Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-02 · Administracinė byla Nr. I-229-815/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-02
Bylos Nr.
I-229-815/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03395-2013-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
V. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-229-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03395-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja V. B. kreipėsi į teismą su 2013 m. rugpjūčio 30 d. skundu (b. l. 1-4), kurį patikslino (b. l. 29), prašydama: priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – ir atsakovė, ir Valstybės kontrolė) (duomenys neskelbtini) Lt valstybės tarnautojo darbo užmokesčio (pareiginę algą (koeficientą) ir priedą už kvalifikacinę klasę) nepriemoką (neatskaičiavus mokesčių) už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) imtinai; panaikinti atsakovės 2013 m. rugsėjo 18 d. atsiliepimą į pareiškėjos skundą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Pareiškėja, Valstybės kontrolėje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (imtinai) dirbusi karjeros valstybės tarnautoja, pagrįsdama savo reikalavimą, remiasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu (toliau – ir Įstatymas) (2002 m. balandžio 23 d. redakcija), jo 23 straipsnio (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) 1 dalimi, 7 straipsnio 2 dalimi (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) 7 straipsnio 1 dalimi (2003 m. spalio 7 d. redakcija), 8 straipsnio 1, 3 dalimis (2007 m. gruodžio 4 d. redakcijos), nurodo, kad valstybės tarnautojų pareigybių kategorijos priklauso nuo valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų veiklos pobūdžio, jų veiklos ir sprendimų galiojimo atitinkamoje teritorijoje ribų bei santykių su pavaldžiais subjektais, taip pat valstybės tarnautojų pareigybių kategorijoms nustatyti skirtingi pareigybių lygių reikalavimai, susiję su būtinu šioms pareigybėms užimti išsilavinimu.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepimuose į pareiškėjos skundą, kuris buvo patikslintas (b. l. 22-24, 37-38) prašo teismą dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti darbo užmokesčio nepriemoką spręsti, atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus, o pareiškėjos prašymą panaikinti atsakovės 2013 m. rugsėjo 18 d. atsiliepimą į pareiškėjos skundą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Atsakovė pažymėjo, kad apskaičiuodama ir išmokėdama pareiškėjai darbo užmokestį, vykdė galiojančiuose įstatymuose nustatytus reikalavimus, todėl neturėjo (ir neturi) teisinio pagrindo išmokėti ne pagal galiojančius įstatymus apskaičiuoto darbo užmokesčio sumų. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja neišmokėtą darbo užmokesčio dalį kildina iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai Lietuvos Respublikos Seimo priimtų teisės aktų. Valstybės kontrolė šių aktų priėmime nedalyvavo. Darbo užmokestį pareiškėjai Valstybės kontrolė mokėjo pagal galiojančius teisės aktus iš tam skirtų biudžeto lėšų. Valstybės kontrolė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjai buvo sumažintas darbo užmokestis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjai neišmokėtą tarnybinio atlyginimo dalį – (duomenys neskelbtini) Lt (apskaičiavimo lentelės, b. l. 11–12). Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.

Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėja dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjos patirtus praradimus. Pareiškėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016.

Pareiškėja taip pat prašo panaikinti Valstybės kontrolės atsiliepimą į pareiškėjos skundą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo kaip neteisėtą ir nepagrįstą, tačiau pažymėtina, jog nurodytas atsiliepimas yra procesinis dokumentas, o ne sprendimas, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ir šį pareiškėjos reikalavimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis