Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Vaida Motiejūnienė

išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Šimonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, nesimokanti, nedirbanti, nuo 2015-10-29 registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso (toliau - BK) 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji L. Ž. 2016 m. spalio 15 d., apie 18.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu su motina – nukentėjusiąja R. Ž., grasino jai, kad nupjaus jos galvą, ją papjaus bei padegs namus, po to, mosuodama tušinuku kėsinosi išdurti R. Ž. akį, nuketėjusiajai turint pakankamą pagrindą manyti, kad šie grasinimai gali būti įvykdyti.

Kaltinamoji L. Ž., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo bei ja apklausus įtariamąja, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. spalio 15 d. ji su savo draugu T. U. grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su savo motina R. Ž.. Su T. U. buvo nusipirkę alkoholinių gėrimų, t. y. alaus ir degtinės, planavo namuose gerti. Jos motina, tai pamačiusi supyko, pradėjo šaukti bei vyti juos abu iš namų. Dar prieš jiems išeinant, motina sakė, kad iškvies policijos pareigūnus. Tada ji kartu su T. U. išėjo pas jos dėdę, gyvenantį kaimynystėje. Pas dėdę pabuvo trumpai, vėl grįžo į savo namus. Tada atvažiavo policijos pareigūnai, su kuriais motina aiškinosi. T. U. buvo išprašytas iš namų, o ji pati liko namuose. Pradžioje policijos pareigūnai galėjo būti kviečiami dėl išdaužto namo lango. Išėjus policijos pareigūnams, motina pradėjo jai priekaištauti dėl tokio jos elgesio, šaukė ant jos. Sakė, kad ji yra neblaivi, kad yra išdaužtas langas. Tada ji labai supyko ant savo motinos ir iš pykčio pasakė, kad nupjaus jai galvą, kad ją papjaus ir padegs namus. Savo motinai nieko blogo neketino daryti, šiuos grasinimus išsakė, būdama labai supykusi. Iš jos elgesio motina galėjo suprasti, kad grasinimai gali būti realūs. Dėl savo girtumo tiksliai nepamena, tačiau galėjo motinai mosuoti prieš akis tušinuku, tačiau jos sužaloti nenorėjo. Tada motina išbėgo į kiemą ir pakvietė atgal policijos pareigūnus, kurie ją sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Šiam įvykiui turėjo įtakos alkoholis, nes būdama blaivi prisipažįsta kalta ir nuoširdžiai gailisi. Teigia, jog ateityje panašaus pobūdžio konfliktai tarp jos ir jos motinos nepasikartos (b. l.72-74).

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalį, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

Iš nukentėjusiosios R. Ž. apklausos protokole parodymų matyti, kad 2015 m., tikslios datos nepamena, jos dukra L. Ž. grįžo iš Olandijos į Lietuvą. Grįžusi dukra pradžioje gyveno pas močiutę, t.y jos motiną T. M., kuri šiuo metu yra mirusi. Jau gyvendama pas močiutę, dukra pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Jos mama negalėjo susitvarkyti su anūke, todėl ją išprašė iš savo namų ir dukra atėjo gyventi pas ją. Su dukra gyvena nuo šių metų gegužės mėnesio. Pradėjusi gyventi pas ją, dukra niekur dirbo ir toliau nuolat vartojo alkoholinius gėrimus. Nuo alkoholio vartojimo dukra pasidarė agresyvi ir nenuspėjama. L. Ž., būdama neblaivi, jai nuolat grasina, kad padegs namus, kad ją papjaus ir pati nusižudys, arba pasamdys žmones, kurie gali už pinigus padegti namus. Kadangi grasinimai iš dukros pusės yra nuolatiniai, todėl ji negali tų grasinimų nurodyti konkrečiomis datomis. Dažnai dukra mosikuoja virtuviniu peiliu ir grasindama sako, kad ją papjaus. Anksčiau dėl šių įvykių ji policijos pareigūnus nesikreipė, nes galvojo, kad dukra pasitaisys, baigs gerti ir susiras darbą, tačiau dukros elgesys į gerąją pusę nesikeitė. 2016 m. spalio 15 d., apie 18:00 val., dukra į namus grįžo su savo draugu T. U.. Jie namuose norėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Ji jiems uždraudė gerti. Tada T. U. išdaužė verandos lango stiklą. Dėl šio įvykio ji iškvietė policijos pareigūnus ir parašė pareiškimą. Tada dukra ją užsipuolė, ėmė grasinti, kad nupjaus jai galvą, kad ją papjaus bei sudegins namus. Dukra jai grasino policijos pareigūnų akivaizdoje. Be to, dukra buvo užsimojusi tušinuku ir norėjo įdurti jai į akį, tačiau ji spėjo atsitraukti. Mano, kad tokie dukros grasinimai yra realūs ir gali būti įvykdomi. Tuo metu, kai dukra jai grasino, T. U. jau buvo išėjęs. Apie šiuos įvykius ji niekam nepasakojo, nes nesinori, kad kiti apie tai žinotų. Po 2016 m. spalio 15 d. įvykio dukros elgesys nepasikeitė, ji ir toliau vartoja alkoholinius gėrimus. Tuo metu, kad dukra būna blaivi, ji būna rami, negrasina. Šio įvykio metu jai žala nebuvo padaryta, civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 24-26).

Iš liudytojo A. J. apklausos protokole parodymų matyti, kad 2016 m. spalio 15 d., apie 18.00 val., nuėjo pas savo dukterėčią R. Ž. pasakyti, kad jos dukra L. Ž. į jo namus atsivedė savo neblaivų draugą. Jam bestovint pas R. Ž. virtuvėje, L. Ž., kuri buvo neblaivi, ėmė grasinti R. Ž.. Girdėjo kaip L. Ž. savo motinai sakė, kad nukirs jai galvą, uždegs namus. L. Ž. sakė, kad už 10 Eur nusipirks benzino ir padegs namus. Matė, kaip L. Ž. griebė tušinuką ir norėjo juo besti motinai į akį, bet R. Ž. išvengė smūgio. Mano, kad L. Ž. grasinimai yra realūs, nes ji tuo metu buvo neblaivi, o būdama neblaivi ji tampa agresyvi. Tą dieną tarp motinos ir dukros įvyko konfliktas, nes ji neleido dukrai su draugu manuose gerti alkoholį (b. l. 31).

Iš liudytojo G. N. apklausos protokole parodymų matyti, kad 2016 m. spalio 15 d., dirbo policijos ekipaže „561“ kartu su vyr. patruliu Ž. G. ir E. M.. Apie 18.29 val., iš Panevėžio apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivi dukra su draugu T. U. išdaužė pranešėjos namų langą, daužosi į duris. Atvykę į įvykio vietą išsiaiškino, kad policijos pareigūnus kvietė R. Ž., kuri paaiškino, kad jos namuose dukra L. Ž. girtavo su savo draugu T. U.. R. Ž. norėjus išprašyti T. U. iš namų, šis išdaužė verandos langą. Iš R. Ž. dėl šio įvykio buvo priimtas prašymas, o pats T. U. buvo išprašytas iš jos namų. Jo atvyko pasiimti jo draugas. Po to, jiems įsėdus į tarnybinį automobilį ir ruošiantis išvažiuoti, prie jų vėl pribėgo R. Ž., kuri pasakė, kad jiems išėjus iš namų ir įsėdus į tarnybinį automobilį, jos dukra pradėjo grasinti, sakydama, kad su kirviu nukirs jai galvą ir padegs namus. Tada jie kartu su R. Ž. grįžo į namus, kur L. Ž. jų akivaizdoje toliau grasino savo motinai, sakydama, kad nukirs R. Ž. galvą ir padegs namus. Jokio kirvio L. Ž. rankose neturėjo, ji buvo neblaivi, jos kalba buvo nerišli, ji elgėsi neadekvačiai. Jie bandė L. Ž. raminti, tačiau ji nesiklausė. Tuo metu name buvo dar kaimynas A. J., kuris matė minėtą įvykį. Pati nukentėjusioji sakė, kad bijo savo dukters, kad ji neprognozuojamo būdo, ypatingai, kai būna neblaivi, kad dukra dažnai vartoja alkoholį. R. Ž. buvo susijaudinusi, verkė. L. Ž. buvo nustatytas girtumas, t. y. 2,39 promilės girtumo. L. Ž. buvo sulaikyta. Vežant ją į komisariatą, ji toliau šaukė, kad nekenčia savo motinos (b. l. 33-35).

Iš 2016 m. spalio 15 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2016 m. spalio 15 d., 18.29 val., iš Panevėžio apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), neblaivi dukra L. Ž. su draugu U. išdaužė pranešėjos namų langą, daužosi į duris. Atvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad policijos pareigūnus kvietė R. Ž.. Iš R. Ž. priėmus pareiškimą dėl išdaužto lango stiklo, policijos pareigūnams esant kieme, ji pasakė, kad dukra jai grasino, sakydama, jog nukirs jai galvą, užmuš ir sudegins namą. R. Ž. buvo blaivi, išsigandusi dėl tokio savo dukros L. Ž. elgesio (b. l. 14-16).

Iš asmens blaivumo testo Nr. 8442 matyti, kad 2016 m. spalio 15 d., 20.33 val., L. Ž. nustatytas 2,39 promilių girtumas (b. l. 53).

Iš garso įrašo, pateikto Bendrojo pagalbos centro, matyti, kad policiją į Panevėžio rajone esantį (duomenys neskelbtini)kviečia R. Ž., kuri nurodo: „dabar dukra atsivedė draugą, išdaužė langą ir veržėsi į namus. Tuoj pradės viską daužyti. Abudu girti. Aš negaliu atsiginti.“. „Taip, šiuo metu jie yra kieme ir veržiasi į kambarį. Duris daužo.“ (b. l. 19-20).

Motyvuojamoji dalis

Tokiu būdu byloje kaltinamosios L. Ž. kaltė įrodyta teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais. Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas abejoti jais neturi pagrindo. BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Teismas daro išvadą, kad visi šie įrodymai patvirtina, jog kaltinamoji L. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamoji L. Ž. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (BK 46 straipsnio 1 dalis) (b.l. 83-84).

Kaltinamosios L. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino, padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę kaltinamajai L. Ž., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, kitas aplinkybes. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnis). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamoji neteista (b. l. 56), administracine tvarka bausta ir turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 54-55), SODROS duomenimis nedirbanti (b. l. 40), darbo biržoje neregistruota (b. l. 41), Psichikos sveikatos centro įskaitoje neregistruota (b. l. 46), tačiau Priklausomybių ligų kabineto įskaitoje registruota - psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (b. l. 48-50). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus. Atsižvelgiant į L. Ž. charakterizuojančią medžiagą, taip pat į vieną jos atsakomybę lengvinančią ir vieną ją sunkinančią aplinkybes, viešųjų darbų terminas skirtinas 9 mėnesiams.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji L. Ž. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas L. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtas 2 dienų laikas nuo 2016 m. spalio 15 d. 19.50 val. iki 2016 m. spalio 17 d. 11.08 val. (vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginus šešioms viešųjų darbų valandoms (b. l. 77-78, 80).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81-82), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu 421-422 straipsniais,

nusprendžia:

L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. Ž. paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunkčiu ir 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginus šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6), į bausmę įskaityti laiką, L. Ž. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. spalio 15 d. 19.50 val. iki 2016 m. spalio 17 d. 11.08 val. (2 dienas) ir laikyti, jog L. Ž. atliko 12 viešųjų darbų valandas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo L. Ž. palikti nepakeistą, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti L. Ž., kad ji, nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.