Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Danai Sederevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui R. Ž. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

2. Atsakovas R. Ž., kuriam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė byloje 2019 m. spalio 23 d. išvadą Nr. 1SD-/19(8.1.27.E) ir 2019 m. spalio 23 d. Buities tyrimo aktą, kuriuose nurodyta, kad Tarnybos atstovė apsilankė ieškovės gyvenamoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad motina su nepilnamete G. Ž. gyvena 1 kambario bute su visais patogumais. Vaiko amžius neleidžia jam įvertinti situacijos ir išsakyti nuomonės. Ieškovė Tarnybos atstovei nurodė, jog su atsakovu negyvena kartu du metus, atsakovas žino, kad nepilnametė G. Ž. ne jo dukra. Duomenų apie vaiko biologinį tėvą atsakovė Tarnybai nepateikė. Tarnybos vertinimu, ieškinio reikalavimas neprieštarauja nepilnametės G. Ž. interesams, tačiau vaiko teises bei interesus geriausiai atitiktų ir biologinio vaiko tėvo nustatymas.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

4. Teismo posėdyje ieškovė prašė tenkinti ieškinį. Nurodė, kad su atsakovu R. Ž. nustojo kartu gyventi nuo 2017 m. gruodžio 9 d., kai ieškovė išsikraustė iš atsakovo namų ir išėjo gyventi pas tėvus, o intymių santykių su atsakovu nebebuvo nuo 2017 m. liepos mėnesio. Tačiau ieškovei išsikrausčius, nei vienas nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo ir tik po metų laiko ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Ieškovė teigia, jog su savo vaiko tėvu, kurio vardas Kirilas, susipažino klube 2018 gruodžio mėn. pabaigoje, jie kartu praleido naktį ir ieškovė pastojo. Kitą dieną buvo susitikę išgerti kavos ir daugiau ieškovė šio vyro niekada nematė, jis minėjo, jog išvyksta į užsienį. Pažymėjo, jog su jokiu kitu vyru intymių santykių nuo 2018 gruodžio mėn. neturėjo. Kad laukiasi, ieškovė įsitikino 2019 m. kovo mėn., tačiau kai kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, dar nežinojo, kad laukiasi. Teigė, jog išsikrausčius su atsakovu jokio ryšio nebepalaikė, buvo susitikę tik pasirašyti dokumentų dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo su atsakovu daugiau nesimatė. Kol laukėsi vaiko, su atsakovu taip pat nebendravo ir nesimatė, nepranešė jam apie nėštumą, kadangi atsakovas po santuokos nutraukimo pasikeitė telefono numerį, užblokavo ieškovę socialiniuose tinkluose. Ieškovė nurodė, jog kai nuvyko įregistruoti vaiko gimimo sužinojo, kad atsakovas yra įrašytas tėvu jos vaiko gimimo įraše. Tada ieškovė iškart kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, kadangi buvo įsitikinusi, jog atsakovas nėra jos dukters tėvas, o ieškovės nuomone, tokie neteisingi duomenys apie jos vaiko tėvą pažeistų jos, vaiko ir atsakovo interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

7. Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio nustatyta tvarka. CK 3.140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 str. 1 d.). Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 str. 1 d.). Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.). Taigi, tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146 – 3.148, 3.150 str.).

Dėl tėvystės nuginčijimo

8. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės R. Ž. ir atsakovo R. Ž. santuoka buvo santuoka sudaryta 2012 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, o nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ieškovei R. Ž. (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. Ž. Taigi, G. Ž. gimė praėjus mažiau kaip trims šimtams dienų nuo ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo, todėl vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, (duomenys neskelbtini) G. Ž. gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Duomenys apie tėvą“ nepilnamečio vaiko tėvu įrašytas atsakovas R. Ž. (CK 3.140 str. 1 d.).

9. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad R. Ž. nėra jos dukters G. Ž. biologinis tėvas. Ieškovė savo įsitikinimą grindžia tuo, kad vaiko pradėjimo metu šalių santykiai jau buvo nutrūkę, tuo metu, kai ieškovė pradėjo lauktis vaiko, šalys negyveno santuokinio gyvenimo, nepalaikė jokių intymių santykių. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad yra įsitikinęs, jog jis nėra biologinis G. Ž. tėvas, nes šalys vaiko pradėjimo momentu gyveno skyrium ir nepalaikė jokių santykių, be to, atsakovas abejoja savo galimybėmis susilaukti vaikų. Atsakovas nežinojo apie ieškovės nėštumą ir nėra matęs ieškovei gimusio vaiko, t. y. tarp atsakovo ir nepilnamečio vaiko nėra susiklostęs socialinis ryšys. Teismo posėdyje apklausta liudytoja R. Š. patvirtino, jog ieškovė iki šiai pastojant metus laiko negyveno su atsakovu ir su juo nesusitikdavo. Tarnybos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad šalių bei liudytojos paaiškinimai sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog atsakovas nėra tikrasis nepilnametės G. Ž. tėvas (CPK 178 str.).

10. Pažymėtina, kad ieškovė ir atsakovas teismo posėdyje buvo nuoseklūs ir nurodė tokias pačias aplinkybes, jog tuomet, kai buvo pradėtas ir gimė ieškovės vaikas, šalių santykiai jau buvo nutrūkę, ieškovė nuo 2017 m. gruodžio 9 d. negyveno kartu su atsakovu ir nebepalaikė su juo intymių santykių. Atsakovas nepažįsta vaiko, juo nesirūpina ir neprižiūri. Abi šalys sutinka, kad G. Ž. gimimo įraše tėvu įrašytas atsakovas buvo tik dėl to, kad G. Ž. gimė praėjus mažiau kaip trims šimtams dienų nuo ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo. Todėl šioje byloje tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kad R. Ž. nėra G. Ž. tėvas, o vaiko gimimo įraše bei liudijime nurodyti duomenys apie vaiko tėvą neatitinka tikrovės.

11. Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę. Pažymėtina ir tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu šalių nurodytas aplinkybes bei išdėstytą nuomonę, nebuvo tikslinga atlikti teismo medicininę DNR ekspertizę, nustatančią ar paneigiančią, kad atsakovas R. Ž. nėra nepilnametės G. Ž. tėvas, kadangi, teismo vertinimu, byloje pakanka kitų įrodymų, jog atsakovo tėvystė nepilnamečiam vaikui būtų nuginčyta. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės, atsakovo, liudytojos bei Tarnybos išdėstytas ir bylos duomenimis pagrįstas aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178 str., 185 str., 187 str.).

12. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog apie tai, kad atsakovas bus įrašytas tėvu jos vaiko gimimo įraše, sužinojo tada, kai nuvyko įregistruoti vaiko gimimo. G. Ž. gimė (duomenys neskelbtini), jos gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas išduotas (duomenys neskelbtini), ieškovė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi 2019 m. rugsėjo 30 d., taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė nepraleido CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino.

13. Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, taip pat šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, o atsakovas neneigė, kad jis nėra vaiko G. Ž. tėvas, todėl ieškovės R. Ž. reikalavimas dėl jos vaiko G. Ž. tėvystės R. Ž. nuginčijimo tenkinamas (CK 3.149 str., 3.150 str., CPK 178 str.). (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje išduotame gimimo liudijime (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas įrašas apie tėvą R. Ž. naikintinas.

14. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d., CK 3.161 str.). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., CK 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Nagrinėjamu atveju, nei ieškovė, nei atsakovas tikrojo G. Ž. tėvo nenurodė. Todėl atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad ji turi dėti visas pastangas, jog būtų nustatyta tikroji dukters G. Ž. tėvystė.

15. CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė, arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Nagrinėjamu atveju nepilnametei G. Ž. yra suteikta atsakovo pavardė – „Ž.“. Ieškovė ir atsakovas nepateikė prieštaravimų, kad vaiko pavardė liktų „Ž.“. Atsižvelgiant į tai, teismas vaikui G. Ž. palieka jo esamą pavardę „Ž.“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 6 p.). Duomenų apie kitas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepateikė (CPK 178 str.).

17. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 75,00 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (93 str. 1 d.).

18. Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 8,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 8,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), nėra vaiko G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), nėra R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikas.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą įrašą, kad R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), yra G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Priteisti iš atsakovo R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 8,43 Eur (aštuonių eurų ir 43 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui, registravusiam vaiko gimimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.