Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui A. D. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato atstovei Nadieždai Loibienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas neturtinę (moralinę) žalą kildina iš neteisėtai tendencingų policijos pareigūnų veiksmų, nepagrįstai konstatuojant pareiškėjo veiksmuose ginklų apyvartos taisyklių pažeidimus, kurių pagrindu buvo priimtas nepagrįstas Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo 2006-05-17 sprendimas Nr. 20-11/3-13-832, įpareigojantis perlaikyti egzaminą dėl šaunamojo ginklo savigynai įsigijimo, laikymo, nešiojimo ir naudojimo, kuris buvo panaikintas Kauno apygardos administracinio teismo 2007-11-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2223-413/2007. Pareiškėjas nurodė, kad neteisėti policijos pareigūnų veiksmai menkino pareiškėjo reputaciją jo kolegų advokatų ir Lietuvos bajorų kareliškosios sąjungos narių trape, sukėlė neigiamas emocijas, depresiją, dėl to paūmėjo įvairios bendro pobūdžio ligos, galvos skausmai. Emocinius išgyvenimus ir pablogėjusią sveikatos būklę pareiškėjas sieja su jam padaryta neturtine žala, kurios dydį sudaro 500 000 Lt., pareiškėjo prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės.

Bylos duomenys patvirtino, kad Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo 2006-05-17 sprendime Nr. 20-11/3-13-832 buvo konstatuoti ginklų apyvartos taisyklių pažeidimai, būtent, tai, kad pareiškėjas 2006-03-30 žodinio konflikto su K. D. metu, demonstravo ir panaudojo, iššaudamas į orą, savigynai išduotą ginklą, savo namo kieme demonstratyviai vaikščiojo su ginklu, iš jo šaudydamas, tuo gąsdindamas Gegužinių gatvės, Kaune, kaimynus, taip pat 2002-02-16 grasino K. J. daiktu, panašiu į pistoletą, be to, 2005-09-20 buvo baustas pagal ATPK 196 str. 1 d. - 50 Lt administracine nuobauda, už šaunamojo ginklo laikymo ir gabenimo taisyklių pažeidimą. Nurodyti pažeidimai buvo nustatyti pagal Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato surinktą tyrimo medžiagą pagal pareiškėjo - A. D. , E. F. , K. D. ir K. J. pareiškimus, policijos tyrėjos V. S. teikimu (b.l.39-89, administracinės bylos Nr. I-2223-413/2007 b.l. 22-30, 113-119). Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato viešosios policijos poskyrio tyrėja V. S. teikimu ir tarnybiniais pranešimais informavo Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato viršininko pavaduotoją, laikinai einantį viršininko pareigas, S. K. apie pareiškėjo elgesį, susijusį su ginklų apyvartos taisyklių pažeidimais. Pastarasis įvertinęs pateiktą informaciją kreipėsi į Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos licencijavimo skyriaus viršininką dėl atitinkamų priemonių taikymo už ginklų apyvartos taisyklių pažeidimus. Nurodytos informacijos ir tyrimų medžiagos pagrindu buvo priimtas Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo 2006-05-17 sprendimas Nr. 20-11/3-13-832, įpareigojantis pareiškėją perlaikyti egzaminą. Kauno apygardos administracinis teismas 2007-11-19 sprendimu, administracinėje byloje Nr. I-2223-413/2007, panaikino Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo 2006-05-17 sprendimą Nr. 20-11/3-13-832. Teismo sprendime konstatuota, kad nepakanka įrodymų pagrįsti, kad 2006-03-30 žodinio konflikto su K. D. metu pareiškėjo veiksmuose buvo ginklų apyvartos taisyklių pažeidimai, be to, dėl pareiškėjo 2002-02-16 grasinimo K. J. daiktu, panašiu į pistoletą, buvo atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, nesant pareiškėjo veikoje nusikaltimo sudėties, bei dėl pareiškėjo 2005-09-20 padaryto šaunamojo ginklo laikymo ir gabenimo taisyklių pažeidimo, už kurį pareiškėjui 2005-10-05 buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 196 str. 1 d., ginklų apyvartos taisyklėse numatytos sankcijos nebuvo taikytos.

Pažymėtina, kad įsiteisėjęs Kauno apygardos administracinio teismo 2007-11-19 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2223-413/2007 dėl nustatytų faktinių aplinkybių turį res judicata galią šioje byloje, nes faktinės aplinkybės, nustatytos minėtu Kauno apygardos administracinio teismo 2007-11-19 sprendimu iš naujo neįrodinėtinos šioje administracinėje byloje (ABTĮ 58 str. 2d.).

Pareiškėjo teigimu, žala jam atsirado dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Policijos pareigūnai pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį, šiuo atveju, veikė kaip viešo administravimo subjektai, vykdydami Policijos veiklos įstatyme numatytas bendrąsias policijos funkcijas, susijusias su viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimu, taip pat vykdydami Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme numatytas policijos funkcijas, susijusias su šaunamųjų ginklų įsigijimo, laikymo ir naudojimo kontrole. Pagal Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių XI skyriaus 82 punktą, patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-056-23 įsakymu Nr. V-362, teritorinės policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu ginklą (-us) turinčiam asmeniui padarius ginklų apyvartos taisyklių pažeidimus, kai yra pagrindas manyti, jog pažeidimus asmuo padarė todėl, kad neišmano ginklo šaudmenų įsigijimo, laikymo, nešiojimo, naudojimo, realizavimo, gabenimo taisyklių ir iki šio sprendimo priėmimo nėra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, asmuo gali būti įpareigotas perlaikyti egzaminą pagal šių taisyklių 4 priede nurodytą programą bei per vieną mėnesį pristatyti tai patvirtinantį pažymėjimą. Minėtose taisyklėse nesustatyta, kad tokio pobūdžio sankcija gali būti taikoma tik tuomet, kai asmuo buvo baustas už ginklų apyvartos taisyklių pažeidimą ar pažeidimus ir jam buvo pritaikytos poveikio priemonės. Taigi, teisė spręsti, ar asmuo padarė ginklų apyvartos taisyklių, suteikta policijos pareigūnams, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo padarė ginklų apyvartos taisyklių pažeidimus, ir toks manymas neabejotinai sietinas su įrodymų vertinimu. Šiuo atveju, policijos pareigūnai pagal surinktas tyrimo medžiagas, vertino faktinius duomenis - įrodymus dėl pareiškėjo netinkamo elgesio ir sprendė apie galimus ginklų apyvartos taisyklių pažeidimus. Pagal bendruosius teisės principus įrodymų vertinimas siejamas su subjektyviais kriterijais, įrodymai paprastai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, šis procesas yra subjektyvus. Policijos pareigūnų veiksmai, įvertinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007-11-19 sprendime konstatuojant, kad išvados dėl pareiškėjo veiksmuose ginklų apyvartos taisyklių pažeidimų nepagrįstos pakankamais įrodymais, negali būti vertinami kaip policijos pareigūnų neteisėti veiksmai, kadangi tai yra susiję su įrodymų pakankamumo vertinimo kriterijais.

Taip pat nenustatyta, kad policijos pareigūnų veiksmai būtų tendencingi, nukreipti tyčia prieš pareiškėja, ketinant menkinti jo reputaciją. Visi minėti tyrimai dėl teisėtvarkos pažeidimų buvo atliekami pagal paties pareiškėjo ir kitų asmenų pareiškimus. Policijos pareigūnai, šiuo atveju, atliko vykdomąsias funkcijas, įgyvendindami policijos bendruosius uždavinius. Pareiškėjas turėjo teisę šiuos veiksmus skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas tokia teise nepasinaudojo. Teismas nenustatė ir pareiškėjas nenurodė policijos pareigūnų konkrečių veiksmų ar neteisėto neveikimo, kuriais būtų pažeisti konkretūs teisės aktais ir jų nuostatos. Pareiškėjo argumentas, kad policijos pareigūnai turėjo surinkti daugiau objektyvių įrodymų ir tik tada spręsti apie jo netinkamą elgesį, susiję su įrodymų pakankamumo vertinimu, todėl nesudaro pagrindo vertinti policijos pareigūnų veiksmų kaip neteisėtų.

Žalos atlyginimą dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau - CK). Valstybės atsakomybė už žalą, atsiraudusią dėl neteisėtų jos institucijų aktų, pareigūnų veiksmų (neveikimo), numatyta CK 6.271 straipsnyje. Pagal CK 6.271 nuostatas žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika - jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Tam, kad atsirastų civilinė atsakomybė (turtinei ir neturtinei žalai atlyginti) įstatymai numato būtinų sąlygų visumą, būdingą tik viešėjai atsakomybei: neteisėtą pareigūnų veiką, t.y. netinkamą pareigų atlikimą ar jų visišką neatlikimą, žalą (dėl neteisėtos pareigūnų veikos atsiradusias pasekmes), priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Tokiu būdu, civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Nesant bent vieno iš nurodytų elementų civilinė atsakomybė negalima.

Šiuo atveju, nenustatyta būtinų sąlygų visumą, viešėjai atsakomybei atsirasti, būtent, neteisėti pareigūnų veiksmai ar netinkamas pareigų atlikimą, ar jų visiškas neatlikimas (neveikimas), todėl priteisti pareiškėjui žalos atlyginimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nusprendė:

Pareiškėjo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiog šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.