Kauno apygardos teismo sprendimas

2010-01-27 · Civilinė byla Nr. 2-270-260/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-01-27
Bylos Nr.
2-270-260/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Ieškovas
D. G., R. G.
Trečiasis asmuo
Š. M., D. V.
Atsakovas
UAB “LCL“
Advokatai
Dalė Peckutė
Kategorijos
  • 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-270-260/2010Procesinio sprendimo kategorija:44.5.2.16;44.8; 99.7;99.9;113.8;114.11;116.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 27 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis,sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei ir Editai Vazgienei,

dalyvaujant ieškovams D. G. ir R. G., ieškovų atstovei advokatei Dalei Peckutei, trečiajam asmeniui Š. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr.2-270-260/2010 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal ieškovų D. G. ir R. G. ieškinį atsakovui UAB “LCL“, tretieji asmenys Š. M. bei D. V., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai D. G. ir R. G. 2008 10 17 pateiktu teismui ieškiniu (b.l. 2-6) prašė priteisti iš atsakovo UAB „LCL“: ieškovui D. G. 26.423,85 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 300.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; ieškovei R. G. 50.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; priteisti ieškovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodė, jog D. G. nuo 2006 m. birželio 9 d. dirbo UAB „LCL" pardavėju-konsultantu. 2006 m. liepos 7 d. 18 val. jis kartu su kitais darbuotojais buvo prekybos centro birių medžiagų skyriuje. Tretysis asmuo Š. M. elektrokrautuvu iškėlė ieškovą į 6 metrų aukštį ir nuvežė jį po šviestuvais, kaip jis juokavo, kad būtų šilčiau. Vairavęs autokrautuvą Š. M. prarado valdymą, nepastebėjo perdengimo sijos ir ieškovo, buvusio ant autokrautuvo šakių, galvą prispaudė prie metalinių grotų. Ieškovui D. G. sumušta galva su poodinėmis kraujosrūvomis kairės akies vokuose, muštinėmis žaizdomis dešiniame skruoste, nosies nugarėlės ir kairio skruosto srityse, nosies kaulų lūžimu, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, kompleksiniu kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimu, įspaustiniu kaktikaulio skeveldriniu lūžimu su skeveldros įspaudimu į kaktinę smegenų skiltį, priekinės kaukolės pamato duobės lūžimu, dešiniosios akies sumušimu ir dešiniosios akies odenos plyšimu. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinis skyrius nustatė, kad dėl šio sužalojimo D. G. neteko 60 % darbingumo lygio (nuo 2006-10-31 iki 2007-10-30). Jis gali dirbti 4-5 val. per dieną ar 3-4 dienas per savaitę. Darbingumo lygis ir šiuo metu beveik nepasikeitė. Nuo 2008-08-18 iki 2010-08-17 jam nustatytas 50 % darbingumo lygis. Ieškovas negali dirbti kai triukšmo ekspozicijos lygis viršija 80dB(A), kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, kelti krovinių rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg, dirbti darbų aukštyje virš 1,3 m., rekomenduojama dirbti nepilną darbo dieną ar savaitę. 2006 m. rugpjūčio 31 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr.1, kurį pasirašė VDI Kauno skyriaus vyresnysis inspektorius A. G., tretysis asmuo UAB „LCL" direktoriumi tuo metu dirbęs D. V. ir nukentėjusiojo D. G. mama R. G., konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra vidaus darbo taisyklių pažeidimas (nebuvimas): darbdavys neužtikrino, kad darbuotojai įsidarbindami įmonėje gautų visapusišką informaciją apie darbuotojų saugos ir darbo organizavimą įmonėje, apie profesinę riziką, kadangi ieškovas D. G. bei kiti prekybos centro darbuotojai nebuvo supažindinti su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, dirbo neišklausę įvadinio ir darbo vietoje instruktažų. Tai įrodo darbdavio kaltę dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe ir priežastinį ryšį tarp atsakovo priešingų teisei veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Ieškovas D. G. dirbo sudaręs darbo sutartį, todėl buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno miesto skyrius 2008 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr.8.40-790 šio nelaimingo atsitikimo darbe nepripažino draudiminiu įvykiu. To pasėkoje jam neapmokėjo nedarbingumo pažymėjimų ir nemoka Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 ir 12 straipsniuose numatytų išmokų. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, jis nepripažįstamas draudiminiu įvykiu, sužalotam asmeniui ir (ar) jo šeimos nariams žala atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. birželio 13 d. nutarime, civilinėje byloje Nr. 3K-P-276/2005, yra išaiškinęs, kad CK normos dėl žalos atlyginimo gali būti taikomas ir tais atvejais, kai, esant nustatytoms darbdavio atsakomybės sąlygoms, nukentėjęs asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau nelaimingas atsitikimas darbe nepripažintas draudiminiu įvykiu. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą ir vadovaujantis asmenų lygybės principu, taikytina Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 78 straipsnio 2 dalis ir ieškovui už padarytą žalą turi atlyginti darbdavys, t. y. atsakovas UAB „LCL". Ieškovui dėl patirtos traumos darbe padaryta konkreti turtinė žala. Ieškovas buvo priimtas dirbti terminuotai iki 2006-06-31 ir jam buvo mokama minimali mėnesinė alga. Vyriausybės 2006 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 298 nuo 2006-07-01 patvirtinta 600 litų MMA. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius išduoto nedarbingumo pažymėjimo neapmokėjo. Ieškovas nuo 2006-07-08 iki 2006-08-31 negavo 1.080 litų darbo pajamų (600 Lt: 20 darbo dienų = 30 Lt per 1 dieną x 16 darbo dienų = 480 Lt už 2006 m. liepos mėn. ir 600 Lt už 2006 m. rugpjūčio mėn.). Ieškovas po patirtos traumos buvo gydomas stacionariose sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau kai kuriuos vaistus, priemones reikalingas operacijų ir po jų metu, reikėjo pirkti savo lėšomis. Operacijoms, vaistams ir maistui laikotarpiu nuo 2006-07-07 iki 2006-07-24 išleista 2.140 Lt; laikotarpiu nuo 2006-08-26 iki 2006-09-05 išleista 1.350 Lt; laikotarpiu nuo 2007-01-04 iki 2007-01-08 išleista 2.500 Lt; laikotarpiu nuo 2007-02-08 iki 2007-02-15 išleista 560 Lt; laikotarpiu nuo 2008-03-04 iki 2008-03-06 išleista 510 Lt, t.y. iš viso išleista gydymo stacionariose sveikatos priežiūros įstaigose metu 7.060 Lt. Be to, reikėjo pirkti sauskelnes, vienkartinių paklodėlių, pleistrų, specialų skystį valyti gulinčius ligonius ir kt. priemonių. Akių apsaugos priemonėms išleista 932,44 Lt; už vaistus akims sumokėta 338,55 Lt; už kitus vaistus ir vitaminus 1.029,26 Lt; sumokėta už stomatologo paslaugas 793,60 Lt; transporto išlaidos motinai R. G. važiuojant į sanatoriją ir lankyti sūnų 110,00 Lt. Kiekvieną mėnesį ieškovas lankosi pas akių gydytoją. Už jo konsultacijas per du metus sumokėta 2.400 Lt; morkoms ir mėlynės per 2 metus išleista 3.240 Lt. Ieškovas visiškai nemato dešiniąja akimi, nes traumos pasėkoje sužalota tinklainė, kuri operuota 4 kartus. Šiuo metu akis nemato, tik reaguoja į stiprią šviesą. Rizika, kad akies tinklainė liks nelygi, išlieka, akies ragenai neatsistačius, akis bus pašalinta ir įdėtas protezas. Tuomet kils grėsmė kitai akiai, regėjimas gali pablogėti tiek, kad ieškovas apaks ir antrąja akimi. Gydymui vaistais kiekvieną dieną išleidžiama: tepalas Ciloxan (kaina 19,14 Lt), dirbtinos ašaros (kaina 15,50 Lt), Corneregel (buvo kaina 16,59 Lt), pastoviai lašinami antibiotikai dėl užkrėtimo ir patekusios infekcijos profilaktikai, nes dešinės akies lęšis yra išimtas, specialus tepalas Night and day nakčiai (kaina 31,50 Lt). Šių vaistų galiojimo laikas labai trumpas, tik 4 savaitės, pasibaigus galiojimo laikui reikia pirkti naujus įpakavimus. Tik šiems vaistams kas mėnesį yra išleidžiama beveik po 90 Lt. Po traumos ieškovui buvo paskirta reabilitacija vaikų sanatorijoje „Gintaras" Palangoje. Už 1 dieną sanatorijoje R. G. mokėjo po 20 Lt, už autobuso bilietus į Palangą sumokėjo 80 Lt. Kadangi R. G. turėjo grįžti į darbą, toliau D. G. prižiūrėjo močiutė, kuri taip pat mokėjo už važiavimą autobusu 80 Lt, už ieškovo bilietą taip pat sumokėta 80 Lt (į abi puses). Ieškovui nuolat yra reikalingi ir perkami vaistai ne tik dėl regėjimo gerinimo, bet ir mažinantys skausminį sindromą, gerinantys galvos smegenų kraujotaką, bendram organizmo stiprinimui, sutrikusio miego gydymui, atminties gerinimui (žuvų taukai, morkų sultys, vitaminai A, E, mėlynės, ir kt.). Būtiniausioms sveikatos priežiūros priemonėms įsigyti kas mėnesį yra išleidžiama po 400 litų. Per laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. spalio 1 d. išlaidos tik šiems poreikiams sudaro 9.200 Lt Dėl smulkiai sutrupėjusių kaukolės, žandikaulių kaulų, ieškovas pilnai neišsižioja, yra nepilnavertis maisto kramtymas, 3 kartus operacijomis koreguoti žandikauliai, bet veidas liko asimetriškas, todėl reikės kreiptis į plastikos chirurgą, reikės dėti implantus, sutvirtinančius žandikaulius. Ieškovui ateityje reikės daryti ir galvos operaciją, nes kaukolėje yra skylė, dėl ko yra atviras kelias patekti infekcijai į smegenis, smegenų skystis teka į nosį ir pastoviai varva nosis. Ieškovas prarado uoslę, yra jautrus, blogai miega, suprastėjo atmintis, dėl ko ieškovui sunku mokytis. Geriant pastoviai ir dideliais kiekiais vaistus, tame tarpe ir antibiotikus, reikalingi papildomai virškinimo fermentai atstatyti žarnyno mikroflorai, sutriko skrandžio funkcija. Ieškovas jau operuotas 8 kartus, dėl ko sutriko širdies veikla. Dėl suskilusių dantų ieškovas kreipėsi į gydytoją odontologą. Dėl ieškovo patirtos galvos traumos, yra raumenų jėgos sumažėjimas, abiejų akių judesių ribotumas, sutriko miegas, jaučiamas galvos svaigimas, yra didelis slogavimas ir ašarų nebuvimas, tirpsta galūnės, kartais pykina, dešinio žandikaulio nejautra. Dėl daugybinių kaukolės lūžių, dėl minkštųjų audinių, kraujagyslių ir nervų sužalojimų, pakito įprastinė funkcinė ir anatominė pusiausvyra pažeistose srityse, ieškovas prarado regėjimą dešiniąja akimi, neturi uoslės, pablogėjo klausa, veidas asimetriškas, randuotas, jis negali pilnai išsižioti. Atstatyti veido simetrijos negalima medikamentiniu būdu, todėl reikalingos operacijos, tame tarpe ir plastinė-chirurginė, nepasiekus visiško akies funkcijos atstatymo, bus naudojama kompensacinė technika - akies protezas. Reikalingas pastovus organizmo funkcijų sistemų veiklos gerinimas saugant nuo galimų komplikacijų, liekamųjų potrauminių reiškinių profilaktika ir bendro fizinio pajėgumo palaikymas, skiriami preparatai gerinantys nervų sistemos veiklą. Tuomet kai ieškovas patyrė traumą, jis buvo abiturientas, toliau nebegalėjo mokytis mokykloje ir ruoštis abitūros egzaminams, todėl buvo samdomi korepetitoriai. Patyrė nepatogumus, sumažėjo bendravimo su bendraamžiais galimybės, negali sportuoti, yra atleistas nuo fizinio lavinimo užsiėmimų. Trauma sutrikdė ieškovo biosocialines funkcijas: jis nebegali vairuoti automobilio, dirbti aukštyje, sutriko ir elementarių fiziologinių poreikių ir pojūčių (pvz., kramtyti maistą, matyti, užuosti) tenkinimas. Ieškovo veiklą ribojanti fizinė negalia, sukėlė depresiją. Ieškovas nuliūdęs, jį kankina beviltiškumo jausmas, verkia, nemiega. Gyvenimo siekius ir ateities tikslus negalia visiškai pakeitė, iš esmės sumažėjo galimybės pasirinkti darbą ir veiklą. Dalį laisvalaikio ieškovas praleidžia ligoninėse ir prie gydytojų kabinetų durų. Ieškovas D. G. su mama R. G. gyvena vieno kambario bute. Dėl sūnaus negalios kenčia ir jo mama R. G.. Sūnus buvo sužalotas nepilnametis. Jo gydymu, priežiūra gydymo įstaigose ir namuose ji rūpinosi viena, nes sūnus po galvos ir akių operacijų buvo reikalingas nuolatinės slaugos ir priežiūros. Dėl to sutriko ir jos sveikata, yra gydoma migrena, nejaučia gyvenimo džiaugsmo, nuolat jaučia nuovargį ir susirūpinimą dėl sūnaus sveikatos. Kaip ir sūnus, pesimistiškai vertina jo ir savo ateitį. Sūnaus besikeičianti nuotaika, dirglumas, kelia vidinę įtampą ir jai. Sunkiai gali priimti beviltišką situaciją dėl sūnaus sveikatos būklės, gresiančio visiško aklumo, todėl nėra užtikrinta nei dėl savo, nei dėl sūnaus ateities. Finansinė sūnaus padėtis iš esmės priklauso tik nuo R. G., kuri didžiąją dalį pajamų išleidžia sūnaus poreikiams ir jo sveikatai. Ieškovo D. G. negalia visai šeimai sukėlė skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, todėl D. G. turtinei žalai atlyginti priteistina 17.223,85 Lt suma, o neturtinei žalai atlyginti ieškovas prašo priteisti 300.000 litų. Ieškovė R. G. prašo priteisti 50.000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Ieškovai nurodė, kad jie savo reikalavimus grindžia Civilinio kodekso 6.249 ir 6.250 straipsniais, taip pat Civilinio proceso kodekso 88 ir 93 straipsniais.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į ieškinį atsakovas ir tretieji asmenys nepateikė.

Bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje ieškovai ieškinį pilnai palaikė, prašė priteisti iš atsakovo ieškovui D. G. 26.423,85 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 300.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o ieškovei R. G. – 50.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, taip pat priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus įrodymus. Ieškovai nurodė, kad savo reikalavimus grindžia ieškinyje nurodytais argumentais.

Tretysis asmuo Š. M. ieškinį siūlė patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovų bei trečiojo asmens paaiškinimais, ieškinyje nurodytais duomenimis bei byloje pateiktuose ir surinktuose rašytiniuose įrodymuose esančiais duomenimis nustatytos tokios reikšmingos bylai išspręsti aplinkybės:

Ieškovas D. G., gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas nepilnametis, 2006 m. birželio 16 d. sudarė terminuotą darbo sutartį su atsakovu UAB „LCL“, nuo 2006 m. birželio 9 d. pradėjo dirbti pardavėju-konsultantu (b.l. 8-9).

2006 m. liepos 7 d. apie 18 val. ieškovas kartu su kitais darbuotojais – R. B., Š. M., Š. M. – buvo atsakovui priklausančiame prekybos centre „Statybų panorama“, kuriame ir dirbo. Jiems bežaidžiant – pakeliant vienas kitą elektrokrautuvu, tretysis asmuo Š. M. elektrokrautuvu iškėlė ieškovą į 6 metrų aukštį ir nuvežė jį po šviestuvais, kaip jis juokavo, kad būtų šilčiau. Vairavęs autokrautuvą Š. M. prarado valdymą, nepastebėjo perdengimo sijos ir ieškovo D. G., buvusio ant autokrautuvo šakių, galva buvo suspausta tarp perdengimo sijos ir elektrokrautuvo mechanizmo metalinių grotų. Ieškovui D. G. buvo padaryti sužalojimai: sumušta galva su poodinėmis kraujosrūvomis kairės akies vokuose, muštinės žaizdos dešiniame skruoste, nosies nugarėlės ir kairio skruosto srityse, nosies kaulų lūžimai, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kompleksiniu kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimas, įspaustinis kaktikaulio skeveldrinis lūžimas su skeveldros įspaudimu į kaktinę smegenų skiltį, priekinės kaukolės pamato duobės lūžimas, dešiniosios akies sumušimas ir dešiniosios akies odenos plyšimas. Šie sužalojimai specialistų ir įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 24-1-00978-06 įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas ( prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 24-1-00978-06 t.1, b.l. 15-117 – Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, t. 1, b.l. 140-141 – teismo medicinos specialisto išvada; t.3, b.l. 27-33 – nuosprendis).

Dėl 2006 m. liepos 7 d. patirtų sužalojimų ieškovas buvo ir šiuo metu yra gydomas, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatė, kad dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe ieškovas D. G. yra iš dalies nedarbingas, jo darbingumo lygis nuo 2006 m. spalio 31 d. buvo 40 procentų, nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d. – 50 procentų b.l. (12-17, 27-35).

2006 08 31 Nelaimingo atsitikimo darbe akte (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 24-1-00978-06 t.1, b.l. 15-117) konstatuota, kad 2006 07 07 uždarojoje akcinėje bendrovėje „LCL“ įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sužalotas ieškovas D. G., priežastys yra vidaus darbo taisyklių pažeidimas, pasireiškęs tuo, jog darbdavys neužtikrino, kad darbuotojai įsidarbinimo įmonėje metu gautų visapusišką informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, apie profesinę riziką, kadangi nukentėjęs D. G. ir kiti prekybos centro darbuotojai nebuvo supažindinti su vidaus darbo taisyklėmis, darbe neišklausę įvadinio ir darbo vietoje instruktažų, taip pat saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas (nebuvimas), kadangi darbuotojai turėjo galimybę pasitraukti iš darbo vietų, vienas jų – Š. M. – savavališkai niekieno nekontroliuojamas naudotis elektrokrautuvu, pasibaigus darbo laikui vykdyti neleistinus veiksmus (žaisti, išdykauti), darbdavys pažeidė Darbų saugos ir sveikatos įstatymo atskiras nuostatas. Šias aplinkybes teismas pripažįsta buvus, nes Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytų tyrimo išvadų nustatyta tvarka neginčijo nei nukentėjusysis, nei darbdavys – atsakovas UAB „LCL“.

Vertindamas byloje pateiktus ieškovų paaiškinimus ieškinyje ir teismo posėdyje, įrodymus apie (b.l. 37-46) turėtas išlaidas, susijusias su ieškovo D. G. gydymu po 2006 07 07 patirtų sužalojimų, taip pat jo negautas dėl sužalojimo darbines pajamas, teismas pripažįsta, jog ieškovui D. G. dėl jo sužalojimo darbe buvo padaryta turtinė 26.423,85 Lt žala, kurią sudaro ieškovo nuo 2006-07-08 iki 2006-08-31 negautos 1.080 litų darbo pajamos ir 25343,85 Lt ieškinyje nurodytos ryšium su sužalojimu turėtos kitos išlaidos, kurias teismas pripažįsta protingomis. Teismas taip pat pripažįsta, kad tokio dydžio žala paskaičiuota pagal pateiktus įrodymus iki ieškinio pateikimo teismui, t.y. 2008 10 17. Turtinės žalos dydžio kiti dalyvaujantys byloje asmenys neginčija.

Ieškovas D. G. prašo priteisti jam 26.423,85 Lt turtinę žalą.

Teismas pripažįsta, kad tokio dydžio turtinė žala ieškovui turėtų būti atlyginta (CK 6.249 str.).

Ieškovas D. G. prašo priteisti jam 300.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas sutinka su ieškovo D. G. teigimu, kad jam dėl darbe patirtų sužalojimų buvo padaryta ir neturtinė žala. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Tai reiškia, kad neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių dydį visada nustato teismas. Byloje nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl jam padarytų sužalojimų ieškovas patyrė didelį fizinį skausmą, itin didelių išgyvenimų, patyrė, patiria ir ateityje patirs didelių nepatogumų, tapo labai apribotos jo bendravimo galimybės. Esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Ieškovas yra labai jauno amžiaus, patyrė sužalojimus dar būdamas nepilnametis, dėl pakenkimų sveikatai jis bus priverstas nuolatinį dėmesį skirti sveikatos palaikymui, dėl patirtų sužalojimų pobūdžio (galvos trauma, akių sužeidimai) galimi sveikatos pablogėjimai ir ateityje, tapo labai apriboti jo profesijos pasirinkimai. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažįsta, jog ieškovui D. G. atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 200.000 Lt.

Taip pat teismas sutinka ir su ieškovės R. G. teigimu, kad dėl sūnaus D. G. sužalojimų jai buvo padaryta neturtinė žala. D. G. yra ieškovės R. G. sūnus, kuris jo sužalojimo metu buvo nepilnametis. Teismas vertina, kad dėl sunkių sužalojimų padarytų nepilnamečiui sūnui motina patyrė didelių dvasinių sukrėtimų, buvo priversta ilgą laiką padėti gydomam sūnui, patyrė daug nepatogumų. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažįsta, jog ieškovei R. G. atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 50.000 Lt.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (Civilinio kodekso 6.250 straipsnis). Byloje nagrinėjamu atveju žala buvo padaryta asmens sveikatai. Todėl teismas pripažįsta, kad yra teisinis pagrindas neturtinės žalos atlyginimą ieškovams.

Žalos atlyginimas priteistinas iš D. G. darbdavio atsakovo UAB „LCL“. Šis atsakovas yra kaltas dėl to, kad 2006 07 07 darbe buvo sužalotas ieškovas D. G., jo kaltė pasireiškia neužtikrinimu saugių darbo sąlygų darbo vietoje, Darbų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 punktų, 25 straipsnio 4, 6 ir 13 punktų reikalavimų nevykdymu. Be to žalos atlyginimą priteisti iš atsakovo yra pagrindas ir dėl to, kad ieškovas D. G. buvo sužalotas darbdaviui priklausančiu padidinto pavojaus šaltiniu (elektrokrautuvu), kurį valdyti neįėjo į darbuotojo D. G. pareigas (CK 6.270 str.).

Aplinkybė, kad ieškovas D. G. buvo sužalotas ne atliekant darbines funkcijas, o su kitais darbuotojais išdykaujant, t.y. pats elgėsi neprotingai ir neatsakingai, teismo nuomone, nesudaro pagrindo mažinti atlygintinos žalos dydį. Teismas taip vertina, kadangi D. G. nelaimingo atsitikimo metu buvo labai jauno amžiaus, dar nepilnametis, o užtikrinti, kad darbe netinkamai nesielgtų darbuotojai, tame skaičiuje ir amžiumi vyresni už nukentėjusįjį ieškovą, buvo, pirmiausia, darbdavio pareiga.

Patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovams priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas D. G. pagal byloje pateiktus įrodymus turėjo 3118,83 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. 2900 Lt sumokėjo už advokato pagalbą ir 218,83 Lt už įvairių įrodymų gavimą, teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvykdymą. Jo reikalavimus teismas patenkino 70 procentų. Todėl jam priteistina tokia jo turėtų išlaidų dalis, kas sudaro 2183,18 Lt., iš atsakovo. Ieškovė R. G. pagal byloje pateiktus įrodymus turėjo 1170,76 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. 1000 Lt sumokėjo už advokato teisinę pagalbą ir 170,76 Lt už įvairių įrodymų gavimą ir procesinių dokumentų įteikimą. Šiai atsakovei priteistinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, nes jos reikalavimai patenkinti pilnai.(CPK 88,93, 98 straipsniai).

Iš atsakovo priteistinas į valstybės biudžetą 3528,47 Lt žyminis mokestis, kadangi ieškovai nuo tokio mokesčio sumokėjimo buvo atleisti, o taip pat ir teismo turėtos 32,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidos (CPK 88, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „LCL” (į.k. 135978895, buveinės adresas: Neries kr. 16, Kaunas) ieškovui D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 26.423,85 Lt (dvidešimt šešis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt tris litus ir 85 centus) turtinės žalos ir 200.000 Lt (du šimtus tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „LCL” (į.k. 135978895, buveinės adresas: Neries kr. 16, Kaunas) ieškovei R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 50.000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „LCL” (į.k. 135978895, buveinės adresas: Neries kr. 16, Kaunas) ieškovui D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2183,18 Lt (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt tris litus ir 18 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „LCL” (į.k. 135978895, buveinės adresas: Neries kr. 16, Kaunas) ieškovei R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1170,76 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt litų ir 76 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „LCL” (į.k. 135978895, buveinės adresas: Neries kr. 16, Kaunas) 3528,47 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus dvidešimt aštuonis litus ir 47 centus) žyminį mokestį ir 32,75 Lt (trisdešimt du litus ir 75 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Raimondas Buzelis