Telšių apylinkės teismo įsakymas

2021-08-17 · Baudžiamoji byla Nr. e1-501-1037/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-08-17
Bylos Nr.
e1-501-1037/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21612-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tomas Pukšmys
Kaltinamasis
R. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-501-1037/2021Proceso Nr. 1-01-1-21612-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.1.7.2.3; 2.12.1.4 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 17 d.Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Gailiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2021 m. liepos 1 d. apie 1 val. 00 min., savo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto tarp jo ir jo dukros V. B. metu, tyčia į pastarąją metė lėlių vežimėlį, pataikydamas į V. B. kairę ranką, po ko, jam ir V. B. susigrūmus bei abiem nugriuvus ant žemės, V. B. sudavė ne mažiau trijų smūgių delnu į veido ir galvos sritis, taip savo šeimos narei – dukrai V. B. sukėlė fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. B., apklaustas kaip įtariamasis, kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2021 m. liepos 1 d., nepamena tikslaus laiko, tarp jo ir dukros V. B., kuri šiuo metu yra grįžusi iš užsienio ir gyvena kartu (duomenys neskelbtini), kilo žodinis konfliktas. Konfliktą pradėjo dukra V. B., metė į jį stiklinę. Negali pasakyti, ar pataikė, nes nepamena. Po tokių dukros veiksmų labai supyko, persisvėrė per stalą link priešais jį sėdinčios Viktorijos, dėl to abu su visu stalu nugriuvo ant žemės, susikibo, pradėjo ristis. Tiksliai negali papasakoti, kaip viskas vyko, bet pripažįsta, kai jie susikibo ir ritosi galėjo dukrai suduoti ranka į veido sritį. Jis taip pat yra visas apibraižytas, mano, kad ir dukra sudavė, bet nelabai viską pamena, todėl negali tiksliai papasakoti. Tuo metu kai ritosi su dukra, prie jo pripuolė žmona J. B., jį gulintį prispaudė prie žemės, laikė, o dukra jį spardė kojomis, įspyrė ne mažiau trijų kartų į veido sritį, išmušė vieną dantį. Po to jis išsilaisvino, paėmė kieme buvusį vežimėlį, metė link dukros V., tačiau nepataikė. Buvo labai piktas, dukrai pasakė, kad ji nešdintųsi iš jo namų, susirinktų daiktus. Papildomos įtariamojo apklausos metu pripažino, kad į dukrą V. B. tyčia metė lėlių vežimėlį, pataikė į kairę ranką, o susigrūmus ir nugriuvus sudavė ne mažiau trijų smūgių delnu į veido ir galvos sritis, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl tokių veiksmų labai gailisi, dukros atsiprašė. Nurodė, kad konflikto su dukra V. B. metu fizinis skausmas jam nebuvo sukeltas (b. l. 96-98, 104-105).

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji V. B.parodė, kad 2021 m. liepos 1 d., po vidurnakčio, tikslaus laiko nepamena, ji kartu su tėvu R. B., mama J. B., mamos seserimi I. G. ir jos drauge D. V., jos tėvų namų kieme vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu tarp jos ir tėvo kilo žodinis konfliktas, kurio metu R. B., kuris sėdėjo prie stalo priešais ją, pasakė, kad paleis į lauką jos kambarinę katę ir jau stojosi nuo stalo eiti tai padaryti. Ji norėdama jį sustabdyti, persisvėrė per stalą, sugriebė už maikutės, ko pasėkoje tėvas sugriebė ją už maikutės, pradėjo tempti link savęs per stalą, parsitempė ir ji griuvo ant kitoje stalo pusėje buvusio suolo. Pripuolė mama, atitraukė tėvą, o ji atsistojo. Toliau tarp jos ir tėvo vyko žodinis konfliktas, kurio metu tėvas pagriebė kieme buvusį lėlių vežimėlį, tyčia metė ir pataikė į kairę ranką, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Po smūgio riešo srityje skausmą jaučia iki šiol. Po tokių tėvo veiksmų labai supyko, mamos pagalba tėvą pargriovė ant žemės. Tėvas gynėsi, griuvo kartu su juo, susikibo, ritosi ant žolės. Ritantis ant žolės, tėvas rankos delnu sudavė ne mažiau 3 smūgių į veido ir galvos sritį, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Ji gynėsi nuo tėvo smūgių, todėl smūgius sudavė ir jam, galėjo padaryti sužalojimus. Po to tėvas pradėjo pešti jai plaukus, kas taip pat sukėlė jai fizinį skausmą. Ji įkando tėvui į ranką, kad paleistų jos plaukus, ir jis patraukė ranką nuo jos plaukų. Tada mama padėjo tėvą atitraukti nuo jos. Ji atsistojo ir pabėgo. Tikrai nebuvo taip, kad mama laikė prispaudusi tėvą, o ji jį spardė. Po to konfliktavo tik žodžiu. R. B. pradėjo mėtyti jos daiktus, sudaužė veidrodį. Ji pagrasino, kad iškvies policiją, taip ir padarė. Dėl patirtų sužalojimų į medikus nesikreipė ir nesikreips, turtinių, neturtinių pretenzijų tėvo atžvilgiu neturi ir ateityje neturės. Nenori bendrauti su tėvu. Iš tėvų namų išvyko gyventi į kitą miestą. Prašė vadovautis šaiais parodymais, nes pareiškimo rašymo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, stresinėje būklėje (b. l. 28-30).

Liudytoja I. G. parodė, kad 2021 m. birželio 31 d. buvo sesers J. B. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), padėjo seseriai darbuotis. Be jos dar buvo pažįstama D. V., sesers vyras R. B. ir jų dukra V. B.. Po darbų kieme prie stalo visi drauge vartojo alkoholinius gėrimus. Galimai apie 24 val. kartu su D. V. nuėjo į vasarnamį miegoti, nes ryte turėjo eiti į darbą. Praėjus kuriam tai laikui, ją pažadino sesuo, pasakė, kad R. su V. susimušė, kad R. sudaužė veidrodį, o V. iškvietė policiją. . atrodė susijaudinusi. Ji jai pasakė, kad nieko nematė ir negirdėjo, todėl niekur nesikiš ir su policija nebendraus. Gali pasakyti, kad dienos metu visi buvo gerai nusiteikę, jokio konflikto tarp R. ir V. nebuvo, prieš paliekant juos vienus prie stalo konflikto nebuvo, jie gražiai bendravo, aptarinėjo darbus. Miegant vasarnamyje negirdėjo jokio triukšmo, konflikto, kieme grojo muzika, gal todėl nieko ir negirdėjo. Apie konfliktą, muštynes sužinojo tik iš sesers. Ryte išvyko į namus, nebendravo nei su R., nei su V. Nežino, kas tarp jų įvyko. Su D. V. buvo drauge, todėl jai taip pat nieko nėra žinoma apie konfliktą tarp V. ir R. (b. l. 55-57).

Liudytoja J. B. parodė, kad 2021 m. liepos 1 d., apie 00.00 val. kartu su D. V., I. G., dukra V. B. ir sutuoktiniu R. B. kieme vartojo alkoholinius gėrimus. Sutuoktinis R. B. ir dukra V. B. visą vakarą žodiškai konfliktavo. R. dukrai vis prikaišiojo, kad ši grįžo iš užsienio „ant jo sprando“, t. y. bus jo išlaikoma. Ji vis bandė juos raminti. Ištisai prie stalo su jais nebuvo, nes kartas nuo karto nueidavo į namus pavartyti mėsą. Maždaug apie vidurnaktį būdama namo viduje išgirdo didelį triukšmą kieme, o išėjusi pamatė, kad R. ir V. guli ant žolės, ritasi, o ant jų yra užkritęs stalas, prie kurio jie sėdėjo. Pamatė, kad tiek R., tiek V. smūgiuoja vienas kitam. Puolė jų skirti. Išskyrus, jie abu atsistojo. Kai R. atsistojo, pasakė, kad eina į namus ir paleis dukros katę. Ji pribėgo prie namo durų, užstojo duris, kad R. nepatektų į namo vidų. R. pradėjo ją tampyti už rūbų, ji R. pastūmė, ko pasėkoje jis nugriuvo, atsistojo, vėl pradėjo eiti link jos, bandė patekti į namo vidų. Po to pribėgo dukra V., pradėjo tempti tėvą, kad jis neitų į namus. Abu neišlaikė pusiausvyros ir griuvo. Kai jie nugriuvo ant žolės, pradėjo vienas kitam smūgiuoti rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Nežino, kiek smūgių vienas kitam galėjo suduoti, nes iš karto puolė jų skirti. Vyrą stipriai prispaudė prie žemės, pradėjo sakyti, kad apsiramintų. V. atsistojo, o ji R. paleido. V. gulinčiam tėvui nesmūgiavo, nespardė. Kai R. paleido, jis nuėjo iki tvarto, pradėjo mėtyti tvarte buvusius daiktus. Dukra pasakė, kad dėl tokių jo veiksmų iškvies policiją, ką ir padarė. Kai V. iškvietė policiją, R. apsiramino, laukė atvykstančių pareigūnų. Nematė, kaip R. į dukrą metė lėlių vežimėlį. D. ir I. konflikte nedalyvavo, jos konflikto pradžioje pasakė, kad į konfliktą nesikiš bei pasišalino. Pirminės apklausos metu buvo labai susijaudinusi, išgėrusi. Galimai atvykę pareigūnai ją ne taip suprato (b. l. 49-51).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2021 m. liepos 1 d. gautas V. B. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), tarp jos ir tėvo R. B. kilo konfliktas, kurio metu tėvas jai tris kartus delnu trenkė į veido sritį ir metė į ją vaikišką vežimėlį (b. l. 12-16).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra namo kiemas, esantis (duomenys neskelbtini). Kieme matomas sudaužytas veidrodis, indai, išmėtyti maisto produktai. Ant suolo ir šalia namo matyti alkoholio buteliai. Kairėje namo pusėje matomas vaikiškas vežimėlis (b. l. 18-19, 21, 22, 23, 24).

Iš 2021 m. liepos 1 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant nukentėjusiosios V. B. kairės rankos stebimas nubrozdinimas, patinęs kairės pusės žandas bei žaizda apatinėje lūpoje (b. l. 61, 63, 64).

„Alcotest 7510“ prietaiso testu užfiksuota, kad 2021 m. liepos 1 d. 05.03 val. R. B. nustatytas 1,81 promilių neblaivumas (b. l. 67).

Motyvuojamoji dalis

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad R. B. padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytus nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jam skirtina bausmė.

Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. R. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, todėl jam skirtina viena iš švelniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimas.

Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Vis dėlto teismas įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį nemano, kad būtų tikslinga kaltinamajam skirti intensyvią priežiūrą ir taip kontroliuoti kaltinamojo buvimo vietą. Akcentuotina tai, kad nusikalstama veika padaryta namuose, todėl ši kontrolė neatitiks jai keliamų tikslų.

Teismas parinkdamas įpareigojimus ir draudimus atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau yra smurtavęs (ikiteisminis tyrimas ir nutrauktas susitaikius) ir tiek anksčiau, tiek dabar smurto griebėsi apsvaigęs nuo alkoholio, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti su laisvės apribojimo bausme uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Taip pat kaltinamajam skirtini įpareigojimai – laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimali laisvės apribojimo bausmė yra trys mėnesiai, o maksimalus – dveji metai (BK 48 straipsnio 2 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 13 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo R. B. veiksmuose nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi ją padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą ir atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas laiko, jog asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminis, todėl kaltinamajam skiria mažesnę nei bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmę – 9 mėnesių laisvės apribojimą.

Kaltinamasis R. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės apribojimo.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. liepos 1 d. 5 val. 03 min. iki 2021 m. liepos 1 d. 16 val. 45 min. (1 diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Telšių apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartimi skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios – pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę paliekant visus įpareigojimus.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą vieną dieną, ja prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Telšių apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartimi skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios – pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Išaiškinti R. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Tomas Pukšmys