- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- 1S-160-634/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- R. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 67-46 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. L. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą 14 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 14 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2008 m. sausio 27 d., pabaiga – 2022 m. sausio 26 d.
2. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 6 d. priimtu nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam nutarta taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 1 mėnesio 20 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. gruodžio 6 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimą dėl nuteistojo R. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas, įvertinęs Komisijos nutarimo pagrindus ir motyvus, sprendė, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog R. L. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutartį ir patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, kad:
1.1. nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, yra visiškai pakeitęs savo mąstymą ir gyvenimo būdą, daugiau nei trys metai negavo jokių nuobaudų, per šį laikotarpį yra gavęs ne vieną paskatinimą už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą veikloje, yra pabaigęs 12 klasių, gavo diplomą, įgijo dvi specialybes.
1.2. dalyvauja įvairiose veiklose, socialinėse reabilitacijose, skaito Šventąjį raštą, reguliariai bendrauja su kas savaitę atvykstančiu kalėjimo kapelionu, meldžiasi. Pagal „OASys“ metodiką jam nustatyta žema rizikos grupė (32 balai). Vieną kartą jau buvo paleistas anksčiau laiko neatlikęs visos laisvės atėmimo bausmės ir lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė.
1.3. išėjęs į laisvę planuoja sąžiningai gyventi, dirbti, laikytis teismo paskirtų įpareigojimų, dengti skolas, padėti dukrai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. L. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. L. atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (2/3 dalis), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Taigi yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos - individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
6. R. L. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pagal „OASys“ metodiką jo nusikalstamo elgesio rizika žema – 32 balai (žema nuo 0 iki 40 balų). Tačiau sprendžiant apie R. L. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, turėtų būti ne tik formaliai atsižvelgiama į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinami jo elgesio ir nuostatų pokyčiai, nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaka jo kriminogeniniams veiksniams.
7. BPK 360 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, apylinkės teismas, spręsdamas šį klausimą, paminėtų nuostatų nepažeidė ir priėmė motyvuotą nutartį, dėl kurios teisėtumo teisėjų kolegijai abejonių nekyla.
8. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad R. L. bausmės atlikimo metu net 24 kartus baustas drausmine tvarka. Iš paskirtų nuobaudų matyti, kad R. L. baustas už itin grubius pažeidimus (alkoholio, narkotikų vartojimą, psichinį smurtą, grubų elgesį ir kt.). Už šiuos pažeidimus R. L. buvo paskirtos nuobaudos. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, (paskutinė nuobauda paskirta 2016 m. gruodžio 21 d.), tačiau tai parodo, kad nuteistojo elgesys nebuvo nuoseklus ir nepriekaištingas visą bausmės atlikimo laikotarpį. R. L. už nepriekaištingą elgesį skatintas 6 kartus. Paskutinį kartą skatintas 2019 m. spalio 16 d. Nuteistojo gauti paskatinimai už nepriekaištingą elgesį parodo, kad jis iš esmės elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę.
9. Nuteistasis R. L. nuo 2015 m. vasario 19 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, paprastosios grupės laikymo sąlygomis. Iš bylos duomenų matyti, kad R. L. atliekant bausmę (duomenys neskelbtini) dirbo, taip pat 2013 m. (duomenys neskelbtini) įgijo kranų mašinisto specialybę, 2016/2017 metais (duomenys neskelbtini) įgijo statybininko apdailininko specialybę, 2017/2018 m. baigė 12 klasės kursą ir įgijo atestatą. Šiuo metu nedirba, nes gydosi (duomenys neskelbtini). Nuteistasis galimo paleidimo atveju planuoja toliau gydytis, o jei pasveiktų norėtų dirbti statybų srityje.
10. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nori palaikyti gerus santykius su dukra, susitikti pasimatytų metu. Taip pat nurodyta, kad nuteistasis vengia situacijų, kurios būtų susijusios su nusikalstamumu, kitų įtakai nepasiduoda. Tai galėtų būti apsauginis veiksnys pakartotiniam nusikalstamumui.
11. Nors šios aplinkybės teigimai charakterizuoja R. L., tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Nors nuteistojo elgesyje ir stebimi tam tikri teigiami elgesio pokyčiai, kas sąlygojo jam nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimą nuo 64 balų iki 32 balų, tačiau apygardos teismui pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog R. L. bausmės atlikimo metu dalyvaudamas įvairiose elgesio pataisos programose iš esmės pakeitė savo elgesį ir nuostatas.
12. Iš buhalterinės apskaitos skyriaus duomenų matyti, kad nuteistojo vardu yra gauta 10 vykdomųjų raštų 1 557,70 Eur sumai. Nuosprendžiu, kuriuo R. L. atlieka laisvės atėmimo bausmę, iš nuteistojo priteista 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinei žalai atlyginti ir 2912,02 Lt (843,38 Eur) turtinei žalai atlyginti, viso – 15 324,38 Eur. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis dengia priteistus civilinius ieškinius. Nuteistojo teigimu jam niekas nepadeda finansiškai, o įstaigoje gaunama piniginė išmoka ir pašalpa skiriama būtiniausioms reikmėms įsigyti. Šios aplinkybės parodo, kad nuteistasis nesistengia vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, kurie yra gana dideli. Teismo nuomone, nuteistasis turi imtis iniciatyvos, siekdamas bent iš dalies atlyginti nukentėjusiesiems jo įvykdytu nusikaltimu padarytą žalą.
13. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, nurodoma, kad nuteistasis ne visuomet apgalvoja savo veiksmų pasekmes, yra buvę savikontrolės praradimo atvejų. Nuteistasis R. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, anksčiau ne kartą buvo teistas, taip pat buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Tai neabejotinai didina jo pavojingumą visuomenei ir parodo, kad nuteistasis nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Šios aplinkybės parodo, kad tai gali apsunkinti nuteistojo adaptaciją ir integraciją laisvėje, gebėjimą gyventi laikantis įstatymų keliamų reikalavimų.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. L. laisvės atėmimo vietoje alkoholio vartojimas buvo užfiksuotas 2 kartus, psichotropinių medžiagų vartojimas taip pat 2 kartus. R. L. pripažįsta, kad iki suėmimo alkoholio išgerdavo per daug, tačiau neigia nepriklausomybę. Kadangi nusikaltimas padarytas apsvaigus, alkoholio vartojimas gali būti kriminogeninis veiksnys.
15. Nors R. L. charakterizuojamas gana teigiamai, skatintas 6 kartus, dalyvauja įvairiose elgesio pataisos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau nuteistasis savo veiksmais dar gali mažinant nusikalstamo elgesio riziką skatinančius veiksnius (iš 32 balų: 7 balai yra pastovioji dalis, 25 balai – kintama dalis). Taigi, net ir įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį pataisos namuose, R. L. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, teismas konstatuoja, kad nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. L. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
16. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo charakteristiką, padaryto nusikaltimų pobūdį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam R. L. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo R. L. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.