Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Dianai Paužienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. L., jo atstovui advokatui Edgarui Dereškevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (APT) bylą pagal M. L. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (Vilniaus m. VPK VP EPT) nutarimo dalies panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. VPK VP VTT Mobilios kuopos patrulis 2007-03-16 surašė ATP protokolą M. L. už Kelių eismo taisyklių 68, 240 punktų reikalavimų pažeidimą, t.y. už tai, kad jis 2007-03-16 21.25val. Vilniuje, Kalvarijų g. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neužsisegęs saugos diržo. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 126 str. 1 d. ir 134 str. (b.l.8).

Vilniaus m. VPK VP EPT AVS vyr.specialistas 2007-05-15 nutarimu Nr.E519705 M. L. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 134 str., padarymą skyrė 50 litų baudą, už pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str. 1 d., padarymą skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 16 mėnesių, vadovaudamasis LR ATPK 33 str. 2 d. skyrė galutinę administracinę nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 16 mėnesių (b.l.9).

M. L. padavė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimo dalį, kurioje jis pripažintas kaltu dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str. 1 d., padarymo ir bylą šioje dalyje jo atžvilgiu nutraukti. Pripažįsta tik, jog važiavo neprisisegęs saugos diržo. Paaiškino, kad sprendimas patraukti jį atsakomybėn pagal LR ATPK 126 str. 1 d. yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas nevisapusiškai, tendencingai ir šališkai išnagrinėjus bylą. Nurodo, kad pareigūnas, nagrinėdamas bylą, neišreikalavo papildomų įrodymų. Kad papildoma medžiaga buvo būtina siekiant priimti teisėtą sprendimą, rodo alkotesteriu Nr.0665758 gauti duomenys. Bylos medžiagoje yra vienintelis rašytinis dokumentas apie atliktą asmens blaivumo testą alkotesteriu „Lion Alcolmeter 500“ serijos Nr.18834, kuris tariamai užfiksavo 0,50 promilių alkoholio. Tačiau tokie rašytiniai dokumentai privalėjo būti du, nes policijos patruliai V. Z. ir A. N. pūsti į alkotesterį davė du kartus. Pirmą kartą jis pūtė iš karto po sustabdymo, tuomet alkotesteris rodė 0,70 promilių girtumą. Jis kategoriškai nesutiko su tokiais alkotesterio parodymais, nes prieš sėsdamas vairuoti buvo išgėręs tik vieną butelį alaus. Tuomet pareigūnas nurodė pūsti į antrąjį alkotesterį, kurį padavė jo porininkas, ir kuris užfiksavo 0,50 promilių girtumą. Su šiais parodymais jis taip pat nesutiko, tai ir nurodė ATP protokole. Pareigūnams dėl alkotesterių parodymų objektyvumo abejonių nekilo, o jam pasiūlė kreiptis į medicinos įstaigą pačiam pasitikrinti neblaivumą, ką jis ir padarė, nedelsdamas po protokolo surašymo asmeniškai kreipėsi į medikus. Susipažinęs su bylos medžiaga, pastebėjo, kad nors pareigūnai ATP protokole įrašė pažeidimui išaiškinti panaudotos techninės priemonės – pirmojo alkotesterio identifikacijos numerį – 0665758, tačiau po patikrinimo juo gautų rezultatų į protokolą neįrašė ir juo užfiksuotų parodymų (0,70 promilių) prie bylos nepridėjo. Pastebi, kad byloje yra tik pareigūno A. N. tarnybinis pranešimas, kai ATP protokole nurodoma, jog pažeidimo faktą liudija pareigūnas V. Z.. Teigia, kad visos šios aplinkybės rodo, jog bylos tyrimas vyko tendencingai ir šališkai. Taip pat nurodo, kad policijos patrulis A. N., nušalindamas jį nuo transporto priemonės vairavimo ir surašydamas ATP protokolą, ignoravo LR ATPK 270 str. nuostatas ir pažeidė Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5 punkto reikalavimus. Teigia, kad Taisyklių 5 p. įpareigoja policijos pareigūną pristatyti asmenį, įtariamą esant neblaivų, į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo. Mano, kad jo neblaivumo objektyviai patikrinti sustabdymo vietoje nebuvo įmanoma, todėl pareigūnai privalėjo jį pristatyti į medicinos įstaigą. Vilniaus priklausomybės ligų centro gydytoja padarė išvadą, jog jis yra blaivus, todėl pareigūnui nebuvo jokio pagrindo surašyti jam ATP protokolą ir nušalinti jį nuo transporto priemonės vairavimo. Nurodo, kad institucija, priimdama nutarimą vadovavosi teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr.G-36, ir tuo ignoravo tiek galiojančio LR ATPK 7 str. įtvirtintus reikalavimus, taip pat imperatyvą tik tam įgaliotiems organams ir pareigūnams taikyti administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. Ekspertė savo išvadoje pateikė išvadą teisiniu klausimu ir praktiškai ji priėmė sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Tuo tarpu vadovaujantis LR ATPK 284 str., ne teismo ekspertė privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kita. Pabrėžia, kad ekspertei nebuvo žinoma, kiek kartų jis buvo tiriamas alkotesteriu, todėl ir nurodyti, kurio tikrinimo rezultatais reiktų vadovautis, ji atsakyti negalėjo.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas skundą palaikė, prašė tenkinti skunde nurodytais motyvais. Atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad M. L. teiginys, jog jo girtumą pareigūnai tikrino du kartus, pasitvirtino byloje ištirtais įrodymais: protokole nurodyti skirtingi alkotesterio numeriai, todėl neaišku, kuriuo prietaisu pamatuotas neblaivumas. Kad girtumas buvo tikrinamas du kartus, rodo ir liudytojais apklaustų pareigūnų parodymai, nes pareigūnai skirtingai nurodė naudotos techninės priemonės numerį, o V. Z. parodė, kad girtumas galėjo būti matuojamas keliais alkotesteriais. Kadangi vyko speciali priemonė, pareigūnai buvo itin užsiėmę ir objektyvumas nebuvo jų tikslas. Vyriausybės nutarimu yra patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, o kad jomis būtina visiems vadovautis nurodo Alkoholio kontrolės įstatymo 26 str. 2d., nes jame reglamentuojama, kaip nustatoma kontrolės tvarka ir promilės. Vairuotojas nesutiko su nustatytu girtumo laipsniu, todėl pareigūnai pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles privalėjo jį pristatyti į medicinos įstaigą, kad jo neblaivumas būtų nustatytais objektyviai. M. L. pats kreipėsi į medikus, gydytoja atlikusi tyrimą nustatė, jog M. L. buvo blaivus. Bylą nagrinėjęs pareigūnas pats turėjo nuspręsti, kuriuo iš turimų rašytinių įrodymų jis vadovausis priimdamas nutarimą, o ne pavesti į tokį teisinį klausimą atsakyti ekspertei.

Institucijos, surašiusios ATP protokolą ir priėmusios nutarimą, atstovas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, nutarta bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (LR ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

M. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus ir neprisisegęs saugos diržo. M. L. ginčija nutarimą tik toje dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str. 1 d., padarymo.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad 2007-03-16 apie 21.25 val. Vilniuje, Kalvarijų g. buvo sustabdytas vairuotojas M. L. už tai, kad vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo. Bendraudamas su vairuotoju pareigūnas pajuto alkoholio kvapą, todėl patikrino vairuotojo neblaivumą alkotesteriu. Šių aplinkybių M. L. neginčija. Tarnybiniame pranešime, kurį 2007-03-16 surašė pareigūnas A. N., nurodoma, kad vairuotojas buvo patikrintas prietaisu Alkotesteriu Lion Alcometer 500, užfiksuotas 0,50 promilių girtumas. Su užfiksuotais parodymais vairuotojas nesutiko, „motyvuodamas tuo, kad pirmą kartą mato tokį prietaisą ir kad nemato pagrindo dėl savo nusižengimo“ (b.l.11).

ATP protokole grafoje „Pažeidimui išaiškinti panaudotos techninės priemonės“ nurodyta „Lion Alcolmeter 500, Nr.18883, ir nurodytas patikros liudijimo Nr.0665758. Kad protokole nurodytas prietaiso Lion Alcolmeter 500, Nr.188834, patikros liudijimo numeris, o ne kito alkotesterio numeris, patvirtina Vilniaus m. VPK VP VTT atsiųsta patikros liudijimo patvirtinta kopija, iš kurios matyti, jog alkotesterio Lion alcolmeter 500 Nr.18834 patikros liudijimo Nr. yra 0665758. Taip pat nurodyta galima paklaida ±5 (b.l.30). Toliau protokole nurodytas minėtu prietaisu užfiksuotas rezultatas „0,50 %“. Prie protokolo yra pridėtas alkotesterio kvitas (b.l.10). Palyginus kvitą ir protokolo grafoje „Pažeidimui išaiškinti panaudotos techninės priemonės“ nurodytus duomenis, matyti, kad protokole nurodyti duomenys ir kvite užfiksuoti duomenys atitinka, t.y. atitinka techninės priemonės pavadinimas, numeris, užfiksuotas rezultatas.

Rašytiniuose įrodymuose nėra duomenų, kad M. L. neblaivumas jo sustabdymo vietoje būtų tikrintas du kartus. Teismo posėdyje liudytojais apklausti pareigūnai A. N. ir V. Z. šios aplinkybės nei paneigė, nei patvirtino. Pareigūnų parodymų prieštaravimai dėl tikslaus alkotesterio pavadinimo (A. N. parodė, kad neblaivumą tikrino prietaisu Lion 1000, o V. Z. – kad prietaisu Lion 500), neįrodo, kad buvo taip, kaip nurodo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, t.y. kad pareigūnai jo neblaivumą tikrino du kartus skirtingais prietaisais. Be to, jeigu ši aplinkybė ir būtų įrodyta neginčytinais objektyviais įrodymais, negalima būtų daryti išvados, kad tuo buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės. M. L. nurodė, kad pirmą kartą alkotesteris užfiksavo 0,70 promilių, antrą kartą – 0,50 promilių. Tarnybiniame pranešime ir ATP protokole nurodyta, kad užfiksuotas 0,50 promilių girtumas. Taigi, procesiniuose dokumentuose administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai užfiksuotas mažesnis prietaisu nustatytas girtumas. Be to, skirtingi prietaisai užfiksavo lengvą girtumo laipsnį, o skirtumai galėtų būti paaiškinti tuo, kad matuota ne vienu metu. Praėjus tam tikram laikui, alkotesterio parodymai skiriasi dėl objektyvių fiziologinių priežasčių. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad skirtingi rezultatai rodo prietaisų parodymų nepatikimumą.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) (patvirtintų Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr.452) 5 punkte nurodoma, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veiklos padarymu. Šiuo punktu remiasi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nurodydamas, kad jo sustabdymo vietoje nebuvo įmanoma objektyviai patikrinti jo neblaivumą. Teismas daro išvadą, kad M. L. neblaivumas jo sustabdymo vietoje buvo patikrintas objektyviai. Pareigūnai M. L. neblaivumą tikrino todėl, kad įtarė esant jį neblaivų – pajuto nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą (pareigūno A. N. parodymai teisme). Įtarimas pasitvirtino panaudojus specialiąją techninę priemonę, kurios metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka (b.l.30). Todėl abejoti nustatytu neblaivumo laipsniu pagrindo nebuvo ir tuo pačiu policijos pareigūnams nebuvo jokios priežasties patiems pristatyti M. L. į gydymo įstaigą ar duoti jam siuntimą.

Taisyklių X skirsnis numato galimybę asmeniui nesutinkančiam su pareigūnų užfiksuotais tikrinimo rezultatais pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą. Būtent tokios galimybės sudarymas ir leidžia asmeniui patikrinti, ar pareigūnų specialiosiomis priemonėmis užfiksuotas girtumo laipsnis yra objektyvus. Kaip rodo faktinės bylos aplinkybės, M. L. šia teisės aktų suteikiama teise pasinaudojo ir pats po protokolo surašymo nuvyko į Vilniaus priklausomybės ligų centro Apsvaigimo nustatymo kabinetą, kur gydytoja atlikusi tyrimą padarė išvadą, jog pacientas M. L. yra blaivus (b.l.14-15). Tačiau Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr.555 nepaneigia policijos pareigūnų 21.24 val. prietaisu Lion alcolmeter 500 užfiksuoto girtumo. Kaip matyti iš akto Nr.555 gydytoja M. L. apžiūrą pradėjo 22.35 val. ir patikrinusi aparatu Drager, metrologinės patikros data 2006-10-17 (nenurodytas patikros liudijimo numeris) užfiksavo 0,35 promilių. Dar kartą tyrimą prietaisu Drager gydytoja atliko 22.50 val. Tuomet jau užfiksuotos 0.29 promilės. Tokios faktinės aplinkybės rodo, kad laikas nuo to momento, kai asmuo paskutinį kartą vartojo alkoholį, yra labai svarbus, nes net kelių minučių skirtumu tuo pačiu prietaisu yra užfiksuojami skirtingi duomenys, kadangi kraujyje alkoholio koncentracija mažėja. Todėl atsižvelgiant į M. L. suvartoto alaus kiekį (jis teigia, kad išgėrė dvi stiklines alaus), į tai, kad 21.24 val. alkotesteris užfiksavo 0,50 promiles, o daugiau kaip po valandos (22.35 val.) alkotesteriu buvo nustatytos 0.35 promilės, 22.40 val. paėmus kraujo mėginį, jame rastos 0,36 promilės, daroma išvada, kad prietaisu Lion alcolmeter 500 21.24 val. užfiksuotas lengvas girtumo laipsnis yra teisingas. Įvertinus patikros liudijime nurodytą paklaidą, alkoholio koncentracija M. L. kraujyje viršija 0.41 promiles.

LR ATPK 257 str. nustato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Pagal LR ATPK 256 str. eksperto išvada yra įrodymas, kuriuo remiantis nustatomi tam tikri faktiniai duomenys. Todėl nepagrįstas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, kad sprendimą šioje byloje praktiškai priėmė ekspertė, nurodydama policijos pareigūnams, kuriuo įrodymu reikia remtis. Iš ekspertizės akto motyvuojamosios dalies matyti, kad ekspertas atliko tyrimą pagal savo kompetenciją, t.y. tyrė jam pateiktus byloje surinktus įrodymus (testavimo alkotesteriu rezultatus, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr.555, specialisto išvadą Nr.T-A 2129/07(01)) ir pateikė išvadas, koks M. L. girtumo laipsnis galėjo būti automobilio sustabdymo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės akto rezoliucinėje dalyje ekspertas pateikė rekomendacinio pobūdžio išvadą į jam užduotą klausimą. Kad išvada yra rekomendacinė, patvirtina žodis „reikėtų vadovautis“, t.y. ekspertas kategoriškai nenurodė, jog priimant sprendimą dėl M. L. nubaudimo būtina vadovautis policijos pareigūnų testavimo rezultatais. Ekspertizės akto tiriamoji dalis būtent ir paaiškina, kodėl pirminis patikrinimas vertintinas kaip teisingiausias. Dėl to ne tiek reikšminga ta aplinkybė, kad klausimas ekspertui buvo suformuluotas ne visiškai tiksliai ir iš tiesų yra labiau teisinis. Ekspertas, surašydamas išvadą, aprašė ne teisines aplinkybes, bet atliko tyrimą pagal savo kompetenciją.

Nenustatyta, kad pareigūnai A. N. ir V. Z. būtų pažeidę Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-07-25 įsakymu Nr.5-V-462, reikalavimus, Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles. Teisės aktai nereikalauja, kad visi pažeidimo nustatyme dalyvavę policijos pareigūnai rašytų tarnybinius pranešimus. Nagrinėjamu atveju tarnybinį pranešimą surašė pareigūnas A. N., tarnybiniame pranešime jis nurodė, kad dirbo kartu su patruliu V. Z.. Tai, kad pareigūnas V. Z. pasirašė ATP protokole, jog liudija pažeidimo faktą, patvirtina, kad jis dirbo su pareigūnu A. N. ir liudija visas tarnybiniame pranešime užfiksuotas pažeidimo nustatymo aplinkybes.

Remiantis išdėstytu daroma išvada, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog M. L. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. M. L. administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 126 str. 1 d. patrauktas pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, pareigūnas pagrįstai nušalino M. L. nuo transporto priemonės vairavimo, nes tą padaryti jį įpareigojo LR ATPK 270 str., Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr.660, 95.1 p.

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustatyta aplinkybių, darančių bylos teiseną negalimą (LR ATPK 250 str.). Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo tam įgalioti pareigūnai. Paskirta administracinė nuobauda atitinka ATPK 20 str., 30 str., 30² str. reikalavimus. Naikinti teisėtą ir pagrįstą nutarimą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p. ir 128 str.,

nutarė:

Vilniaus m. VPK VP 2007-05-15-10 nutarimą Nr. E519705, kuriuo M. L. už pažeidimų, numatytų LR ATPK 126 str. 1 d., 134 str., padarymą, vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskirta teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 16 mėnesių, palikti nepakeistą ir M. L. skundo netenkinti.

Nutartis per dešimt dienų nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.