Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 138 str. 2 d. 6 p. laisvės atėmimu ketveriems (4) metams,pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įst. redakcija) laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 2 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 2 p., ši bausmė subendrinta su 2006 m. vasario 9 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Dėl kaltinimo pagal BK 180 str. 2 d. S. K. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš S. K. solidariai su A. Č. nukentėjusiojo A. V. naudai priteista 4250 (keturi tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt) Lt turtinei žalai atlyginti.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir A. Č. , tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugsėjo 12 d. apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su A. Č. , pastarajam išspyrus vidinių kambario durų plokštę ir taip patekus į V. T. namo, esančio Kaišiadoryse, (duomenys neskelbtini), virtuvę, panaudojo prieš nukentėjusįjį V. T. fizinį smurtą: A. Č. mušė nukentėjusįjį V. T. kėde bei tuščiais buteliais per galvą, sudaužydamas į nukentėjusiojo galvą penkis tuščius butelius, S. K. nukentėjusįjį V. T. mušė rankomis bei spardė. A. Č. ir S. K. nukentėjusiajam V. T. kartu sudavė ne mažiau, kaip dvylika smūgių į įvairias kūno vietas, be to A. Č. su mechaniniu aparatu kabėms tvirtinti įsegė nukentėjusiajam ne mažiau aštuonių kabių į galvą, krūtinę ir dešinę šlaunį, taip itin žiauriai kankindami bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. T. muštines žaizdas kairėje kaktos pusėje, abiejų antakių srityje, minkštųjų audinių sumušimą ir kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosyje, skruostuose, žanduose, abiejų smilkinių srityse, viršugalvyje, nubrozdinimus viršugalvyje, kairėje plaštakoje, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, numatytą BK 138 str. 2 d. 6 p.

Be to, S. K. nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami kartu su A. Č. , pro neužrakintas duris pateko į A. V. nuomojamą kambarį ir panaudojo prieš jį fizinį smurtą: A. Č. su kėde ir medine televizoriaus koja sudavė ne mažiau trijų smūgių A. V. per galvą, S. K. įspyrė nukentėjusiajam du smūgius į galvą ir šonus, po to, S. K. nutempus nukentėjusįjį nuo sofos-lovos iki kambario vidurio, A. Č. , paėmęs mechaninį aparatą kabėms tvirtinti, įsegė nukentėjusiajam A. V. ne mažiau trijų kabių į sėdmenis ir nugarą. Šiais bendrais veiksmais S. K. su A. Č. padarė nukentėjusiajam A. V. kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžį, krūtinkaulio kūno lūžį, dešinių I ir III šonkaulių lūžius, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose ir kairiame smilkininiame raumenyje, muštines žaizdas kaktoje, durtines žaizdas nugaroje ir dešiniame sėdmenyje, odos nubrozdinimą kaktoje, poodinę kraujosruvą kairio klubo srityje, dėl ko nukentėjusysis A. V. patyrė sunkią galvos traumą, nuo kurios mirė, t. y. tyčia, itin žiauriai jį nužudė ir padarė veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 6 p.

A. Č. ir S. K. taip pat buvo kaltinami tuo, kad išspyrę užrakintų vidinių kambario durų plokštę, įsibrovė į V. T. namo, esančio Kaišiadoryse, (duomenys neskelbtini), virtuvę, reikalaudami pinigų ir panaudodami prieš V. T. fizinį smurtą, pagrobė iš nukentėjusiojo 8 litus. Dėl šios nusikalstamos veikos abu nuteistieji buvo išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Pasak apelianto, tai, kad jis nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų patvirtina nukentėjusiojo V. T. , liudytojų S. B. , D. S. , E. G. parodymai.

Skunde teigiama, jog nukentėjusysis V. T. ir liudytojas S. B. parodė, jog nematė, kad nuteistasis S. K. naudotų smurtą prie nukentėjusįjį A. V. , ar kad jis rankose laikytų televizoriaus koją arba kėdę, kuo ir buvo sužalotas A. V. . Liudytoja D. S. , pasak apelianto, apskritai nieko nematė.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog liudytojos E. G. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, patvirtina, jog apeliantas nenužudė A. V. . S. K. skunde atkreipia dėmesį į tai, kad iš šios liudytojos parodymų matyti, jog jis (S. K. ) tik vieną kartą spyrė nukentėjusiajam A. V. į pilvą, o mirtinus sužalojimus padarė būtent A. Č. . Be to, pasak apelianto, teismo medicinos ekspertizės išvada patvirtina tai, kad jo ir A. Č. veiksmai, padarant nukentėjusiajam A. V. sužalojimus, atskirtini, nes S. K. smūgis koja nukentėjusiajam į pilvą nebuvo A. V. mirties priežastimi. Be to ši liudytoja patvirtino mačiusi, kaip būtent A. Č. sudaužė butelius nukentėjusiajam V. T. į galvą.

Skunde taip pat teigiama, kad nuteistojo A. Č. parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, įtakoti policijos pareigūnų. Šiuo klausimu S. K. teigia pateikęs pirmosios instancijos teismui prašymą, tačiau teismas jo neišnagrinėjo ir nepriėmė jokio sprendimo.

S. K. taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad parodžius atpažinti nei liudytojas S. B. , nei nukentėjusysis V. T. neatpažino jo, kaip asmens, dalyvavusio nužudant A. V. .

Teismo posėdyje dalyvaujantis nuteistasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismo nuosprendis, kuriuo S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 6 p. ir BK 129 str. 2 d. 6 p., - pagrįstas ir teisėtas. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad S. K. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrai su A. Č. , tyčia itin žiauriai sužalojo V. T. , padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir taip pat veikdamas su A. Č. , tyčia itin žiauriai nužudė A. V. .

Dėl V. T. sužalojimo

Nors apeliantas skunde neigia savo kaltę dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo V. T. , tačiau visi apeliacinio skundo argumentai iš esmės susiję su A. V. nužudymo aplinkybėmis. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad nuteistojo S. K. kaltė, bendrais veiksmais su A. Č. itin žiauriai sužalojus V. T. , įrodyta paties nuteistojo S. K. bei jo bendrininko A. Č. , nukentėjusiojo V. T. , taip pat liudytojos E. G. parodymais, šių asmenų parodymų patikrinimo vietoje protokolais, specialisto išdava Nr. G 4043/05 (02) bei kitais duomenimis.

Apelianto bendrininko nuteistojo A. Č. parodymai apie įvykio faktines aplinkybes, o ypač apie S. K. vaidmenį ir veiksmus darant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklūs. Jis byloje apklaustas ne vieną kartą, jo parodymai patikrinti įvykio vietoje, daryta akistata su nuteistuoju S. K.

Pirmosios apklausos metu apklaustas įtariamuoju A. Č. kaltu iš dalies prisipažino ir paaiškino, kad pas V. T. nuėjo kartu su S. K. , aiškintis dėl D. S. mokamos nuomos. Pas V. T. pateko išspyręs durų kartoninę plokštę, paskui jį ėjo S. K. . Pamena, kad jis (A. Č. ) V. T. mušė rankomis, su kėdute per galvą ir šonus. S. K. taip pat mušė nukentėjusįjį (t. 1, b. l. 194-195). Šiuos savo parodymus A. Č. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 198-200, t. 2, b. l. 1-7).

Akistatos su nuteistuoju S. K. metu, A. Č. , paklaustas, ar S. K. spardė nukentėjusįjį V. T., atsakė, kad neprisimena (t. 2, b. l. 11-12). Tačiau 2005 m. lapkričio 17 d. papildomos apklausos metu A. Č. pareiškė, kad akistatos metu, teigdamas, jog neprisimena ar S. K. spardė nukentėjusįjį V. T. , sakė netiesą, kadangi bijojo nuteistojo S. K. . Pasirašydamas įtariamojo papildomos apklausos protokolą A. Č. nurodė, kad atsisako nuo dar vienos akistatos su S. K. , kadangi jo bijo. Šios apklausos metu S. K. nurodė, kad laikosi savo parodymų, duotų pirmosios apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Jis teigė, kad išgertuvių metu D. S. pradėjo skųstis, jog V. T. padidino kambario nuomos kainą, tada jis (A. Č. ) su S. K. nuėjo pas V. T. pasiaiškinti. Girtas V. T. pradėjo ant jų šaukti, keiktis, plūstis, tada jis, paėmęs kėdutę, trenkė su ja nukentėjusiajam per galvą ir šoną. Jis nukentėjusiajam sudavė lazda per galvą ir šoną. S. K. pradėjo nukentėjusįjį spardyti ir sudavė jam apie 5 smūgius į galvą, šonus ir krūtinę. Iš kito kambario pasigirdo riksmas, tada jie su S. K. nuėjo į kitą kambarį. A. V. gulėjo ant sofos. Jis A. V. su kėdute sudavė per galvą ir šonus, o S. K. nukentėjusįjį spardė ir mušė kumščiu. Po to jis (A. Č. ) grįžo į virtuvę, kur buvo V. T. , klūpantis prie krosnies. Tada jis trenkė 5 kartus tuščiais buteliais V. T. per galvą, nuo ko buteliai sudužo. (t. 2, b.l. 14-15).

Vėliau dar du kartus apklaustas įtariamuoju A. Č. nebekartojo anksčiau savo paties duotų parodymų, teigdamas, jog jų nekeičia ir tvirtina anksčiau duotuosius.

Tačiau apklaustas pirmosios instancijos teisme, A. Č. vėl iš dalies pakeitė savo parodymus, teigdamas, kad S. K. V. T. nemušė, kad jis (A. Č. ) tai darė vienas, be to, dar kelis smūgius nukentėjusiajam sudavė ir liudytoja E. G. . Apeliantas teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu jį vertė duoti parodymus, kaltinančius S. K. , tačiau jis nematė, kad pastarasis būtų mušęs nukentėjusįjį. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pastaruosius nuteistojo A. Č. parodymus atmeta, kaip neatitinkančius kitų byloje surinktų įrodymų, t. y., nei jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nei kitų byloje apklaustų asmenų (tarp jų ir paties nuteistojo S. K. ) parodymų.

Nuteistasis S. K. pirmosios instancijos teisme prisipažino, kad mušė V. T. . Nuteistasis parodė, kad 2005 m. rugsėjo 12 d. jis su A. Č. buvo svečiuose pas D. S. , kur gėrė alkoholinius gėrimus. Begeriant A. Č. pasakė, kad nori pamatyti V. T. , gyvenantį gretimame kambaryje, pakilo ir nuėjo. Apeliantas po kokių 5 minučių nuėjo paskui. Kai jis atėjo, V. T. su A. Č. barėsi. V. T. buvo išgėręs ir agresyvus, todėl apeliantas jam 2-5 kartus sudavė į veido sritį. Ką tuo metu veikė A. Č. , jis nematė. Parodymų patikrinimo vietoje metu S. K. parodė, kad pas V. T. į virtuvę jie pateko perlipę per vidines duris, kuriose nebuvo stiklo. Jis V. T. rado sėdintį ant sofos ir sudavė jam 3-4 kartus per veidą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. T. parodė, kad kažkuris iš atėjusių nuteistųjų sulaužė kėdę, nulaužė kėdės ir minkštos kėdutės kojas ir jomis abu nuteistieji jį mušė. Kiek kartų jam sudavė, jis nežinąs, kadangi buvo girtas ir visko gerai nepamena. Po to nuteistieji nuėjo į A. V. kambarį. Po kelių minučių vėl abu grįžo ir toliau jį mušė. Kiek smūgių sudavė, nepamena. Jie buvo įpykę ir rėkė ant jo. Papildomos apklausos metu V. T. teigė, kad įvykio metu į jo kūną buvo prisegta kabių su aparatu kabėms tvirtinti. Jis rado ir pats išsitraukė 3 ar 4 kabes prisegtas į dešinės kojos šlaunį, ir vieną kabę medikai jam ištraukė iš krūtinės.

Apklaustas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis V. T. parodė, kad nuteistieji, išstūmę duryse buvusį kartoną, pateko pas jį į virtuvę. Jie ėmė jį mušti. Iš pradžių mušė S. K. . Nukentėjusysis buvo mušamas kėde, minkštasuoliu, spardomas. Po to nuteistieji nuėjo į kambarį pas A. V. . Po kiek laiko grįžę vėl abu jį mušė, rėkė, mechaniniu aparatu kabėms tvirtinti prisegė jam kabių į krūtinę ir dešinę koją, tačiau kuris tai padarė ir kada, jis pasakyti negali. Po to atėjo E. G. ir juos išskyrė. Nukentėjusysis teisme teigė ne viską gerai prisimenąs, tačiau patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai teisingi.

Liudytoja E. G. parodė, kad iki įvykio nuteistųjų A. Č. ir S. K. nepažinojo. Ji įvykio dieną atvažiavo pas V. T. , bet jis gėrė su A. V. , todėl ji nuėjo pas D. S. . Apie 16 val. atėjo nuteistieji A. Č. ir S. K. . D. S. pasakė, kad prastai gyvena, nes šeimininkas, būdamas girtas, varo ją iš buto todėl, kad ji mažai moka nuomos. Visiems begeriant alkoholinius gėrimus, A. Č. susidomėjo ar šeimininkas senas, S. K. pasakė, kad einam, ir abu nuėjo pas V. T. į kambarį. E. G. nuėjo iš paskos. Įėjusi ji pamatė, kaip S. K. sudavė V. T. per veidą, įspyrė į pilvą. Liudytoja teigė, kad V. T. jie spardė abu, iš pradžių S. K. , o po to kelis kartus įspyrė ir A. Č. . Tada ji pakėlė V. T. , paguldė jį į lovą ir neleido S. K. jo mušti, tačiau A. Č. dar kelis kartus įspyrė nukentėjusiajam. Po to A. Č. ir S. K. nuėjo į A. V. kambarį. A. V. norėjo eiti pas V. T. , bet S. K. jį numetė ant grindų, o A. Č. tuo metu nuėjo į virtuvę pas V. T. . Liudytoja nuėjo A. Č. iš paskos ir pamatė, kad V. T. guli lovoje kruvina galva, o A. Č. iškėlęs minkštasuolį virš V. T. galvos. Be to, A. Č. V. T. į galvą sudaužė du alaus butelius. Po to ji nuėjo pas A. V. . Po kiek laiko ją pašaukė V. T. ir ji su V. T. išėjo į lauką.

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja E. G. parodė vietą virtuvėje prie krosnies, kur pamatė gulintį V. T. ir tuo metu jį mušančius A. Č. ir S. K. . Taip pat ji parodė A. V. kambarį, į kurį vėliau nuėjo A. Č. ir S. K. , nurodė vietą, kur A. V. mušė S. K. . Po to parodė, kur A. Č. , grįžęs pas V. T. , sudaužė kelis butelius į jo galvą.

Iš šių bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartų duomenų teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, jog apygardos teismas pagrįstai S. K. pripažino kaltu dėl to, kad jis, veikdamas kartu su A. Č. , nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį V. T. .

Nuteistasis S. K. skunde prašo šią jo veiką iš BK 138 str. 2 d. 6 p. perkvalifikuoti į BK 138 str. 1 d., tačiau nenurodo jokių tokio savo prašymo argumentų. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nukentėjusysis V. T. buvo sužalotas į įvairias kūno vietas, nemažai smūgių buvo suduota į galvą, naudojant įvairius įrankius kūnui žaloti: kėdės kojas, lazdą, tuščius butelius, aparatą, skirtą metalinėms kabėms tvirtinti, jis buvo mušamas rankomis ir kojomis, ir nors ne visus smūgius sudavė S. K. , tačiau jis veikė vieninga tyčia su A. Č. , suvokdamas, kad tokiais savo ir A. Č. bendrais veiksmais ne tik kėsinasi į jo sveikatą, bet ir daro tai sukeldamas nukentėjusiajam didelį skausmą, todėl S. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 6 p.

Dėl A. V. nužudymo

Apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., taip pat pagrįsta ir teisėta. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad S. K. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrai su A. Č. , tyčia itin žiauriai nužudė A. V. .

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su S. K. skundo teiginiais, jog nukentėjusysis V. T. ir liudytojai S. B. bei D. S. nenurodė, kad būtų matę, kaip jis sudavė smūgius nukentėjusiajam A. V. . Tačiau tokie šių liudytojų parodymai nereiškia, kad apeliantas iš tiesų A. V. smūgių nesudavė ir yra nekaltas dėl jo mirties. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad apelianto skunde minimi asmenys ir negalėjo nurodyti, kad jie matė S. K. veiksmus nukentėjusiojo A. V. atžvilgiu, kadangi nei vienas iš jų tuo metu, kai buvo mušamas A. V. , nebuvo tame kambaryje. Tačiau S. K. nusikalstamus veiksmus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Kaip teisingai teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo A. Č. parodymai apie A. V. nužudymo aplinkybes, kaip ir apie V. T. sužalojimą, bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklūs. Tačiau teisėjų kolegija juos išanalizavusi bei įvertinusi, sprendžia, jog jie patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas dėl S. K. kaltės bendrai su A. Č. nužudžius A. V. .

Pirmosios apklausos metu apklaustas įtariamuoju A. Č. teigė gerai nepamenąs, kaip jie su S. K. pateko pas A. V. . Nuteistasis teigė, jog prisimena tik tiek, kad abu „daužė“ nukentėjusįjį A. V. , tačiau kuo, nepamena (t. 1, b. l. 194-195). Tačiau parodymų patikrinimo vietoje metu A. Č. tiksliau prisiminė įvykio aplinkybes ir nurodė, kad sumušę V. T. , jie kartu su S. K. kitame kambaryje rado gulintį A. V. . Virtuvėje radęs mažą kėdutę, A. Č. ja smogė A. V. per galvą ir šoną. A. V. pradėjo rėkti ir dejuoti, tada jis sudavė nukentėjusiajam per šoną 3-4 kartus. S. K. nukentėjusįjį taip pat spardė. A. Č. grįžo į virtuvę, kur rado V. T. klūpantį prie krosnies. Tuomet jis rado 5 tuščius butelius, kuriuos sudaužė smūgiuodamas V. T. į galvą. Po to jis vėl nuėjo į A. V. kambarį, kur buvo likęs S. K. , ir pamatė A. V. sėdintį netoli drabužių spintos, o S. K. spardė ir daužė nukentėjusįjį. S. K. daužė ranka ir kėdute A. V. į galvą. A. Č. parodė, kad spintoje rado aparatą kabėms tvirtinti. Nuėjęs į virtuvę, prišaudė kabių nukentėjusiajam V. T. į galvos sritį, pečius, kojas, krūtinę. Kiek kabių iššaudė, jis nežino. Po to jis vėl grįžo į A. V. kambarį. Tada S. K. su tuo pačiu aparatu prišaudė kabių į A. V. kūną. Jis segė kabes į pečius, galvos sritį, krūtinę. A. V. buvo visas kruvinas (t. 1, b. l. 198-200, t. 2, b. l. 1-7).

Tačiau akistatos su nuteistuoju S. K. metu, A. Č. , paklaustas, ar S. K. daužė butelius nukentėjusiajam A. V. į galvą ir ar šaudė kabes jam į kūną, atsakė, kad neprisimena (t. 2, b. l. 11-12).

2005 m. lapkričio 17 d. papildomos apklausos metu A. Č. pareiškė, kad akistatos metu, teigdamas, jog neprisimena ar S. K. mušė nukentėjusįjį A. V. , sakė netiesą, kadangi bijojo nuteistojo S. K. . Šios apklausos metu S. K. nurodė, kad laikosi savo parodymų, duotų pirmosios apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Jis teigė, kad jiems su S. K. bemušant nukentėjusįjį V. T. , iš kito kambario pasigirdo riksmas, tada jie su S. K. nuėjo į tą kambarį. Ten ant sofos gulėjo nukentėjusysis A. V. . A. Č. A. V. su kėdute sudavė per galvą ir šonus, o S. K. nukentėjusįjį spardė, be to mušė kumščiu. Po to A. Č. grįžo į virtuvę, kur buvo V. T. . Ten jis trenkė 5 kartus tuščiais buteliais V. T. per galvą. Po to A. Č. vėl grįžo į A. V. kambarį, kur buvo likęs S. K. , kuris ant drabužių krūvos prie lango gulintį A. V. spardė kojomis ir mušė rankomis, taip pat mušė su kėdute. Jis (A. Č. ), paėmęs iš S. K. kėdutę, sudavė nukentėjusiajam A. V. kelis kartus per galvą. Spintoje rado aparatą kabėms tvirtinti. Jis šiuo aparatu prišaudė kabių A. V. į galvą, krūtinę ir kojas. Kiek kabių iššaudė, nepamena. S. K. paėmė iš jo aparatą ir prišaudė kabių A. V. į pečius, galvą ir krūtinę. Po to jie abu grįžo į D. S. kambarį, kur išgėrė likusį vyną ir išėjo (t. 2, b.l. 14-15). Pasirašydamas šį įtariamojo papildomos apklausos protokolą A. Č. nurodė, kad atsisako nuo dar vienos akistatos su S. K. , kadangi jo bijo.

Vėliau dar du kartus apklaustas įtariamuoju A. Č. nebekartojo anksčiau savo paties duotų parodymų, teigdamas, jog jų nekeičia ir tvirtina anksčiau duotuosius.

Tačiau apklaustas pirmosios instancijos teisme, A. Č. vėl iš dalies pakeitė savo parodymus, teigdamas, kad S. K. V. T. nemušė, o ar jis mušė A. V. , jis nematė. Nuteistasis A. Č. teigė, jog tai jis darė vienas, be to, dar kelis smūgius nukentėjusiajam V. T. sudavė ir liudytoja E. G. . Apeliantas teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu jį vertė duoti parodymus, kaltinančius S. K. , tačiau jis nematė, kad pastarasis būtų mušęs nukentėjusiuosius.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo S. K. kriminalinę praeitį, jo amžių (jis 15 metų vyresnis už A. Č. ), taip pat į nuteistojo A. Č. parodymų keitimo dinamiką, jo paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu dėl parodymų keitimo motyvų, sprendžia, jog A. Č. iš tiesų bijojo savo bendrininko S. K. , todėl susidūręs su juo tiek akistatos, tiek ir pirmosios instancijos teismo posėdyje nedrįso patvirtinti anksčiau savo duotų parodymų, kaltinančių S. K. . Tai, kad A. Č. , duodamas S. K. kaltinančius parodymus, jo neapkalba, taip norėdamas sušvelninti jam pačiam gresiančią baudžiamąją atsakomybę, patvirtina tai, kad jis, duodamas tokius parodymus, nesumenkina ir savo vaidmens nužudant A. V. , bet priešingai, pripažįsta sudavęs smūgius ne tik rankomis, bet ir kėde ir kitais įrankiais. Kita vertus, atskleisdamas, jog nužudyme dalyvavo ir nuteistasis S. K. , jis iš dalies sunkina savo padėtį, nes nurodo duomenis, jog nusikaltimas padarytas bendrininkaujant. Todėl teisėjų kolegija nuteistojo A. Č. parodymus, duotus apygardos teisme bei akistatos su S. K. metu atmeta, kaip neatitinkančius kitų byloje surinktų įrodymų, t. y., nei jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nei kitų byloje apklaustų asmenų (tarp jų ir paties nuteistojo S. K. ) parodymų.

Nuteistasis S. K. pirmosios instancijos teisme pats prisipažino, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam A. V. , tačiau teigė, jog smūgiai nebuvo stiprūs ir mirties sukelti negalėjo. Nuteistasis parodė, kad bemušant V. T. , pasigirdo kažkoks garsas iš A. V. kambario. S. K. užėjo ir pamatė A. V. įpykusį, nes atrodo, kad jau ten buvo A. Č. . A. V. buvo įpykęs ir keikėsi. A. V. kėlėsi iš lovos. Apeliantas norėjo A. V. atstumti, bet jis įsikibo į ranką ir atsistojo. Tada S. K. , ištraukęs ranką, trenkė kelis kartus A. V. į žandą ar petį. Daugiau jo nemušė. Jo smūgiai A. V. nebuvo stiprūs, jie abu su nukentėjusiuoju buvo nukritę ant sofos, kur buvo daug skudurų. Apeliantas paliko A. V. sėdintį. Panašius parodymus, pripažindamas, kad sudavė 3-4 smūgius nukentėjusiajam į veidą, nuteistasis S. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Šiuos savo parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 87-88, 98-99 ir 102-103).

Apklausta liudytoja E. G. parodė, kad konflikto metu A. V. norėjo eiti pas V. T. , bet S. K. jį numetė ant grindų, o A. Č. tuo metu nuėjo į virtuvę pas V. T. . Tai, kad ši liudytoja teigia mačiusi tik kaip S. K. įspyrė nukentėjusiajam A. V. į pilvą, taip pat nepaneigia to fakto, kad nuteistasis sudavė A. V. ir daugiau smūgių. Pati liudytoja E. G. parodė, kad A. Č. vėl nuėjus į virtuvę pas V. T. , ji nuėjo jam iš paskos. Tuo metu su A. V. liko tik S. K. , todėl liudytoja ir galėjo nematyti jo suduodamų smūgių. Po kiek laiko ji grįžo pas A. V. ir vėl matė kėdę, iškeltą virš A. V. galvos, kuris gulėjo ant skudurų krūvos kruvinu veidu. Nors liudytoja pirmosios instancijos teisme nepatikslino, kas laikė iškėlęs tą kėdę virš nukentėjusiojo galvos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tuo metu su A. V. buvo likęs tik S. K. , akivaizdu, kad tai būtent jis ir laikė tą kėdę. Tuo metu liudytoją E. G. pašaukė V. T. ir ji nuėjo pas jį, o pas A. V. liko A. Č. ir S. K. . Ji su V. T. išėjo į lauką. Po kiek laiko išėjo A. Č. su S. K. .

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja E. G. parodė A. V. kambarį, į kurį nuėjo A. Č. ir S. K. , nurodė vietą viduryje kambario, netoli lango, kur pamatė ant skudurų gulintį A. V. ir kur jį spardė S. K. . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojos nurodyta nukentėjusiojo A. V. buvimo vieta (prie lango ant skudurų), sutampa su nuteistojo A. Č. parodymuose nurodyta vieta, kurioje tiek S. K. , tiek ir A. Č. , mušė A. V. .

Pirmą kartą atlikus teismo medicinos tyrimą, specialisto išvadoje Nr. M 1323/05 (02) buvo nustatyta tik tikėtina A. V. mirties priežastis, t. y. šviežia, prieš mirtį patirta, sunki galvos smegenų trauma. Nukentėjusiojo kūne konstatuoti šie sužalojimai: kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžis, krūtinkaulio kūno lūžis, dešinių I ir III šonkaulių lūžiai, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose ir kairiame smilkininiame raumenyje, muštinės žaizdos kaktoje, durtinės žaizdos nugaroje ir dešiniame sėdmenyje, odos nubrozdinimas kaktoje, poodinė kraujosruva kairio klubo srityje. Muštinės žaizdos kaktoje padarytos aštrią briauną turinčiu daiktu ar įrankiu. Priimant dėmesin autopsijos radinius (sėdmenyje ir nugaroje rastos įsegtos metalinės kabės) bei papildomai pateiktas aplinkybes, galima teigti, kad šios žaizdos galėjo būti padarytos aparato, skirto metalinėms kabėms tvirtinti paslankiu liežuvėliu, aparate neesant kabių bei imituojant kabių įsegimo veiksmą. Viso konstatuota ne mažiau penkiolikos žaizdų, o tai atspindėtų ne mažiau 15 trauminių poveikių. Durtinės žaizdos dešiniajame sėdmenyje ir nugaroje padarytos metalinėmis kabėmis, jas įsegant į nurodytas kūno vietas, galimai aukščiau minėtu aparatu. Viso rastos įsegtos trys kabės, kurių kiekviena padarė po dvi durtines žaizdas. Kiti konstatuoti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių savybių pagal turimus duomenis detalizuoti negalima, keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, iš kurių du ar daugiau paveikė galvą, vienas ar daugiau krūtinę iš priekio, galimai ją deformuodamas, bei vienas ar daugiau kairio klubo sritį. Šio tyrimo metu ekspertas negalėjo nustatyti tikslios A. V. mirties priežasties (t. 1, b. l. 28-35). Taigi, kaip matyti iš šios specialisto išvados, į galvą buvo suduotas ne vienas smūgis, bet du ar daugiau.

Pirmosios instancijos teisme, tenkinant S. K. bei jo gynėjos prašymą, buvo paskirta nauja teismo medicinos ekspertizė A. V. mirties priežasčiai bei kitoms bylai teisingai išspręsti svarbioms aplinkybėms nustatyti. Klausimus ekspertams uždavė ir pats S. K. .

Atlikus pakartotinę teismo medicinos ekspertizę, buvo nustatyta, kad A. V. mirties priežastimi buvo kairio smilkinio-momens srities sumušimas, pasireiškęs kraujosruva galvos minkštuose audiniuose bei smilkininiame raumenyje su kaukolės skliauto bei pamato kaulų lūžiu, galimai lydimas galvos smegenų sumušimo. Tačiau dėl pažengusio puvimo, nustatyti tikslų galvos smegenų pažeidimo pobūdį negalima. Be to, konstatuotos daugybinės muštinės žaizdos kaktoje padarytos aštrią briauną turinčiu daiktu, tikėtina aparato, skirto metalinėms kabėms tvirtinti paslankiu liežuvėliu. Odos nubrozdinimas dešinio kaktikaulio gumburo projekcijoje padarytas kietu buku daiktu, pvz. sudavus smūgį koja.

Nustatyta, kad kairio smilkinio-momens srities sumušimas padarytas smūgiuojant kietu buku daiktu, turinčiu galimai ribotą paviršių, pvz., koja ar griūnant ir atsitrenkiant į tokio pobūdžio paviršių. Be to, ekspertizės akte nurodyta, kad kairio smilkinio-momens srities sumušimas, padarytas kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Tokio pobūdžio trauma nėra būdinga smūgio kumščiu sudavimui. Labiau tikėtinas padarymo mechanizmas-smūgis kietu buku daiktu, turinčiu galimai ribotą paviršių ar griuvimas ir atsitrenkimas į tokio pobūdžio paviršių (t. 3, b. l. 164).

Kaip minėta, pats nuteistasis S. K. , pripažino, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam į veidą, po kurių šis griuvo, be to, jis pripažino spardęs nukentėjusįjį ir gulintį (teigė, kad į pilvą). Nuteistasis A. Č. taip pat parodė, kad S. K. A. V. spardė kojomis, taip pat mušė rankomis ir kėdute per galvą, be to, S. K. paėmė iš A. Č. aparatą ir prišaudė kabių A. V. į pečius, galvą bei krūtinę. Apelianto suduodamus smūgius A. V. koja teigė mačiusi ir liudytoja E. G. , nors ji teigė mačiusi tik smūgius nukentėjusiajam į pilvą. Taigi, nors byloje apklaustų asmenų parodymai apie S. K. nukentėjusiajam suduotus smūgius, jų lokalizaciją bei intensyvumą nėra vienodi, tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad S. K. , suduodamas smūgius tiek stovinčiam, tiek vėliau gulinčiam nukentėjusiajam A. V. į galvą ir kitas kūno dalis, taip pat matydamas jo bendrininko A. Č. suduodamus smūgius nukentėjusiajam A. V. kėdute per galvą ir šonus, pats šaudydamas kabes nukentėjusiajam į įvairias kūno dalis ir matydamas, kaip tą patį daro A. Č. , matydamas, kad nukentėjusysis nuo jų panaudoto smurto pakankamai stipriai kraujuoja, suprato, kad kartu su A. Č. kėsinasi ne tik į A. V. sveikatą, bet ir į jo gyvybę, bei numatė, kad dėl jo ir A. Č. veiksmų A. V. bus ne tik sužalotas, bet gali ir mirti.

Nuteistasis S. K. , neigdamas, jog veikė vieninga tyčia su A. Č. , apeliaciniame skunde teigia, kad jis nematė, kaip A. Č. mušė nukentėjusįjį A. V. ir atvirkščiai, kad A. Č. nematė, kad apeliantas būtų mušęs A. V. , kadangi abu nuteistieji pas A. V. kambaryje buvo skirtingu metu. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad šie apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad iš pradžių abu nuteistieji mušė nukentėjusįjį V. T. . Po to S. K. su A. Č. nuėjo pas A. V. į kambarį, kur sudavė smūgius ir pastarajam. Taigi, abu nuteistieji matė vienas kito veiksmus A. V. atžvilgiu. Po kiek laiko A. Č. grįžo pas V. T. , o S. K. liko su A. V. . Po to A. Č. vėl grįžo į kambarį, kuriame buvo A. V. su S. K. , taigi, abu nuteistieji vėl buvo kartu ir matė vienas kito atliekamus nusikalstamus veiksmus.

Taigi, byloje nustatyta, kad smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo abu nuteistieji, ko jie ir neneigė. Smurtas prieš A. V. pasireiškė smūgiais rankomis, kojomis, kėde, medinėmis baldų kojomis į galvos ir kitas sritis. Teismo medicinos specialistų išvada ir ekspertizės aktu nustatyta, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlė ne visi padaryti sužalojimai, o būtent kairio smilkinio-momens srities sumušimas, pasireiškęs kraujosruva galvos minkštuose audiniuose bei smilkininiame raumenyje su kaukolės skliauto bei pamato kaulų lūžiu, galimai lydimas galvos smegenų sumušimo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai byloje dėl nužudymo kaltinami keli asmenys, teismas priimdamas nuosprendį gali remtis mirtino smūgio arba mirties dėl sužalojimų visumos doktrina. Remiantis mirtino smūgio doktrina, jei tokiu atveju nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, tai už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi. Tačiau jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė nors ir vienas padarytas sužalojimas, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas liudija apie tyčią nužudyti arba apie neapibrėžtą tyčią, kuri apima ir gyvybės atėmimą, tai už nužudymą atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-423/2006).

Byloje nustatyta, kad A. V. mirtį sukėlė kairio smilkinio-momens srities sumušimas, pasireiškęs kraujosruva galvos minkštuose audiniuose bei smilkininiame raumenyje su kaukolės skliauto bei pamato kaulų lūžiu, galimai lydimas galvos smegenų sumušimo, o smūgius į galvą, kurioje padaryti sužalojimai ir buvo A. V. mirties priežastimi, sudavė abu nuteistieji. Byloje surinktais įrodymais nustatytas nuteistųjų prieš nukentėjusįjį vartoto smurto pobūdis ir intensyvumas liudija apie abiejų nuteistųjų tyčios turinį nužudant A. V. .

Be to, teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pakartotinės ekspertizės metu konstatuota, jog dėl pažengusio puvimo, nustatyti tikslų galvos smegenų pažeidimo pobūdį negalima. Iš byloje esančių teismo medicinos ekspertizių išvadų matyti, kad nukentėjusiojo mirties priežastimi buvo sužalojimas kairėje galvos pusėje, tačiau nei pirminės, nei pakartotinės ekspertizės metu nebuvo kategoriškai pasakyta, jog mirtį sukėlę sužalojimai galvoje buvo padaryti tik vienu trauminiu poveikiu. Pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam į galvą smūgius sudavė abu nuteistieji, todėl abu jie ir turi atsakyti už kilusias pasekmes – nukentėjusiojo mirtį.

S. K. savo apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, kad nei liudytojas S. B. , nei nukentėjusysis V. T. jo neatpažino. Tačiau nepagrįstai teigiama, jog minėti asmenys jo neatpažino, kaip asmens, dalyvavusio nužudant A. V. . Iš atpažinimo protokolo blanko matyti, kad atliekant šį veiksmą atpažįstančiajam siūlyta nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, o ne atpažinti asmenį, dalyvavusį nužudant A. V. . Kita vertus, tai, kad minėti asmenys S. K. neatpažino, nepaneigia kitais byloje surinktais duomenimis neabejotinai nustatyto fakto, kad S. K. įvykio vietoje buvo ir smūgius nukentėjusiajam A. V. sudavė.

Apeliaciniame skunde S. K. prašo jam inkriminuotus veiksmus iš BK 129 str. 2 d. 6 p. perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d., tačiau Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus, tokį apelianto prašymą atmeta, kaip nepagrįstą, nes S. K. veiksmai teisingai apygardos teismo kvalifikuoti pagal BK 129 str. 2 d. 6 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.