Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi K. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarimo K. S. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 4 d. atlikus privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje, dalyvaujant žemės sklypo savininkui S. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir ūkininkui K. S., nustatyta, kad žemės sklypas yra užsėtas vasariniais kviečiais. Pagal dalyvių parodymus, K. S. minėtą sklypą užsėjo javais 2014 m. balandžio mėnesį. Žemės sklypu K. S. naudojosi pagal žemės nuomos sutartį Nr. 1, sudarytą 2013 m. gruodžio mėn. su S. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)). Tačiau minėta sutartis negaliojo, kadangi sudarymo metu žemės nuomotojas S. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise ar kitais pagrindais jau nevaldė sutarties objekto - žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 21 d. priėmė nutarimą, kuriuo K. S. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 str. 1 d. ir skyrė 289 Eur baudą.

Skunde K. S. taip pat teigia, kad sudarant naują nuomos sutartį, niekas jo neinformavo apie tai, kad sutartį turėtų pasirašyti ne S. Ž. tėvas, o S. Ž. sūnus. Pareiškėjo teigimu, tėvas S. Ž. neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų informuoti apeliantą, kad jis jau nebevaldo nuosavybės teise žemės, paėmė nuomos mokestį už nuomojamą žemę, o teismui pateikti rašytiniai įrodymai, kad VĮ Registrų centras įregistravo sudarytą nuomos sutartį į viešą registrą.

Skunde nurodyta, kad K. S. paruošęs ir įdirbęs nuomojamą žemę sėjo vasarinius kviečius, pagrįstai tikėdamasis sulaukti dirbamos žemės savininko oficialaus raštiško pasiūlymo su nurodyta žemės kaina dėl žemės pirkimo pardavimo, tačiau tokio pasiūlymo negavo.

Motyvuojamoji dalis

K. S. skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

ATPK 9 straipsnyje yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Teismų praktikoje (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1007/2009) laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, tai yra kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pripažindamas K. S. kaltu pagal ATPK 45 str. 1 d. dėl S. Ž. priklausančios žemės savavališko užėmimo, visiškai nevertino, ar K. S. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. l d., sudėties subjektyvusis elementas, t. y. nevertino, ar K. S. tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudojo svetimos žemės plotus. Apylinkės teismas nevertino Privačios žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 1, iš kurios matyti, kad žemė išnuomojama šešerių metų terminui, taip pat teismas nepasisakė, dėl apklausto teismo posėdžio metu S. Ž. (gim. 1924-11-20) teiginio, jog minėtoje sutartyje yra ne jo parašas (b. l. 24).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nutarimą priėmė pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 str. 1 d. ir 286 str. 2 d. nuostatas, nesiėmė priemonių visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, bylą išnagrinėjo neįvertinęs gautų dokumentų reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl skundžiamas teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.