Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. M. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gegužės 6 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-4390 nutarta taikyti nuteistajam A. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 11 mėnesių 1 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. gegužės 2 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta mažėjanti vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika, tačiau stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, dirba, dalyvauja prevencinėse ir intervencinėse priemonėse skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimui, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi nepriekaištingai, nuteistasis bausmę atlieka už įstaigos teritorijos ribų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, todėl, Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

A. M. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 5 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2021 m. rugpjūčio 3 d., bausmės pabaiga – 2027 m. balandžio 3 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas spręsdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, įvertina Socialinio tyrimo išvadoje pagal „OASys“ metodiką nustatytą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, tai yra vertinami nuteistojo asmenybės ypatumai, jo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis jau yra atlikęs, privalomai atliktinos bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atskleidžia formaliojo lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Bet, kaip ir aptarta aukščiau, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo atžvilgiu buvo atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta kaip vidutinė ir nors ši rizika kito iš didelės į vidutinę, tačiau toks pokytis fiksuotas tik nuo 2024 m. sausio 18 d., o tuo tarpu nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vyrauja ypatingai daug (septyniolika) dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ar menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kurie pataisos proceso metu, jį tęsiant įkalinimo įstaigoje, ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami, siekiant eliminuoti problemines sritis ir taip mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kas vis tik nėra nustatyta įvertinus aukščiau aptartus duomenis. Atsižvelgus į nuteistojo elgesyje vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius, tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ilgą laiką buvo vertinama kaip didelė, tik neseniai kito į vidutinę, daroma išvada, kad nuteistasis nėra linkęs savo elgesio kreipti išimtinai teigiama linkme, kas kartu ir neleidžia spręsti, jog nuteistojo elgesyje stebima akivaizdi pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio raišką, kuri būtų aktuali sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Taip pat, iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistasis A. M. viso bausmės atlikimo metu, nepasižymėjo nuosekliu teigiamu elgesiu, tokia išvada darytina įvertinus tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis vieną kartą (2023 m. vasario 28 d.) pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis pažeidimą padarė jau būdamas gerai susipažinęs su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis ir režimo reikalavimais ir net gi po buvusių paskatinimų (2022 m. vasario 25 d. ir 2023 m. sausio 13 d.), kas tik patvirtina, kad nuteistasis ilgai, stabilaus ir teigiamo savo elgesio negeba išlaikyti. Be to, nuteistojo elgesyje vyraujanti gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių, atskleidžia dar ir tai, kad nuteistajam apskritai sunku koreguoti savo elgesį teigiama linkme, o kaip prieš tai aptarta, sunku ir išlaikyti pasiektą teigiamą dinamiką. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis turi ir finansinius įsipareigojimus – pagal vykdomuosius raštus jis privalo išmokėti 2477,36 eurus, kaip pats nuteistasis nurodo, šie įsiskolinai pagrinde atsirado iš nemokėtų administracinių nuobaudų. Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus 2024 m. balandžio 11 d. pažyma Nr. NFP-22-94 patvirtina, kad pagal vykdomuosius dokumentus iš nuteistojo šiuo metu priverstinai išieškota 667,36 eurai, o savanoriškai skolas nuteistasis dengia pasyviai – savo noru yra sumokėjęs tik 20 eurų, nors nuteistasis ir yra dirbantis. Toks nuteistojo atsainus požiūris į jo turimus finansinius įsipareigojimus, atskleidžia jo nenorą prisiimti savo padarytų veiksmų padarinius. Tuo tarpu bylos duomenys atskleidžia ir tai, jog nuteistasis neturi profesinės kvalifikacijos ir neturi patvirtintos įsidarbinimo galimybės, galimo lygtinio paleidimo atveju, kas galėtų palengvinti jo reintegraciją į visuomenę ir leistų siekti išimtinai teisei ne priešingo elgesio, juo labiau, kad jo ankstesnė nusikalstamo elgesio raiška buvo glaudžiai susijusi su finansinės naudos ieškojimu, siekiant tenkinti priklausomybes psichoaktyvioms medžiagoms. Tokiu būdu finansinis nestabilumas ir darbo patirties stoka bei neaiškios ateities darbinės perspektyvos, šiuo metu dar neleidžia spręsti, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Aukščiau pastraipoje padarytą išvadą, dėl lygtinio paleidimo negalimumo, dar labiau sustiprina duomenys fiksuoti Socialinio tyrimo išvadoje, o būtent tai, kad nuteistasis pats pripažino, jog visas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, o tuo tarpu įkalinimo įstaigoje 2023 m. vasario 28 d. buvo atsisakęs atlikti testą dėl apsvaigimo nustatymo, kas teismo vertinimu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Taip pat pažymima, kad nuteistasis yra gydęsis detoksikacijos centre, nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, tačiau programos nebaigė, o tai tik patvirtina išvadą, jog nuteistasis nėra linkęs savo probleminių sričių spręsti nuosekliai, tuo būdu nėra linkęs ir savo elgesio išlaikyti nuosekliai teigiamo. Vien tai, kad šiuo metu nuteistasis aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, dirba, atsiriboja nuo asmenų galinčių turėti įtakos jo nusikalstamumui, niekaip išimtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja, o tik atskleidžia tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, siekiantis įgyvendinti bausmės tikslus.

Pažymėtina, kad nors nuteistojo elgesyje vyrauja apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, kurie mažina riziką nuteistajam pakartotinai nusikalsti, o būtent tai, kad nuteistasis turės pastovią bei patvirtintą gyvenamąją vietą; stebima teigiamų nuostatų darbinės veiklos atžvilgiu dinamika struktūruotoje aplinkoje, tačiau byloje esantys duomenys atskleidžia ir tai, jog nuteistasis darydamas nusikalstamas veikas nesusidūrė su išskirtiniais sunkumais dėl gyvenamosios vietos, tai yra turėjo pastovią gyvenamąją vietą ir tai jo niekaip nesulaikė nuo nusikaltimų darymų. Tuo tarpu nuteistasis būdamas laisvėje nepasižymėjo nuoseklia ir ilgalaike darbine patirtimi, kas ir šiuo metu, net ir esant darbinių nuostatų pokyčiui struktūruotoje aplinkoje, dar negali būti pagrindu lygtinio paleidimo taikymui. Juo labiau, kad nuteistasis dar nėra visiškai pakeitęs savo požiūrio į narkotinių medžiagų vartojimą, o priklausomybės tenkinimas, buvo pagrindas nuteistajam nusikalsti, siekiant greitų lėšų, todėl dar nesant nustatyto tvirto, neigiamo nuteistojo požiūrio į draudžiamų medžiagų vartojimą, negalima spręsti, kad šiuo metu vyraujanti darbinė motyvacija, tokia pati išliktų ir lygtinio paleidimo atveju. Aptarti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas, kaip aukščiau aptarta, struktūruotoje aplinkoje jau yra baigtas, juo labiau, kai kurie iš dinaminių kriminogeninių veiksnių būtent yra susiję su finansiniais įsipareigojimais, lėšų valdymo sunkumais. Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, jog nuteistojo pataisos procesas dar privalo būti tęsiamas jam atliekant laisvės atėmimo bausmę struktūruotoje įstaigoje bei savo elgesį koreguojant maksimalaus teigiamo pokyčio linkme.

Pažymėtina, kad vertinant ar yra pagrindas lygtinio paleidimo instituto taikymui, negali būti sumenkinama ir neatliktos bausmės dalis, kaip nebeturinti įtakos tolimesnei nuteistojo elgesio korekcijai. Nagrinėjamos bylos duomenys atskleidžia, kad A. M. neatliktos bausmės dalis yra 2 metai 11 mėnesiai ir 1 diena, kuri ją įvertinus, aukščiau aptartų duomenų kontekste, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas, jį vykdant įkalinimo įstaigoje, jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Juo labiau, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika tik neseniai pakito iš didelės į vidutinę, o nuteistojo elgesyje nestebimos akivaizdžios pastangos šią riziką dar labiau mažinti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo A. M. elgesyje nėra konstatuotas materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas. Teismas nenustatė jokios nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažangos, priešingai nuteistojo elgesys, nuo praėjusio jo vertinimo, išliko stabiliai toks pats, be teigiamos dinamikos, kas neleidžia spręsti, kad pats nuteistasis yra suinteresuotas savo nusikalstamo elgesio pokyčiu. Visa tai, ir aukščiau aptarta, nesudaro pagrindo spręsti, kad dabartinėje bausmės atlikimo stadijoje, lygtinio paleidimo taikymas būtų efektyvus. Todėl nuteistajam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. RV-22-4390.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. RV-22-4390 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.