voką Nr. 4. Kiemo teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama, daugiau kiemo teritorijoje tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų neaptikta ir nepaimta (el. b. t. 1, b. l. 5–8).

2025 m. vasario 11 d. peržiūrėjus vaizdo įrašus, nufilmuotus policijos pareigūnų mobiliąją vaizdo stebėjimo („body“) kamera, nustatyta, kad pareigūnai atvykta į įvykio vietą, šviečia į nuosavo namo langus, beldžia. Duris atidaro vyras, kuris rusiškai atsako, kad jis yra A. brolis. Į pareigūnės kausimą kur A. jis atsako, kad išsivežė GMP. Pareigūnai užeina į vidų. Vyras atsako, kad šiame name gyvena jis (Z.) ir du jo broliai (A. ir Č.). Jis nežino kas šiandien atsitiko tarp A. ir Č., nes miegojo, tačiau A. išsivežė GMP. Pareigūnė užrašo vyro duomenis. Jis sako, kad Č. miega kitame kambaryje. Pareigūnai eina į tą kambarį. Č. guli ant lovos, jo kalba nerišli, jis kalba rusiškai. Č. sako, kad buvo išgertuvės, bet jokio konflikto nebuvo. Jis pasakoja, kad konfliktas įvyko dėl pagalbos ruošiant malkas, A. pats save sužalojo kirviu, pataikė į koją. Č. sako, kad pasiūlė A. kviesti GMP, tačiau tas nesutiko, pasakė, kad viskas praeis. Toliau pareigūnė klausia Č. apie tai kur A. kapojo malkas. Jis atsako, kad už namo. Pareigūnai nustato Č. girtumą – 3,94 promilės. Pareigūnė fotografuoja įvykio vietą. Č. sako, kad brolis ligoninėje. Pareigūnai nueina į lauką, į vietą, kur kapojamos malkos. Ten randa du kirvius, juos apžiūri, konstatuoja, kad kraujo pėdsakų ant kirvių bei prieigose nėra. Fotografuoja, kalba su vyresniuoju pareigūnu apie situaciją, sako kad prie verandos matyti kraujo pėdsakai ir namuose yra rūbų su kraujo pėdsakais. Pareigūnai grįžta pas Č. į kambarį. Jis patvirtina, kad yra tik du kirviai. Pareigūnė ima iš kambario pagalvės užvalkalą, iš koridoriaus vieną „kroksą“ su galimomis kraujo dėmėmis. Apie tai pasako broliui Z. Jam sako, kad paims dar kirvį. Į jų klausimą Z. atsako, kad brolis A. nieko jam dėl sužalojimo neaiškino, jis pats nieko nežino. Antrame vaizdo įraše duomenų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti neužfiksuota (el. b. t. 1, b. l. 121–122).

A. A. protokole-pareiškime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 13 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), jam miegant, neblaivus brolis Č. A. peiliu tyčia prapjovė kairę blauzdą, dėl ko jis juto stiprų fizinį skausmą. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą ir brolį Č. A. patraukti atsakomybėn įstatymo numatyta tvarka (el. b. t. 1, b. l. 28–33).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG705/2025(01) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad remiantis A. A., gim. (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentuose pateiktais duomenimis, pateikia išvadą: 1) A. A. nustatyta pjautinė žaizda kairėje blauzdoje. Sužalojimas padarytas, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, iki kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL, t. y. 2024 m. gruodžio 14 d; 2) sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; 3) sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; 4) sužalojimas padarytas, pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Plačiau pasisakyti apie žalojantį įrankį negalima, kadangi apžiūros metu stebima žaizda sutvarkyta chirurgiškai; 5) sužalojimų lokalizacija kūne, nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis, sužalojimo jam padarymo metu (el. b. t. 1, b. t. 170–173).

Savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu A. A. pateikė ambulatorinio apsilankymo aprašymo lapą (el. b. t. 1, b. t. 64–66).

Alkotesterio parodymais nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 14 d. 04.51 val. Č. A. buvo nustatytas 3,94 promilių girtumas (el. b. t. 1, b. l. 20–21).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog Č. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be paties Č. A. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kur jis nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jam nežymų sveikatos sutrikdymą bei fizinį skausmą sukėlė Č. A., specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kuriais nustatyti nukentėjusiojo sužalojimai ir konstatuota, kad jie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, vaizdo įraše nufilmuotame policijos pareigūnų mobiliąją vaizdo stebėjimo kamera užfiksuoti duomenys dėl įvykio aplinkybių, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kur buvo užfiksuota raudonos spalvos dėmių, kiti byloje esantys duomenys. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad Č. A., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, durdamas peiliu į koją, sukėlė A. A. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį, artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. A. yra kaltinamojo brolis, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK 248 straipsnio nuostatomis, konstatuotina, jog kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, veikdamas tyčia, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo artimojo giminaičio – brolio A. A., sveikatą.

Pranešus Č. A. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (el. b. t. 2, b. l. 14–17). BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – Č. A. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvykio metu Č. A. nustatytas 3,94 promilių girtumas, taip pat jis buvo nurodęs tiksliai neprisimenantis įvykio aplinkybių dėl girtumo (el. b. t. 1, b. l. 20–21).

Kaltinamasis anksčiau teistas (el. b. t. 1, b. l. 84–89), administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu baustas, baudos sumokėtos (el. b. t. 1, b. l. 90–93), nedirbantis. Byloje nėra duomenų apie Č. A. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, pavartoto fizinio smurto intensyvumą, kilusias pasekmes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Č. A. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 90 parų arešto bausmę. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kilusias pasekmes, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui.

Č. A. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 60 parų arešto bausmę.

Prokurorė surašydama pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemones, dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir alkoholizmo prevencijos programoje. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo galiojanti BK 72² straipsnio redakcija nustato, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

Nusikaltimo padarymo metu galiojusi redakcija nustatė, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (2008 m. birželio 12 d. įstatymas Nr. X-1597). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo brolį, šiuo metu galiojanti BK 72² straipsnio redakcija nelaikytina sunkinančia kaltinamojo teisinę padėtį, todėl vadovaujantis pastarąja teisės norma Č. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas), įpareigojant ją atlikti per 1 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarę apsvaigęs nuo alkoholio, jam buvo nustatytas net 3,94 promilių girtumas, bylos duomenimis, kaltinamojo ir nukentėjusiojo namuose nuolat girtaujame, vadovaujantis pastarąja teisės norma, Č. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas), įpareigojant ją atlikti per 1 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Č. A. paskirtos kardomosios priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašai, paliktini saugoti prie Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Č. (Č.) A., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Č. (Č.) A., paskirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio Č. (Č.) A. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72² straipsniu, Č. (Č.) A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją atlikti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72⁵ straipsniu, Č. (Č.) A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje ir kursuose, įpareigojant ją atlikti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Č. (Č.) A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašus, palikti saugoti prie Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos.

vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsniu, per 7 dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, adresu Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r., (tel. (duomenys neskelbtini)) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.