Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo T. R. skundą dėl 2012 m. gruodžio 5 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-oje valdyboje 2012 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 93-209, taikyti nuteistajam T. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2008-01-21 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., 159 str., taikant LR BK 63 str. 1 d., 4 d. ir paskirta 8 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1d., 4 d. paskirta bausmė subendrinta su 2006-12-14 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 8 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

2008-11-25 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi Kauno apygardos teismo 2008-01-21 nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-30 nutartis pakeista, pagal LR BK 129 str. 1 d., 159 str., 63 str. 5 d. 2 p. – 8 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo, taikant BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2006-12-14 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 metams 2 mėnesiams.

Bausmės pradžia - 2006-06-27, bausmės pabaiga - 2014-08-27. Anksčiau teistas vieną kartą.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-oje valdyboje 2012 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 93-209 nutarė tenkinti T. R. prašymą ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant baudžiamojo poveikio priemones.

2012-112-05 Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nutartimi atsisakė tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-oje valdyboje 2012 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 93-209 taikyti nuteistajam T. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuodamas tuo, kad šis nutarimas nėra pakankamai motyvuotas, nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė, likusi bausmės dalis, bei tai, kad paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė.

Nuteistasis T. R. skunde prašo panaikinti 2012-12-05 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį ir patankinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo.

Skunde nurodo, jog apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Skundo autoriaus teigimu, galimybė jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą buvo pagrįsta atlikto pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos vertinimo, pagal kurią nustatyta tik žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Skundo autoriaus teigimu, šiuo metu jis kaltę pripažįsta visiškai, nusikalstamas veikas vertina neigiamai. Anot apelianto, jis yra atlikęs daugiau nei ¾ paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šešis su puse metų yra izoliuotas nuo visuomenės, todėl nori integruotis į ją. Bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nepagrįsti teismo argumentai, kad paleidus jį lygtinai būtų pažeistas teisingumo principas. Skundo autoriaus teigimu jis savo elgesiu įrodė, kad yra vertas pasitikėjimo. Išleistas iš pataisos namų vykdytas LR BK 75 str. numatytus įpareigojimus, pasižada nenusikalsti, turi galimybę pradėti dirbti.

Nuteistojo T. R. skundas atmetamas.

LR BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tačiau pažymima, jog tai yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis T. R. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko daugiau nei 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, teisės aktų nustatyta tvarka pateikė prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, todėl formaliai jo atžvilgiu galėtų būti taikomas LR BVK 157 straipsnio 2 d. 2 p. numatytas lygtinis paleidimas, tačiau vien formalių kriterijų lygtino paleidimo taikymui nepakanka. Kadangi sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą: nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nors nuteistasis T. R. atliko daugiau nei 1/2 paskirtos bausmės dalį, vienuolika kartų buvo paskatintas, tačiau jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo nepriekaištingas, nes padarė penkis pažeidimu, už ką keturis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. T. R. bausmę atlieka už tyčinių, tame tarpe labai sunkaus nusikaltimų padarymą. T. R. nusikalto ne primą kartą, jis jau anksčiau buvo teistas už plėšimą. Kolegija, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis dar yra pakankamai didelė. Pažymima, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, 15 balų pagal „OASys“ metodiką, tačiau vien šio pagrindo lygtiniam paleidimui nepakanka.

Kolegija, įvertinusi nuteistojo T. R. asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, elgesį bausmės atlikimo metu, kriminogeninius veiksnius, daro išvadą, jog šiuo metu nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad lygtinai paleidus T. R., šis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, į kurias būtina atsižvelgti sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad šiuo metu T. R. dar negalima taisyti neizoliuoto nuo visuomenės. Skunde nurodytos nuteistąjį T. R. teigiamai apibūdinančios aplinkybės nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Visuomenės interesas šiuo atveju yra svarbiau nei nuteistojo interesai. Apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją naikinti skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. R. skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.