Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-01-14 · Baudžiamoji byla Nr. T-XX-103-08

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-14
Bylos Nr.
T-XX-103-08
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Janina Stripeikienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pirm.), Česlovas Jokūbauskas, Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)
NUTARTIS2009 m. sausio 14 d.Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl turto arešto panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. liepos 3 d. turto arešto aktu Nr.6306-28-12056, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 15 punktu, 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsniu bei Civilinio proceso kodeksu, areštavo (apribojo disponavimo teisę) 33000 Lt vertės J. P. turtą: motociklą YAMAHA XV 1700 ir automobilį TOYOTA 4 RUNNER.

Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo A. B. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti minėto motociklo YAMAHA XV 1700 areštą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad minėtas motociklas buvo areštuotas neteisėtai, nes jis nėra J. P. nuosavybė. J. P. 2008 m. sausio 4 d. pirkimo - pardavimo sutartimi motociklą perleido pareiškėjui. Šis sutartis yra nenuginčyta ir galiojanti, todėl motociklo savininkas yra pareiškėjas. Jis jokių mokesčių įsiskolinimų valstybei neturi, todėl jo turtas negalėjo būti areštuotas. Neteisėtai areštavus jo motociklą, jis nebegali jo parduoti kitam asmeniui, su kuriuo yra sudaręs preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį, dėl ko jam gali tekti mokėti preliminarios sutarties kitai šaliai baudą.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad jis minėtą motociklą areštavo siekdamas užtikrinti J. P. mokestinio įsiskolinimo biudžetui įvykdymą. Pagal valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės duomenis, minėtas motociklas nuosavybės teise priklauso J. P.. J. P. turto arešto akto surašymo metu nenurodė, jog motociklas yra parduotas kitam asmeniui, todėl jis buvo teisėtai areštuotas.

Šiaulių apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Šiaulių apygardos administracinis teismas nurodo, kad ginčas šiuo atveju yra susijęs ne tik su mokesčių administratoriaus atliktais administracinio pobūdžio turto arešto veiksmais, bet ir su nuosavybės teisių į areštuotą turtą klausimo išsprendimu. Dėl tokio ginčo pobūdžio jis turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė.

Specialioji teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Šioje byloje iš esmės yra ginčijamas mokesčių administratoriaus, įgyvendinant jam Mokesčių administravimo įstatymo suteiktus įgaliojimus, surašytas turto arešto aktas, kuriuo siekiama užtikrinti mokestinių prievolių biudžetui vykdymą (Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnis). Tokio turto arešto akto surašymas pagal savo pobūdį laikytinas mokesčių administratoriaus atliekama viešojo administravimo veikla (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Tačiau nagrinėjamu atveju turto areštą ginčija ne mokesčių mokėtojas, o kitas asmuo, kuris siekia apginti savo, kaip turto savininko, teises. Pareiškėjas, ginčydamas turto areštą, įrodinėja, jog jis, o ne mokesčių administratoriaus nurodytas mokesčių mokėtojas, yra areštuoto turto savininkas, ir savo skundą grindžia jo nuosavybės teisių apribojimo neteisėtumu. Todėl aptariamas ginčas pirmiausia yra susijęs su civilinio pobūdžio nuosavybės teisinių klausimų (kas, areštuojant turtą, buvo jo savininkas) išsprendimu.

Dėl paminėtų aplinkybių aptariamas ginčas, kaip susijęs tiek su administraciniais, tiek su civiliniais teisiniais santykiais, turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija pagal savo pobūdį yra platesnė (Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalis) (taip pat žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą panašioje byloje S. O. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl turto arešto panaikinimo perduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pirmininko pavaduotojasJanina Stripeikienė Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjas teisėjasČeslovas Jokūbauskas Anatolijus Baranovas