Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. J. skundą dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2017 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. AT-3 administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. AT-3 pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 214¹⁹ straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta 578 Eur bauda. A. J. nubaustas už tai, kad jis, būdamas atsakingas už programos „P.“ turinio atitiktį Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams, įskaitant ir Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (toliau – ir Įstatymas) reikalavimams pagal UAB „L.“ televizija ir VšĮ „N.“ 2016 m. rugpjūčio 26 d. sudarytą sutartį Nr. 16/08/16-01, jos 2.1.7. punktą, neužtikrino programos „P.“, transliuotos 2016 m. spalio 18 d. 21.30 val. televizijos programoje „L.“, turinio atitikties Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, dėl to televizijos programoje „L.“ 2016 m. spalio 18 d. 21.30 val. transliuotos programos „P.“ metu buvo padarytas Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Teismo posėdyje A. J. palaikė pateiktą skundą. Paaiškino, kad jam paskambino buvę bendradarbiai, kurių vaikai serga Dauno sindromu. Vaikai yra sulaukę pilnametystės ir gavo balsavimo biuletenius. Jie (buvę kolegos) išsakė savo nuomonę, nuogąstavimus, kad nelabai gali tai padaryti, seka, kaip viskas yra vykdoma, nurodė, kad jie padėjo vaikams balsuoti, užpildė biuletenius, kai į namus buvo atvykę rinkimų komisijos atstovai. Dėl šios priežasties ėmėsi šios laidos, manydamas, kad tokiu būdu pažeidžiamas viešasis interesas. Rinkimų įstatyme numatyta, kad tik žmonės, turintys fizinę negalią, turi teisę paprašyti kieno nors pagalbos balsuojant, kitu atveju įstatymas to nenumato. Žmogus, turintis psichinę negalią, negali balsuoti. Įdomiausia tai, kad kiekviename biuletenyje, kiekvienoje atmintinėje, kurias platina rinkimų komisija, pažymėta, kad biuletenis turi būti užpildytas slaptai. Pamatė neatitikimą visuomeninio gyvenimo įstatymo raidėms. Kalbėjo, kaip laikomasi įstatymo, ar Komisija prižiūri, kaip tai vykdoma. Laida yra autorinė, jos formatas – nuomonių laida, todėl nėra labai apibrėžtos meninės raiškos taisyklės, turi teisę naudoti visokias menines raiškos priemones. Laidose naudoja tam tikrus meninius principus, kurie, galbūt, taip tiesmukiškai negali būti interpretuojami kaip iliustracija. Autorinių laidų kūrėjai nesiima užkadrinių priemonių. Tyčios pašiepti nebuvo. Laida buvo ne apie neįgalius asmenis. Komisija laidos motyvų net nenagrinėjo, tiesiog ištraukė kelis vaizdus, kurie gali būti prieštaringai (ne)vertinami ir įžvelgė nusižengimą įstatymui. Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 5 straipsnyje yra nurodytos išimtys. Pagrindinė išimtis yra viešasis interesas tokią informaciją skelbti. Būtent tai leidžia teigti, kad neturėjo jokios paskatos ar piktybinės valios šiuos žmones netinkamai pažymėti. Priešingai, vaizdai, kuriuose buvo užfiksuoti neįgalūs asmenys iš (duomenys neskelbtini) namų, buvo užtušuoti, veidų nebuvo galima pamatyti. Dėjo užtušuotus asmenis ir suaugusių asmenų vaizdus. Asmuo, sergantis tokiu sindromu, negali vykdyti deramai įstatymų, jiems turi kažkas padėti. Jų intelekto koeficientas nėra didelis, siekia tik 50 balų, išskirtiniais atvejais – 70. Ir buvo teisėtas klausimas, kurį uždavė Z. V., ar tokie žmonės gali deramai balsuoti, reitinguoti ? Ar tam tikros pareigos suteikimas asmeniui, kuris negeba jos įvykdyti, nėra pašaipa? Jis gynė viešąjį interesą, būtent šiuos žmones, kurie turi vykdyti pareigą, kurios visiškai negali įgyvendinti. Laidoje buvo naudojama asociatyvi vaizdų seka, kurią klaidingai komisija priskiria prie neįgalių žmonių. Bandė ginti viešąjį interesą, kad įstatymas būtų deramai įgyvendintas ir vykdomas, o jei yra nesklandumų, kad komisijos pirmininkas inicijuotų pasiūlymus ar pakeitimus. Pareiškėjas, kuris apskundė veiklą, taiko dvigubus standartus. Deramai parodytas vaizdas nėra įstatymo pažeidimas. Patyčių nenaudojo, neryškino, nenaudojo niekingos muzikos ar grafikos. Vaizdą rodė diskretiškai.

ATPK 214¹⁹ straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir (ar) skleidimo reikalavimų pažeidimą arba neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios draudžiamos skelbti viešosios informacijos, susijusios su asmens duomenų paskelbimu, paskelbimą radijo ir (ar) televizijos programose, atskirose programose, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų kataloguose.

Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad draudžiama skleisti informaciją, atitinkančią šio straipsnio 2 dalies 12 punktą, t. y. kuria iš žmogaus ar žmonių grupės tyčiojamasi arba žmogus ar žmonių grupė niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais panašiais pagrindais.

Iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2016 m. lapkričio 3 d. televizijos programos patikrinimo akto Nr. ST-163 (toliau – ir Patikrinimo aktas) matyti, kad televizijos programoje „L.“ 2016 m. spalio 18 d. transliuota programa „P.“, kurioje buvo rodomas siužetas (nuo 21:33:46 val. iki 21:56:39 val.) apie rinkimų metu vykusius nesklandumus, kai galimai rinkimuose balsavo psichinę negalią turintys asmenys, siužete išsakomi kiti priekaištai Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai.

ATPK 214¹⁹ straipsnio 3 dalyje nurodytas pažeidimo subjektas – televizijos programos transliuotojo vadovas arba kitas atsakingas asmuo. UAB „L.“ televizija 2016 m. gruodžio 27 d. rašte Nr. 73 nurodyta, kad laida „P.“ yra autorinė laida, kuriama ir transliuojama pagal su VšĮ „N.“ 2016 m. rugpjūčio 26 d. sudarytą sutartį, pagal kurią laidą „P.“ rengia ir pateikia transliavimui VšĮ „N.“. Pagal minėtos sutarties 2.7.1 punktą VšĮ „N.“ visais atvejais asmeniškai atsako už tai, kad pagal šią sutartį kuriamų laidų turinys atitiktų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. VšĮ „N.“ vadovas yra A. J.. Byloje nėra ginčo, kad A. J. yra tinkamas subjektas, kuris atsako už programos „P.“ atitiktį Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams. Kalbant apie kaltę pažymėtina, kad nurodytam pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti, kad subjektas neužtikrino laidos turinio atitikties Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo reikalavimams.

Teismas nesutinka su skundo argumentais, kad Komisija neįvykdė įstatyminės pareigos visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes. Iš skundo turinio matyti, kad šie argumentai iš esmės susiję su tuo, kad Komisija neatliko jokios analizės, kokiu būdu ginčo laidoje išsakyti teiginiai ir (ar) parodyti vaizdai gali daryti poveikį nepilnamečiams. Kaip minėta, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme numatytas draudimas skleisti neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją. Kokia informacija laikytina darančia neigiamą poveikį nepilnamečiams, nustato Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, kurios 12 punkte aiškiai apibrėžta, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, kurią iš žmogaus ar žmonių grupės tyčiojamasi arba žmogus ar žmonių grupė niekinami dėl neįgalumo. Taigi nagrinėjamu atveju pakanka nustatyti, ar ginčo laidoje paskleista informacija atitinka minėtą kriterijų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktą medžiagą, proceso dalyvių paaiškinimus, neturi pagrindo nesutikti su Komisijos skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad ginčo laidoje paskleista informacija buvo niekinama žmonių grupė dėl neįgalumo (žmonės, turintys psichinę negalią). Šiuo atveju vertinami ne atskiri ginčo laidoje išsakyti teiginiai ar šiuos teiginius iliustruojantys vaizdai, o jų visuma, t. y. visas programos turinys.

Nesutiktina su skundo argumentais, kad skundžiamo nutarimo motyvavimas yra nepakankamas. Nors Komisija ir apsiribojo teiginiu, kad jai nekilo abejonių dėl viešosios informacijos priskyrimo neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančiai informacijai, tačiau iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog šis teiginys grindžiamas Patikrinimo akte nustatytomis aplinkybėmis, t. y. ginčo laidos turinio apibūdinimu. Ar Patikrinimo akte aprašytą ginčo laidos turinį galima laikyti kaip žmogaus ar žmonių grupės niekinimą dėl neįgalumo, yra vertinamasis kriterijus, todėl išsamios motyvacijos nereikalaujama. Komisija, kurią sudaro 10 narių, įvertinusi Patikrinimo akte nurodytas aplinkybes, vienbalsiai pripažino, kad ginčo laidos turinys, t. y. paskleista viešoji informacija, atitinka Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytus kriterijus. Kaip minėta, teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados. Šiuo atveju nereikšmingomis laikytinos A. J. teisme nurodytos aplinkybės, kad laidos tikslas buvo atkreipti visuomenės dėmesį į problemą, kad rinkimuose gali balsuoti psichinę negalią turintys žmonės, kurie dėl savo ligų specifikos gali netinkamai suprasti savo atliekamų veiksmų esmę. Pats ginčo laidos tikslas neprieštarauja Įstatymui, tačiau to negalima pasakyti apie tai, kaip tai buvo pateikta visuomenei. Iš Patikrinimo akto matyti, kad laidos vedėjai užduodant Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui klausimus dėl galimybės psichinę negalią turtintiems žmonės balsuoti rinkimuose ir išrinkti valdžią, parodomi tų žmonių vaizdai, kuriuose būtent ir akcentuojama jų negalia. Pripažintina, kad ginčo laidoje išsakomų vedėjos teiginių (klausimų) ir juos iliustruojančių vaizdų kombinacija leidžia laidos žiūrovams, tarp kurių neabejotinai yra ir nepilnamečių, paniekinamai žiūrėti į psichinę negalią turinčius žmones. Šiuo atveju taip pat neturi teisinės reikšmės, kad rodomų žmonių veidai yra užtušuoti, t. y. neįmanoma nustatyti jų tapatybės, nes bylos nagrinėjimo dalykas yra kitas. Be to, neturi teisinės reikšmės ir skunde akcentuojama aplinkybė, kad kai kuriuose vaizduose pavaizduotas psichinės negalios neturintis žmogus (plaukikas), nes iš bendro laidos konteksto laidos žiūrovai kaip tik galėjo suprasti, kad jis turi psichinę negalią.

Teismas sutinka su atsiliepimo į skundą argumentais, kad ginčo laidos teiginių ir vaizdų vertinimui nagrinėjimu atveju nebūtinos specialios žinios, todėl Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 18 dalies taikymas nagrinėjamu atveju yra neaktualus. Be to, kreipimasis į žurnalistų etikos inspektorių dėl išvados pateikimo yra Komisijos teisė, o ne pareiga. Tokia teisės atsiranda tik tada, kai Komisijos nariams kyla abejonių vertinant viešosios informacijos žalą nepilnamečiams. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Komisijos nariams nekilo tokių abejonių.

Nepagrįstais laikytini ir skundo argumentai dėl skundžiamame nutarime vartojamos sąvokos „galimai“, kalbant apie psichinę negalią turinčius žmones. Teismo vertinimu, skundžiamame nutarime pagrįstai vartojama tokia sąvoka, nes byloje nenustatyta (ir neturėjo būti nustatinėjama), ar rodomi žmonės tikrai turi psichinę negalią. Ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės, nes iš laidoje parodytų vaizdų eiliniam laidos žiūrovui, o ypač nepilnamečiui, nebuvo pagrindo abejoti, kad rodomi žmonės turi psichinę negalią.

Teismas nesutinka ir su skundo argumentais, kad Komisija neužtikrino A. J. teisės būti išklausytam. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad A. J. buvo supažindintas su Patikrinimo aktu, turėjo galimybę pateikti paaiškinimus, dalyvauti Komisijos posėdyje ir išdėstyti savo poziciją. Be to, nagrinėjant bylą turėjo kvalifikuotą atstovą.

Sutiktina su atsiliepimo į skundą argumentais, kad skunde akcentuojamas ginčo laidos žymėjimo („N-7“ ar „N-14“) neatitikimas neturi teisinės reikšmės veikos kvalifikavimui. Komisijos nuoroda į laidoje naudojamą indeksą yra tik papildoma šalutinė aplinkybė ir yra paaiškinamojo, o ne įrodomojo pobūdžio. Pažymėtina, kad laidos žymėjimas vienu ar kitu indeksu neatleidžia nuo atsakomybės už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pažeidimą.

A. J. teismo posėdyje akcentavo viešąjį interesą rodyti tokio turinio laidą. Iš tiesų, Įstatymo 5 straipsnyje numatytos ribojimų skleisti neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją išimtys, viena iš kurių yra viešasis interesas. Teismas, įvertinęs ginčo laidoje paskelbtos informacijos turinį, negali sutikti su A. J. teiginiais, kad paskelbta informacija atitinka minėtą išimtį. Įvertinus paskelbtų vaizdų turinį bei jų santykį su laidoje išsakytais teiginiais akivaizdu, kad paskelbtos informacijos turinys, jos pateikimo būdas, neatitiko A. J. nurodomų tikslų – užtikrinti viešąjį interesą.

Apibendrinant darytina išvada, kad skundžiamą nutarimą priėmusi Komisija pagrįstai A. J. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 214¹⁹ straipsnio 3 dalį, paskyrė nuobaudą laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nutaria:

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2017 m. vasario 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. J. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.