Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant pareiškėjui R. R. viešame teismo posėdyje iš nagrinėjo R. R. skundą institucijai Kauno apskrities VPK kelių policijos valdybai dėl nutarimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

Nustatė:

2015-02-09 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimu Nr. 20N-25576145-15, R. R., buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 133¹ str. 1 d. Jam buvo paskirta administracinė nuobauda - 150 EUR bauda.

Pareiškėjas nubaustas už tai, kad jis 2015-01-12 14,00 val. policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtu atskleistas teisės pažeidimas, nepateikė duomenų apie asmenį 2014-07-06, 19,04 val., Jonavos r. sav., kelyje Kaunas - Zarasai - Daugpilis, 17,98 kilometre vairavusį jam priklausantį automobilį SAAB valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - Lietuvos Respublikos SEAKĮ) 20 str. 2 d., už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 133¹ str. 1 d.

2014 m. liepos pabaigoje (ar rugpjūčio mėn. pradžioje), pašto siunta gavo šaukimą atvykti į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą. Atvykęs į bylos nagrinėjimą, administracinę bylą nagrinėjančiam pareigūnui iš karto paaiškino, kad teisės pažeidimo nurodytu laiku padaryti negalėjo, nes tuo metu buvau išvykęs į užsienį, o šeimos automobilį tuo metu valdė sutuoktinė. Administracinę bylą nagrinėjančiam pareigūnui taip pat atskleidė savo sutuoktinės duomenis. 2015 m. sausio 8 ar 9 d., telefoniniu skambučiu buvo dar kartą pakviestas į administracinės bylos nagrinėjimą. 2015 m. sausio 12 d. atvykus pas pareigūną, iš jo buvo pareikalauta raštu patvirtinti, kad 2014-07-06 automobilį SAAB, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairavo sutuoktinė. Tai padarius, dėl nesuprantamų priežasčių jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal APK 133¹ straipsnio 1 dalį ir, mokėjimo nurodymu, buvo pasiūlyta sumokėti 43 eurų baudą.

Kaip matyti iš nurodomų argumentų, duomenis apie tai, kas galėjo protokole nurodytu laiku vairuoti automobilį SAAB, valst. nr. (duomenys neskelbtini) arba laisvai ir nevaržomai juo naudotis ir/ar valdyti, jis buvau atskleidęs nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios, t.y., 2014 m. liepos mėn. pabaigoje ar rugpjūčio mėn. pradžioje, kai buvo pakviestas į Kelių policijos valdybą. Pažymėtina, kad šie duomenys buvo pareikalauti žodžiu, jokio rašytinio paaiškinimo bylą nagrinėjantis pareigūnas nereikalavo. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, į bylos nagrinėjimą jis kviečiamas atvykdavo nedelsiant, jo gyvenamoji vieta ir mobilaus telefono numeris Institucijos pareigūnui buvo žinomi. Šioje administracinėje byloje praleistas šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas.

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 punkte numatyti bendrieji reikalavimai transporto priemonių savininkams ir valdytojams, kur imperatyviai nurodyta, kad policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdvtojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jei jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. Pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Automobilio savininkas turi pareigą žinoti, kas ir kada naudojasi jam priklausančiu automobiliu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-22 nutartis byloje Nr. N-444-2191/2010). Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai administracinį teisės pažeidimą dėl viršyto leistino didžiausio greičio, nustatė ir įformino tinkamai, R. R. savo 2015-01-12, paaiškinime duotame policijos pareigūnams nurodė, kad kas vairavo 2014-07-06 jam priklausantį automobilį „SAAB 95", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyti negali, kadangi neatsimena kam jį buvo padavęs valdyti. Kiek pamena, automobilį nurodytu metu buvo perdavęs valdyti J. R.. Iš R. R. paaiškinimo matyti, kad jis netinkamai pranešė apie asmenį kuris 2014-07-06 naudojosi jam priklausančiu automobiliu. R. R. nepateikė jokių rašytinių įrodymų į kokią užsienio šalį, kur ir kada jis pažeidimo padarymo metu buvo išvykęs. Iš R. R. elgesio matyti, kad jis nepadėjo policijai atskleisti jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, slėpė įrodymus, nesigailėjo, pažeidimas buvo išaiškintas policijos pareigūnų pastangomis, todėl mano, kad toks elgesys R. R. charakterizuoja neigiamai. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, jog nuo pat pažeidimo aplinkybių aiškinimosi pradžios apeliantas buvo nenuoširdus ir nesiekė administracinio teisės pažeidimo bylą tiriantiems pareigūnams nustatyti tikrąsias aplinkybes. Tai vertintina išimtinai kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens siekimą išvengti pakankamai griežtos administracinės nuobaudos. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad šalia vairuotojo sėdi vidutinio amžiaus, šviesių ilgų plaukų moteris, kurios išvaizda visiškai sutampa su J. R. policijos duomenų bazėje esančia nuotrauką. Iš greičio matuokliu užfiksuoto pažeidimo nuotraukos akivaizdu jog automobilį vairavo ne J. R., o jis būdamas automobilio savininkas nežino ir negali pateikti duomenų kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos SEAKĮ 20 str. 2 p.R. R. argumentas, jog administracinių teisės pažeidimų protokolas jam buvo surašytas praleidus administracinio teisės pažeidimo terminus yra nepagrįstas. Atvirkščiai, kadangi R. R. eilę kartų buvo siųsti šaukimai atvykti į policiją ir pateikti duomenis apie asmenį vairavusį jam priklausančią transporto priemonę, tačiau jis vis neatvykdavo, 2015-01-06 buvo priimtas nutarimas Nr. 20-10-IL-8072, dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo. Šiuo nutarimu administracinės nuobaudos skyrimo terminai buvo pratęsti vieneriems metams, nuo kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo dienos t. y. nuo 2014-07-06 iki 2015-07-06. Tai, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos SEAKĮ įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, greičio matavimo sistemos užfiksuotos nuotraukos, nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo, jo paaiškinimas dėl pažeidimo ir kita bylos medžiaga. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad R. R. praeityje net 9 kartus bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, šio pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už tos pačios rūšies pažeidimą. Įvertinant tai, kad administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, tikslu užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N18-1406/2007, N9-1626/2006, N6-1199/2006). Įstatymų leidėjas sankcijas už administracinius teisės pažeidimus diferencijuoja atsižvelgdamas į pažeidimų pavojingumą, o tais atvejais, kai sankcijoje numatytos alternatyvios nuobaudos, turi būti parenkama tokia nuobauda, kuria būtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti tikslai. Įvertinus visą surinktą medžiagą byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų buti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas taikyti apeliantui švelnesnę nuobaudą ar neskirti nuobaudos. Taip pat matyti, kad naujų nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs policijos pareigūnas nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, R. R. skunde nenurodė. Atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumą, į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, R. R. asmenybę ir į nustatytas bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, mano, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimas, kurį priėmė policijos pareigūnas, yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą. Administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., gali būti pasiekti tik taikant R. R. atžvilgiu ATPK 133' str. 1 d. sankcijose numatytą piniginę baudą, kuri, yra proporcinga padarytam pažeidimui. Dėl to, kas paminėta, nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą, todėl prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas paliktinas nepakeistu, skundas netenkintinas.

ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 133¹ straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, kuri, siekiant atskleisti visą teisės normą, nukreipia į kitą nei ATPK norminį teisės aktą (aktus). Šiuo atveju tai Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, kurio teisės normos pažeidimas analizuojamu atveju ir turi būti konstatuotas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad R. R. pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurioje be kita ko yra įtvirtinta ir išimtis, šalinanti transporto priemonės savininko (valdytojo) atsakomybę už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. Transporto priemonių valdytojas šio įstatymo 2 straipsnio 74 punkte apibūdinamas kaip asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemones. Taigi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga nurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja; transporto priemonės savininkui (valdytojui), neatlikusiam šios pareigos, kyla atsakomybė ATPK nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai jis reikalaujamų duomenų pateikti negali, nes prarado transporto priemonę prieš savo valią.

Nors pats pažeidėjas savo kaltės nepripažino, tačiau teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su institucijos atsiliepime nurodyta išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių R. R. kaltę dėl ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Pareiškėjas 2015-01-12 paaiškinime nurodė, kad kas 2014-07-06 Jonavos rajone vairavo man priklausantį automobilį...nurodyti negaliu, kadangi neatsimenu kam jį buvau perdavęs valdyti. Kiek pamenu automobilį nurodytu metu buvau perdavęs valdyti J. R.“. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad policijos pareigūno užduotas klausimas jam buvo suprantamas. Liudytoja apklausta institucijos specialistė V. M. parodė, kad automobilio savininkas R. R. nurodė, kad nežino kas vairavo automobilį nurodytu laiku. Asmuo suprato ko iš jo reikalaujama. Duomenų apie tai, kad vairavo sutuoktinė J. R., jų nepakako. Dėl kito teisės pažeidimo, t.y. dėl greičio viršijimo, administracinio teisės pažeidimo protokolas niekam nesurašytas. Toks Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtintos pareigos įvykdymas apeliacinės instancijos teismo laikytinas netinkamu. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad R. R., veikdamas kaip rūpestingas ir pareigingas turto (automobilio) valdytojas, negalėjo gauti reikiamų duomenų apie konkretų transporto priemonę vairavusį asmenį dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Pareiškėjo argumentai, kad jis neprisimena, kas naudojosi automobiliu minimu laiku, o galimybę naudotis automobiliu turėjo jo sutuoktinė – nėra pakankama priežastis paneigti pareiškėjo atsakomybę pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas teigia, kad buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, pateikti negali. Pareiškėjas, kaip turto valdytojas, valdantis tokį pavojingą objektą kaip automobilis, privalo imtis priemonių užkirsti kelią galimam pažeidimui. Vien tai, kad numatant įpareigojančią teisės normą nebuvo nustatytos konkrečios pareigos kaip pasiekti reikalaujamo rezultato, o leista įgyvendinimo priemones pasirinkti patiems transporto priemonės savininkams (valdytojams) nereiškia, kad įpareigojanti teisės norma neturi būti vykdoma ar gali būti vykdoma interpretuojant savaip. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad išsiaiškino, kas vairavo minėtu laiku automobilį, t.y. patvirtino aplinkybę, kad automobilį nevairavo sutuoktinė. Tai patvirtina institucijos atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad šalia vairuotojo sėdi vidutinio amžiaus, šviesių ilgų plaukų moteris, kurios išvaizda visiškai sutampa su J. R. policijos duomenų bazėje esančia nuotrauka. Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina R. R. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, kuri pasireiškė neatsargumu (ATPK 11 straipsnis), nerūpestingu ir aplaidžiu įstatymo nustatytų transporto priemonės valdytojo pareigų vykdymu. Pareiškėjas iš esmės neginčija jam pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį kilusios pareigos, tačiau tvirtina, kad jis policijos pareigūnams suteikė visą jam žinomą informaciją apie automobilio SAAB, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) naudotojus, nurodydamas, kad tiksliai pasakyti, kas vairavo aptariamą automobilį Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo metu, jis negalėjo, nes neprisiminė.

Lietuvos Respublik?s Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nuosavybė įpareigoja, o 2013 m. balandžio 12 d. nutarime pažymėjo, kad, transporto priemonės kelia didesnį pavojų aplinkiniams, todėl jos savininkas (valdytojas), turėdamas teisę valdyti savo transporto priemonę, ja naudotis, disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių. Taigi, įstatymų leidėjas, reguliuodamas transporto priemonių nuosavybės ir saugaus eismo keliuose santykius, gali, atsižvelgdamas į transporto priemonių kaip nuosavybės objektų specifiką, nustatyti tam tikras jų savininkų (valdytojų) pareigas ir atsakomybę už jų nevykdymą. Aiškindamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą kartu su nustatytuoju šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, 2 straipsnio 15 dalyje, 4 straipsnio 3 punkte, CK 6.270 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, konstatavo, kad transporto priemonių savininkų (valdytojų) pareiga nurodyti policijos pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja, nustatyta siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių ir žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis. Rūpestingas ir atsakingas eismo dalyvis, kuris laikosi KET reikalavimų, tikrai atsimins kada ir kodėl padarė KET pažeidimą. Taigi, siekdamas tinkamai įvykdyti SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą pareigą, R. R. turėjo nurodyti konkretų vieną asmenį, kuris nurodytu laiku – 2014 -07-06 vairavo šį automobilį ir galėjo padaryti KET pažeidimą. Taip SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos įvykdymo turinys aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2AT-38-2013. Tokių konkrečių duomenų pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad pareiškėjas, veikdamas kaip rūpestingas ir pareigingas turto (automobilio) valdytojas, negalėjo gauti reikiamų duomenų apie konkretų transporto priemonę vairavusį asmenį dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių.

Nepagrįstas skundo argumentas dėl ATPK 35 straipsnio nuostatų pažeidimo. Pareiškėjo R. R. padarytas pažeidimas pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį konstatuotas 2015-01-12, skundžiamas nutarimas priimtas 2015-02-09, todėl akivaizdu, kad ATPK 35 str. nurodytas terminas nepraleistas. Kitas teisės pažeidimas, numatytas ATPK 124 str.4 dalyje nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl teismas dėl institucijos priimto 2015-01-06 nutarimo dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo (b.l.10) nepasisako.

Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota, paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1 d.1 p. teismas

nutaria:

2015-02-09 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimą Nr. 20N-25576145-15, palikti nepakeistą, pareiškėjo R. R. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.