Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justinos Nasutavičienės ir Ievos Saudargaitės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Deilena“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Deilena“ (toliau – ir UAB „Deilena“, Bendrovė) kreipiasi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. spalio 17 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 138 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėja nurodo, kad vykdydama įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013–2015 m. kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai VšĮ „Žaliasis taškas“ (toliau – ir Organizacija) buvo pavedusi vykdyti Bendrovei nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas.

Organizacija, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo pareiškėjos pakuočių atliekų tvarkymą 2013–2015 m. ir išdavė metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau – ir Patvirtinimai). Šie Patvirtinimai, remiantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, patvirtino pareiškėjos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl jais remdamasi pareiškėja atitinkamai 2014–2016 m. realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą.

Pareiškėja gavo 2018 m. vasario 23 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) raštą Nr. (38-19)-VR-1.7-1497, kuriuo buvo informuota, kad Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Vilniaus RAAD Sprendimas) panaikino Organizacijos pareiškėjai išrašytus Patvirtinimus. Pareiškėjai buvo persiųstas 2018 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo aktas Nr. K-54 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

Pareiškėja 2018 m. rugsėjo 20 d. pateikė pastabas ir nurodė, kad Patikrinimo aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Nepaisant pateiktų pastabų, Departamentas 2018 m. spalio 17 d. priėmė Sprendimą, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą ir nustatė mokėtiną 24 394,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis (toliau – ir Mokestis) sumą. Nurodo, kad Sprendimą pareiškėja gavo (registruotą laišką atsiėmė pašte) 2018 m. lapkričio 2 d.

Bendrovė teigia, kad tinkamai ir laiku įvykdė teisės aktuose nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas.

Dėl to, kad Vilniaus RAAD Sprendimu buvo panaikinti pareiškėjai Organizacijos išduoti Patvirtinimai, o anksčiau buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo Organizacijai išduoti dokumentai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą, nėra nei pareiškėjos, nei Organizacijos – pareiškėjos sutarties kontrahento – neteisėtų veiksmų ar kaltės.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra įvykdžiusi visas savo pareigas bei prievoles, neturi ir negali susiklostyti tokia situacija, kad pareiškėja turi antrą kartą sumokėti Mokestį už aplinkos teršimą.

Pareiškėjos įsitikinimu, Vilniaus RAAD Sprendimas yra neteisėtas, pažeidžiantis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principą, įstatyme nėra nustatyta galimybė mokesčio lengvatą patvirtinančius dokumentus, kuriais buvo pasinaudota, panaikinti. Atsižvelgiant į tai, sprendžia, kad Patikrinimo akto išvada, kad pareiškėja pažeidė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatas yra nepagrįsta ir neteisėta.

Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo jo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad buvo atliktas VšĮ „Žaliasis taškas” patikrinimas ir priimtas Vilniaus RAAD Sprendimas, VšĮ „Žaliasis taškas” išrašyti patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą neteko galios. Į minėtuoju Vilniaus RAAD Sprendimu pripažintų neteisėtai išrašytų patvirtinimų sąrašą pakliuvo ir pareiškėjai išduoti patvirtinimai apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2013–2015 m. mokestinį laikotarpį.

Departamentas 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (38-19)-VR-l.7-1497 informavo Bendrovę apie pareigą apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nes patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą netekę galios (Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 punktas).

UAB „Deilena“ , pagal Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos duomenis, iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. Departamento 2018 m. vasario 23 d. raginimo Nr. (38-19)-VR-1.7-1497 neįvykdė, mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų (forma FR0524) už 2013–2015 m. nepatikslino, nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino mokesčio, remiantis faktiniu užduoties įvykdymu.

Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 punktu pareiškėjai nustatytos teisės ir pareigos organizuoti pakuočių atliekų, kurios susidaro tiekiant vidaus rinkai supakuotus gaminius, surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti ir finansuoti jų tvarkymo išlaidas. Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies, 4 dalies ir 5 dalies įteisintomis nuostatomis Bendrovei suteikta teisė ir pasirinkimas organizuoti ir finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą: individualiai, t. y. mokant mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą pakuočių kiekį bei organizuojant sunaudotų savo reikmėms pakuočių (susidarančių Bendrovėje) sutvarkymą arba kolektyviai – pavedant vykdyti Įstatymu nustatytas pareigas gamintojų ir importuotojų organizacijai.

Pareiškėja, įvertinusi savo interesus, teises, pareigas, bei gamintojo ir importuotojo atsakomybę, pasirinko pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti Organizacijai. Pasirinkdama kolektyvinį pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, pareiškėja žinojo apie jai išliekančią pareigą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu (toliau – ir MATĮ) nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu neįvykdo Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis).

Nurodo, kad Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230, 7 punkte imperatyviai nustatytas mokėtinas mokestis, kuris apskaičiuojamas kai patikrinus mokesčio mokėtoją ir (ar) atliekų tvarkytojus ir (ar) organizacijas, nurodytas Atliekų tvarkymo įstatymo 34²² straipsnyje, pripažįstami negaliojančiais (dėl viso ar dalies juose nurodyto atliekų kiekio) mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, nurodyti Tvarkos aprašo 14 punkte, ir mokesčio mokėtojas netikslino deklaracijos.

Atliekų tvarkymo įstatymo 34(21) straipsnio 2 dalies ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnis nustato gamintoju ir importuotojų teises, pareigas ir atsakomybės principą – gamintojai ir importuotojai atsakingi už jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių poveikį aplinkai per visą būvio ciklą nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo, įskaitant surinkimo ir tolesnio sutvarkymo sistemos organizavimą ir (ar) finansavimą, nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymą. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnį – atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

Atsakovo teigimu, Sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, pagrįstas ir teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikino VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjai išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais mokestiniais laikotarpiais: 2013 m. metalinės pakuotės kiekis 6,491 t, 2014 m. metalinės pakuotės kiekis 4,935 t, 2015 m. metalinės pakuotės kiekis 0,541 t.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (38-19)-VR-l.7-1497 informavo Bendrovę apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius.

Pareiškėja iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013–2015 metus, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už į vidaus rinką išleistą metalinių pakuočių kiekį, nors Organizacijos išduoti patvirtinimai apie atliekų sutvarkymą panaikinti Vilniaus RAAD Sprendimu. Vadovaujantis Mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu, pareiškėjai apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 24 394 Eur.

Departamentas atliko pareiškėjos planinį patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą.

Pareiškėja, nesutikdama su Patikrinimo aktu, 2018 m. rugsėjo 20 d. pateikė pastabas, nurodė, kad su Patikrinimo akto išvadomis nesutinka.

Atsakovas, įvertinęs surinktus rašytinius įrodymus, Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą, konstatavo, kad UAB „Deilena“ neįvertino Vilniaus RAAD Sprendimu panaikintų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą, nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus. Departamentas sprendė, kad patikrinimo metu pareiškėjai pagrįstai buvo nustatyta 24 394 Eur mokestinė prievolė.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipiasi į teismą, prašydama jį panaikinti.

Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 2 dalis). Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (Mokesčių administravimo įstatymo 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Aktuali ginčui Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies redakcija nustatė, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

Departamentas nustatė, kad pareiškėja į vidaus rinką 2013 m. išleido 6,491 t metalinės pakuotės, 2014 m. – 4,935 t, 2015 m. – 0,541 t ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje. Bendrovė pavedė VšĮ „Žaliasis taškas“ organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos VšĮ „Žaliasis taškas“ gavo patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą, todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikino VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais 2013, 2014, 2015 m. mokestiniais laikotarpiais.

Pareiškėja skunde teismui nurodo, kad minimas Vilniaus RAAD Sprendimas yra neteisėtas ir nurodo jo neteisėtumo pagrindus. Pažymėtina, kad kvestionuojamas Sprendimas nėra šios nagrinėjamos bylos dalyku, todėl teismas dėl pareiškėjos dėstomų argumentų, susijusių su Vilniaus RAAD Sprendimu, nepasisako. Be to, minėto sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas įvertintas teismų.

Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230, 7 punkte nustatyta, kad mokėtinas mokestis už atitinkamos rūšies pakuotę apskaičiuojamas patikrinus mokesčio mokėtoją ir (ar) atliekų tvarkytojus ir (ar) organizacijas, nurodytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²² straipsnyje, pripažįstami negaliojančiais (dėl viso ar dalies juose nurodyto atliekų kiekio) mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, nurodyti Tvarkos aprašo 14 punkte, ir mokesčio mokėtojas netikslino deklaracijos arba, patikrinus mokesčio mokėtoją, paaiškėja, kad mokesčio mokėtojas, kaip sutvarkytą pakuotės atliekų kiekį (QSUT), nurodė panaudotų ar perdirbtų pakuotės atliekų kiekį ar dalį jų kiekio, kuriam neturėjo dokumentų ir (ar) patvirtinimų, nurodytų Tvarkos aprašo 14 punkte, ir mokesčio mokėtojas netikslino deklaracijos.

Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą reglamentuota Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, kurioje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

Pareiškėjos iš VšĮ „Žaliasis taškas“ gauti Patvirtinimai už metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2013 m. – 6,491 t, 2014 m. – 4,935 t, 2015 m. – 0,541 t nuo sprendimo priėmimo dienos laikomi netekę galios, tačiau pareiškėja nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013, 2014 ir 2015 metus, todėl Mokestis už aplinkos taršą metalinės pakuotės atliekomis už 2013, 2014 ir 2015 metus, vadovaujantis Aplinkos ministro ir Finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu apskaičiuotas pagrįstai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Departamentas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nustatyti, kad UAB „Deilena“ privalo sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nustatytą Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad yra pasinaudojusi šio mokesčio lengvata, kurią patvirtina pareiškėjai VšĮ „Žaliasis taškas“ išduoti Patvirtinimai.

Regionų administracinis teismas (buvęs Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2023 m. spalio 5 d. sprendimu atmetė VšĮ „Žaliasis taškas“ skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (Vilniaus RAAD teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 2 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 (procesinis Nr. 3-61-3-00858-2018-5), kurioje išnagrinėtas ginčas dėl Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas Departamentas) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo, panaikinta atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Sprendimo dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Kita Regionų administracinio teismo (buvęs Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalis dėl Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 palikta nepakeista.

LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje konstatavo, kad Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais Organizacijos už 2013–2015 metus gamintojams ir (ar) importuotojams išrašytus pavirtinimus apie atliekų sutvarkymą, tačiau LVAT pažymėjo, jog patvirtinimai, grindžiami UAB „Metrail“ išrašytais metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 metus įrodančiais dokumentais (dalis už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodyto atliekų kiekio) nepagrįstai panaikinti Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu.

Nagrinėjamu atveju aktuali LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartis, kurioje apeliacinės instancijos teismas iš esmės pasisakė ginčo šalių šioje byloje keliamais esminiais klausimais. Nėra abejonių, kad šios bylos ir minėtos bylos reikalavimai, motyvai, padarytos išvados tarpusavyje susiję, o LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje nustatytos aplinkybės turi tiesioginę įtaką sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimui. Apeliacinės instancijos teismui jau įvertinus Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2, kurio pagrindu priimtas byloje ginčijamas sprendimas, teisėtumą, kartu buvo įvertintos ir visos faktinės aplinkybės, susijusios su Departamento pareigūnų atliktu patikrinimu, jo teisėtumu (kompetencija, aktualių teisės aktų taikymas, terminai ir pan.), todėl teismas, vengdamas pasikartojimų, abiem byloms aktualių ir jau nustatytų faktinių ginčo aplinkybių iš naujo neaptarinėjo, o šiame sprendime pasisako tik dėl keliamo ginčo iš esmės ir pareiškėjos skunde akcentuotų esminių nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentų (teisės, kaip ji teigia, pakartotinai mokėti jau prieš tai sumokėtą mokestį už pakuočių sutvarkymą). Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant administracinę bylą Nr. eA-191-624/2025 pareiškėja buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl preziumuotina, kad minėtoje byloje priimtos išvados, motyvacija, tame tarpe ir šioje byloje keliamais klausimais, pareiškėjai yra žinomos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartį bei siekdama operatyvaus bylos išnagrinėjimo nutarė įpareigoti atsakovą pateikti paaiškinimus, susijusius su pareiškėjos skundžiamu Sprendimu.

Departamentas 2025 m. gruodžio 10 d. pateikė teismui paaiškinimus ir papildomus rašytinius įrodymus.

Atsakovas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr.VR-19.3-2 panaikino VšĮ „Žaliasis taškas“ gamintojams ir importuotojams išrašytuose patvirtinimuose nurodytus sutvarkytų atliekų kiekius, pagrįstus UAB „Metrail“ išduotų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, o LVAT 2025 m. liepos 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 pripažino Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimą Nr.VR-19.3-2 teisėtu, palikdamas galioti tik nežymią dalį (3,1592 proc.) panaikintų 2013 m. patvirtinimų apie pakuotės sutvarkymą, pareiškėjai kilo ir išlieka pareiga sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes Departamentas atliko 2018 m. spalio 17 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 138 pareiškėjai patvirtinto mokėti mokesčio už aplinkos teršimą perskaičiavimą (Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2025 m. gruodžio 5 d. išvada Nr. BDR-4112). Perskaičiuota mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis suma už 2013–2015 metų mokestinius laikotarpius – 23 983 Eur.

Pareiškėja 2025 m. gruodžio 9 d. pateikė teismui paaiškinimus, prašo sumažinti priskaičiuota mokestį. Pažymi, kad vykdė visas teisės aktų nuostatas, todėl pakartotinai mokėti mokesčio neturėtų.

Teismas vertina, kad pareiškėja skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima būtų konstatuoti, kad apskaičiuotas mokestis neproporcingas ir / ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Bendrovė tiek skundą, tiek paaiškinimus išimtinai grindžia tik tuo, kad Organizacijai perdavė metalines pakuotes ir buvo išrašyti Patvirtinimai, todėl ji teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata.

Nustatyta, kad LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje priėmė išvadas dėl to, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjai 2013–2015 m. išduoti patvirtinimai pripažinti negaliojančiais. Tuo tarpu UAB „Deilena“ taip pat tik teigia, kad užduotis įvykdyta, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atitinkamai, neįrodžius, kad minėtu laikotarpiu atliekų kiekis buvo realiai sutvarkytas, pareiškėja neturi teisės į mokesčių lengvatą. Papildomai pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog už prievolę sumokėti aplinkos teršimo mokestį yra ar gali būti atsakingi kiti subjektai. Pirmiau aptartų teisės aktų nuostatų kontekste aplinkybė, kad kiti subjektai (dalyvaujantys sutarčių pagrindu) netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, nedaro įtakos mokesčio mokėtojui jam nustatytai mokestinių prievolių apimčiai.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, keliamo ginčo klausimus reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas keistinas dalyje, kurioje nurodyta pareiškėjai sumokėti 24 394 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės sumą, t. y. Bendrovė turi sumokėti 23 983 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės kiekį.

Pareiškėja teismo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas tenkintas iš dalies, sumažinant mokesčio sumą, tačiau ginčijamas sprendimas nepanaikintas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju Bendrovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Deilena“ skundą patenkinti iš dalies.

Sumažinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 17 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 138 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nurodytą sumokėti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Deilena“ 24 394 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 m. metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės sumą iki 23 983 Eur.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Deilena“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.