Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Daivos Jankauskienės ir Gyčio Večersko,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. Ž. (toliau – D. Ž.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 93-315 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam D. Ž..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. Ž. Rusijos Federacijos Maskvos rajono Sankt Peterburgo miesto teismo 2015 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 3 dalį, 288 straipsnio 3 dalį, 64 straipsnį (už pasikėsinimą įvykdyti neteisėtą narkotinių medžiagų pervežimą itin stambiu mastu) ir nuteistas 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausme, atliekant ją griežto režimo pataisos kolonijoje. Pagal Archangelsko srities Cholmogoro rajono teismo 2016 m. spalio 16 d. nutarimą, D. Ž. jam paskirtos laisvės bausmės atlikimui iš Rusijos Federacijos buvo perduotas į Lietuvos Respubliką. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi D. Ž., nuteistam Rusijos Federacijos Maskvos rajono Sankt Peterburgo miesto teismo 2015 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 3 dalį, 288 straipsnio 3 dalį, 64 straipsnį, paskirta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė buvo suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalimi, 260 straipsnio 3 dalimi, D. Ž. paliekant 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę, paskiriant ją atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2014 m. liepos 19 d., bausmės pabaiga – 2021 m. liepos 19 d. 2018 m. gegužės 14 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-315 nutarta taikyti nuteistajam D. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 21 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė. Skundu apygardos teismui nuteistasis D. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2018 m. gegužės 14 d. Komisijos nutarimą Nr. 93-315 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, jis yra atlikęs privalomą laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 22 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei, D. Ž. atliekant laisvės atėmimo bausmę ir vykdant jam skirtas rekomendacijas, ji sumažėjo nuo 30 iki 22 balų. Be to, pasak nuteistojo, pataisos namuose už gerą elgesį jis du kartus buvo paskatintas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, sporto renginiuose, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka baustas nebuvo. Aplinkybė, kad atvykęs į pataisos namus jis atsisakė darbo, dėl įdarbinimo kreipėsi tik 2018 m. kovo 28 d., nuteistojo įsitikinimu, tik parodo teigiamą jam paskirtos bausmės poveikį, todėl negali būti vertinama kaip neigiamai jo asmenį charakterizuojanti aplinkybė. Skundu pažymima, kad atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą pirmosios instancijos teismas vertino ne tik Socialinio tyrimo išvadą, kuri, nuteistojo įsitikinimu, laikoma vienu pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo paleidimui iš pataisos įstaigos, bet ir D. Ž. įvykdyto nusikaltimo pobūdį bei paskirtos bausmės dydį. Į šias aplinkybes, nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė nepagrįstai. Šiuo aspektu pabrėžiama ir tai, kad analizuojamu atveju D. Ž. buvo nuteistas už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, kas, jo įsitikinimu, rodo mažesnį jo pavojingumą visuomenei. Akcentuojama ir tai, kad D. Ž. gyvenimo stilius bei draugai, yra susiję su jo praeities elgesiu ir padarytu nusikaltimu, o ne dabartimi, todėl vėlgi negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą. Nuteistojo D. Ž. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. Ž. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo D. Ž. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 22 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, vis tik turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Šių duomenų kontekste atmetant nuteistojo skundą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad 2018 m. balandžio 30 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriamas vienas D. Ž. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – jo gyvenimo stilius ir draugai, neabejotinai galintis turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumu jo lygtinio paleidimo atveju. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Ir nors skundu apygardos teismui teigiama, kad komentuojamas kriminogeninis rizikos veiksnys yra susijęs su nuteistojo praeitimi, todėl šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, negali būti vertinamas, tačiau sutikti su šiais nuteistojo teiginiais, įvertinus jo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir nuteistojo elgesio, galimai paskatinusio jį nusikalsti praeityje, svarstant būtent tokio nuteisto asmens elgesio pokyčius, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Toks vertinimas nei BK, nei BVK ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nepažeidžia. Šių duomenų kontekste sprendžiant D. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą paminėtina, kad analizuojamu atveju nuteistasis pasikėsino įvykdyti nusikalstamą veiką, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą priskiriama labai sunkių nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kategorijai. Nors skundu apygardos teismui teigiama, jog jo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas negali būti vertinamas sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau ir su šiais nuteistojo argumentais nesutiktina. Neabejotina, kad vertinant nuteisto asmens elgesio pokyčius šiam būnant laisvės atėmimo vietoje atsižvelgiama ne tik į jo elgesį jam paskirtos bausmės vykdymo metu, bet ir į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą bei įvykdymo aplinkybes, sprendžiant, ar šiuo metu nuteisto elgesio asmens korekcija yra pakankama, siekiant išvengti tiek analogiškų, tiek ir kitokio pobūdžio nuteistojo nusikalstamų veiksmų jo lygtinio paleidimo atveju. Šiuo aspektu pastebėtina, kad, sprendžiant iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutarties turinio, D. Ž. inkriminuotas nusikaltimas buvo vykdomas jam bendrininkaujant su kitais asmenimis – nuteistojo teigimu, jis vykdė tik narkotinių medžiagų pervežimo funkciją, kas ne tik didina D. Ž. pavojingumą visuomenei, bet ir suformuoja jo saugaus gyvenimo būdo ir tinkamų draugų pasirinkimo būtinybę. Tuo tarpu, kaip matyti iš nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, D. Ž. mėgsta bendrauti, nėra socialiai atsiskyręs, turi draugų ir pažįstamų, ryšius bausmės atlikimo metu palaiko ne tik su savo artimaisiais, bet ir draugais, tarp kitų teisės pažeidėjų, nuteistojo įsitikinimu, jis patenka atsitiktinai, praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės. Šių aplinkybių visumoje, įvertinus nuteistojo komunikabilumą ir draugų poreikį, atsižvelgiant į tai, kad gyventi jis grįš tuo pačiu adresu, kuriuo gyveno ir iki įkalinimo, teigti, kad tinkamas nuteistojo draugų pasirinkimas šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje yra nebeaktualus, nėra jokio objektyvaus pagrindo, kas visiškai pagrįstai konstatuota ir 2018 m. balandžio 30 d. Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistojo gyvenimo stilių ir draugus išskiriant kaip jo nusikalstamą elgesį galintį paskatinti kriminogeninį veiksnį.Abejonių tinkamu D. Ž. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas, kuris, įvertinus nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį bei finansinės naudos gavimo motyvą, šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje, yra itin aktualus. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki įkalinimo nuteistasis įgijo aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, turi elektros ir automatikos inžinieriaus specialybę, laisvėje turi darbinės patirties, tačiau turėjo ir nedarbingumo laikotarpių. Atvykęs į pataisos namus jis darbo atsisakė, šiuo metu gyvena iš artimųjų paramos, kas neabejotinai atskleidžia itin menką D. Ž. darbinę motyvaciją bei nuteistojo noro savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis nebuvimą. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir tai, kad nuo 2018 m. kovo 28 d. nuteistasis sutiko dirbti, kadangi, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, toks D. Ž. apsisprendimas, priešingai nei tai teigiama nuteistojo skundu, buvo sąlygotas ne tinkamos jo elgesio korekcijos pataisos namuose, bet noro būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos ir pataisos namuose jam nustatytų rekomendacijų, be kita ko, rekomendavusių nuteistajam ieškoti galimybių įsidarbinti. Analogiškai vertintina ir informacija apie nuteistojo įdarbinimą jo lygtinio paleidimo atveju. Ši aplinkybė, įvertinus menką nuteistojo motyvaciją dirbti, jo nenorą užsitikrinti savo finansinio stabilumo savarankiškomis pastangomis, leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo įdarbinimas analizuojamu atveju yra labiau formalus nei atskleidžiantis D. Ž. siekį savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste tenkinti nuteistojo skundą vien tik dėl jo socialinių santykių su artimaisiais, vėlgi nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors abejonių tuo, jog D. Ž. palaiko artimus ryšius su savo šeima, teisėjų kolegijai nekyla, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. šeimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog D. Ž. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio, todėl ir šiuo atveju, priešingai nei tai teigiama nuteistojo skunde, abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią D. Ž. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių – pataisos namuose už gerą elgesį jis du kartus buvo paskatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, sporto renginiuose, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka pataisos namuose baustas nebuvo, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus D. Ž. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir sumažėjusi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo 30 (2017 m. lapkričio 6 d.) iki 22 balų, kadangi statinių balų suma tesiekia vos 1 balą, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog vis dar galima ženkli nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinamas ne tik jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog D. Ž. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 21 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.