Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ritus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2495-603/2014, kuria bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Ritus“ įpareigota sumokėti procesinių dokumentų įteikimo Belgijoje išlaidas civilinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ritus“ skundą dėl 2013 m. gegužės 5 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 2 ir Nr. 3 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2014 m. sausio 9 d. teisėjos rezoliucija visi įmonės bankroto administratoriaus nurodyti įmonės kreditoriai pripažinti suinteresuotais asmenimis byloje (t. 1, b. l. 10). 2014 m. vasario 26 d. teismo pranešimu informuotas įmonės kreditorius Annabel Textiles N.V., esantis Belgijoje, apie BUAB „Ritus“ skundo pateikimą bei įpareigojimą pateikti atsiliepimą į pareikštą skundą (t. 1, b. l. 22-25, 30-33, 96-97). Belgijos antstolių kontoros Meetjesland antstolė Sylvia Van Hoorebeke, kurios veiklos teritorijoje veikia kreditorius Annabel Textiles N. V., 2014 m. kovo 13 d. pranešimu gautu 2014 m. kovo 28 d. informavo Vilniaus apygardos teismą, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti Annabel Textiles N.V. 2014 m. kovo 12 d., o procesinių dokumentų įteikimo mokestis yra 135 Eur (t. 1, b. l. 116-126).

Vilniaus apygardos teisme 2015 m. sausio 12 d. gautas Belgijos antstolių kontoros priminimas dėl 135 Eur mokesčio už procesinių dokumentų įteikimą sumokėjimo (t. 2, b. l. 102-103)

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjui (apeliantui) perkeltos skundžiama nutartimi pareigos apmokėti teismo procesinių dokumentų įteikimo Belgijoje esančiam suinteresuotam asmeniui (kreditoriui) išlaidas, kurias sudaro 135 eurų, mokėtinų įteikimo paslaugas teikusiai Belgijoje veikiančiai antstolei (Reglamento Nr. 1393/2007 11 str.).

Atskirasis skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, jog, nagrinėjant pareiškėjo (apelianto) pateiktą skundą dėl BUAB „Ritus“ kreditorių susirinkimo nutarimų neteisėtumo ir į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukus įmonės kreditorius, buvo būtina įteikti teismo procesinius dokumentus Belgijos Karalystėje esančiam juridiniam asmeniui, padarė išvadą, jog apeliantas turi apmokėti teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (135 eurų) Belgijos antstolei už teismo procesinių dokumentų suinteresuotam asmeniui Annabel Textiles N.V. įteikimą. Apeliantas su šiomis teismo išvadomis nesutinka, teigdamas, jog Reglamento Nr. 1393/2007 11 straipsnio prasme pareiškėjas, kuriam kyla pareiga sumokėti už dokumentų įteikimą, yra pats Vilniaus apygardos teismas, o ne apeliantas, be to, apeliantas neprašė suinteresuotam asmeniui Annabel Textiles N.V. įteikti procesinių dokumentų konkrečiu būdu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais sutinka tik iš dalies.

Sutiktina su apeliantu, kad pagal CPK teisinį reglamentavimą procesinių dokumentų įteikimas byloje dalyvaujantiems asmenims yra teismo pareiga (CPK 117 str.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtinto Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžių ir jų apmokėjimo tvarkos aprašo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. 1R-234/1K-326 redakcija)6 punktas numato, kad procesinių dokumentų šio aprašo 2-4 punktuose numatytais būdais (inter alia – per antstolį) įteikimas apmokamas iš valstybės biudžeto lėšų, tam skiriamų teismui, išskyrus jei byloje dalyvaujantis asmuo pareiškė prašymą, kad procesinis dokumentas jam ar kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui būtų įteikiamas konkrečiu būdu. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šiuo konkrečiu atveju Vilniaus apygardos teismas, gavęs Belgijos antstolės Sylvia Van Hoorebeke 2014 m. kovo 13 d. pranešimą dėl teismo siųstų procesinių dokumentų įteikimo Belgijos įmonei Annabel Textiles N.V. ir įpareigojimo sumokėti 135 eurų mokestį už suteiktą paslaugą (t. 1, b. l. 116), nei sumokėjo iš tam tikslui skiriamų valstybės lėšų, nei nustatė tokią pareigą apeliantui bylos nagrinėjimo metu ar priimant galutinį procesinį sprendimą. Pakartotinas Belgijos antstolės priminimas Vilniaus apygardos teismui atsiųstas tik 2015 m. sausio 6 d., kai ginčas buvo išspręstas jau ir apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m.rugpjūčio28 d. nutartimi(t. 2, b. l.90-98, 102-103). Tačiau šios faktinės aplinkybės nesuponuoja išvados, kad ir po ginčo išsprendimo prievolė apmokėti procesinių dokumentų įteikimą tenka Vilniaus apygardos teismui, kuris, kaip perduodanti agentūra pagal Reglamento Nr. 1393/2007 2 straipsnio 1 dalį, prašė Belgijos kompetentingą gaunančiąją agentūrą įteikti teismo procesinius dokumentus. Šiame kontekste aktualu tai, kad bylinėjimosi išlaidos, užbaigus bylą, yra atitinkamai paskirstomos šalims (CPK 93, 96 str.). Todėl, net jei ir būtų sumokėta Belgijos antstolės reikalauta suma dar ginčo nagrinėjimo metu iš teismui skirtų biudžeto lėšų, prievolė atlyginti bylinėjimosi išlaidas inter alia valstybei patirtas teikiant procesinius dokumentus Belgijoje būtų tekusi BUAB „Ritus“(CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014, aiškindamas CPK 83 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies pagrindu nereiškia atleidimo nuo kitų bylinėjimosi išlaidų. Vadinasi, bankrutavusi įmonė, dėl kurios kreditorių susirinkimo nutarimų neteisėtumo buvo sprendžiamas ginčas, nebūtų buvusi atleidžiama nuo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi bankrutavusiai įmonei (jos kreditoriams) tenka bylinėjimosi išlaidų rizika, priėmus neteisėtus kreditorių susirinkimo nutarimus. Todėl, konstatavus, jog nagrinėjamu atveju apeliantui, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsniu, kiltų pareiga atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atitinkamos rūšies (dėl procesinių dokumentų įteikimo) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštą perkėlė apeliantui.

Apelianto argumentas, kad jis teismo nebuvo prašęs įteikti suinteresuotam asmeniui Annabel Textiles N.V. procesinius dokumentus konkrečiu būdu, yra teisiškai neaktualus. Lietuvos Respublikos teismai, kai yra būtinybė įteikti procesinius dokumentus ES valstybėje narėje (išskyrus Daniją) esančiam asmeniui, privalo vadovautis Reglamentu Nr. 1393/2007 kaip tiesiogiai taikomu ES teisės aktu. Pagal jo nuostatas vienos valstybės narės gaunančioji agentūra įteikia kitos valstybės perduodančios agentūros perduotus procesinius dokumentus ir apie jų įteikimo/neįteikimo datą bei laiką informuoja perduodančiąją agentūrą (Reglamento 1 str. 1 d., 2 str., 4 str., 9-10 str.). Išlaidos už paslaugas, kurias suteikė teismo pareigūnas arba asmuo, kompetentingas pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę, turi atitikti vienkartinį fiksuotą mokestį, kurį iš anksto nustato ta valstybė narė, atsižvelgdama į proporcingumo ir nediskriminavimo principus. Valstybės narės informuoja Europos Komisiją apie šiuos fiksuotus mokesčius (Reglamento 11 str. 2 d.). Kadangi Belgijos Karalystė, vadovaudamasi Reglamento Nr. 1393/2007 nuostatomis, yra paskyrusi teismo antstolius įteiktiniems dokumentams gauti ir juos įteikti bei nustačiusi, jog fiksuotas mokestis už procesinių dokumentų įteikimą yra 135 eurai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Belgijoje esančiam kreditoriui Annabel Textiles N.V. teikė procesinius dokumentus remiantis Reglamento Nr. 1393/2007 nuostatomis, dėl ko ir buvo patirtos tokios procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Apeliantas tiek skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo nagrinėjimo metu, tiek atskiruoju skundu nekvestionavo/nekvestionuoja kreditoriaus Annabel Textiles N.V. įtraukimo suinteresuotu asmeniu pagrįstumo, vykdė pirmosios instancijos teismo nurodymus išversti skirtus šiam kreditoriui procesinius dokumentus į anglų kalbą ir juos išsiuntimui perdavė teismui kaip perduodančiajai agentūrai. Pagal Reglamento Nr. 1393/2007 11 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiškėjas apmoka išlaidas tiek tuo atveju, kai paslaugas suteikė teismo pareigūnas arba asmuo, kompetentingas pagal valstybės narės, įkurią kreipiamasi teisę, tiek tuo atveju, kai naudojamas tam tikras įteikimo būdas. Todėl teiginiai, kad apeliantas neteikė prašymo įteikti procesinius dokumentus konkrečiu būdu, kaip jau minėta, nesuponuoja priešingos nei pirmosios instancijos teismo išvados, jog procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo našta tenka apeliantui.

Todėl apelianto atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.