Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. S., , asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, gyvenamosios ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. 2013 m. spalio 16 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, atlikus bausmę;

2) 2014 m. balandžio 18 d., nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

3) 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, galutine 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams. 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

4) 2017 m. balandžio 19 d., nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2018 m. vasario 5 d. paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę;

5) 2019 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, galutine 1 m. 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams, bausmė neatlikta,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (trys epizodai), 138 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje.

A. Š., , asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) , deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini) , teistumai išnykę, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje.

M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , teistas:

1) 2016 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. 2017 m. liepos 14 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, atlikus bausmę;

2) 2018 m. gegužės 24 d., pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. 2018 m. gruodžio 14 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, atlikus bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, vakare, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, D. V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ., M. S. tyčia sudavė D. V. kumščiu vieną kartą į veidą, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Be to, M. S., 2019 m. sausio 12 d., vakare, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, namo kieme, (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė D. V. kumščiu vieną kartą į veidą bei buteliu vieną kartą sudavė į viršugalvio sritį, o nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės ir bandant keltis, sudavė vieną kartą kumščiu į nenustatytą kūno vietą, dėl ko nukentėjusysis vėl nugriuvo ir nugriuvusiam kumščiu sudavė smūgius į galvos ir veido sritis, tokiu būdu nukentėjusiajam D. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. muštinę žaizdą ir odos nubrozdinimą pakaušyje, poodines kraujosruvas akių vokuose, dešinės akies obuolio kraujosruvą, nosies kaulo lūžimą, galvos smegenų kairio pusrutulio pakaušinės - momeninės skilčių kraujosruvą. Be to, M. S., 2019 m. vasario 14 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tyčia vieną kartą stikliniu buteliu bei du kartus puodu sudavė S.G. į viršugalvio sritį, taip nukentėjusiajam padarė muštinę žaizdą viršugalvyje, t. y padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, M. S. 2019 m. vasario 22 d. apie 22.34 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tyčia sudavė kumščiu V. K. 5-6 smūgius į viršugalvio sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairiajame smilkinyje.

A. Š. 2019 m. vasario 14 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) ., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia 2-3 kartus, tikslus smūgių skaičius nenustatytas, kumščiu sudavė S. G. į veidą, taip nukentėjusiajam padarė nosies kaulų lūžimą, tai yra padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

M. Ž. 2019 m. vasario 22 d. apie 22 val., (duomenys neskelbtini) , išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia alkūne sudavė vieną kartą į veidą V. K. ir padarė poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl D. V. sumušimo

K. M. S. dėl D. V. sumušimo kaltę pripažino iš dalies. Nepripažino kaltės dėl D. V. sukelto fizinio skausmo 2018 m. gruodžio mėnesį, teigė, kad buvo pas D. V. namuose, su juo gėrė, bet jo nesumušė, jokio konflikto nebuvo. Dėl 2019 m. sausio 12 d. epizodo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad įvykio vakarą buvo neblaivus. D. V. jam kažką pasakė ir jis sudavė buteliu per galvą. Ar sudavė daugiau smūgių neprisimena dėl neblaivumo.

Nors kaltinamasis A. Š. nepripažino sumušęs S. G., bet jo parodymus paneigia kiti ištirti ir aptarti įrodymai. Nukentėjusysis teisme parodė, kad išgertuvių metu, A. Š. ranka sudavė jam į nosį, pajuto, kad lūžo nosis, nėjo kvėpuoti, bėgo kraujas. Teigė, kad A. Š. kartu su juo ir M. S. vartojo alkoholinius gėrimus, išgertuvių metu niekur nebuvo išėjęs. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais S. G. parodymais, nes jie yra išsamūs, nuoseklūs. Iš esmės analogiškai įvykio aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Savo parodymus jis patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu suvestas akistaton su M. S.. Kad būtent A. Š. įvykio metu jam sužalojo nosį, S. G. patvirtino ir teismo posėdžio metu dalyvaujant kaltinamiesiems. Nebuvo nustatyta, kad S. G. būtų suinteresuotas A. Š. be pagrindo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Teismo posėdžio metu A. Š. taip pat patvirtino, kad anksčiau nėra turėjęs jokių konfliktų su S. G.. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytojas S. K. bei M. Ž., kurie nurodė, kad jiems atvykus į S. G. namus, juose buvo A. Š. bei M. S.. Jie matė sužalotą nukentėjusįjį, S. K. iškvietė greitąją pagalbą. Liudytoja D. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad brolis S. G. jai sakė, kad jį sumušė M. S. ir A. Š.. Teismas netiki kaltinamojo A. Š. parodymais, kad jis nesumušė S. G., kad įvykio metu nebuvo nukentėjusiojo namuose, kad išgertuvių metu nevartojo alkoholinių gėrimų ir nebuvo jokio konflikto, nes jie prieštarauja nuosekliems nukentėjusiojo parodymams ir kitiems aptartiems įrodymams. Dėl tų pačių aplinkybių teismas netiki ir kaltinamojo M. S. parodymais, kad A. Š. nemušė S. G., kad jis su nukentėjusiuoju nekonfliktavo, kad nevartojo alkoholio. M. S. parodymai nenuoseklūs. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju jis teigė, kad įvykio dieną su A. Š. išgėrė 0,7 l talpos degtinės butelį, pas S. G. atsinešė tokios pat talpos degtinės butelį ir visi gėrė, patvirtino, kad išgertuvių metu A. Š. konfliktavo su S. G. (2 t. b. l. 32-33). Kad nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai į nosį nustatė ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas. Jis savo išvadoje konstatavo, kad S. G. įvykio metu buvo padarytas nosies kaulų lūžimas, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi, byloje yra pakankamai įrodymų, kad A. Š. 2019 m. vasario 14 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sumušė S. G., sudavė jam kumščiu smūgius į veidą, taip nukentėjusiajam padarė nosies kaulų lūžimą. Šie kaltinamojo A. Š. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes sužalodamas nukentėjusįjį padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

M. S. ir A. Š. buvo kaltinami pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, tuo, kad 2019 m. vasario mėn. 15 d. laike nuo 01.40 val. iki 12 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, tyčia sugadino S. G. namuose buvusį turtą: išdaužė gyvenamojo namo tris medinių langų dvigubus stiklus, vieno lango stiklų vertė 20 eurų, viso už 60 eurų, sudaužė televizorių Samsung, 30 eurų vertės, radijo aparatą "Vesna", 10 eurų vertės, sulaužė televizoriaus anteną, 20 eurų vertės, išdaužė dviejų virtuvės spintelių stiklus, kurių vieno stiklo vertė 10 eurų, viso už 20 eurų, suplėšė trijų langų užuolaidas, kurių vienų vertė 5 eurai, viso už 15 eurų, tokiu būdu sugadino S. G. priklausantį turtą už 155 eurus.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam S. G. greitąja pagalba išvykus į priėmimo skyrių, jo namai, esantys (duomenys neskelbtini), liko neužrakinti. Į namus S. G. grįžo 2019 m. vasario 15 d., apie 12 val. Rado išdaužtus tris gyvenamojo namo medinių langų dvigubus stiklus, sudaužytą televizorių, radijo aparatą, sulaužytą televizoriaus anteną, išdaužtus dviejų virtuvės spintelių stiklus, suplėšytas langų užuolaidas. S. G. teigė, kad jis nežino, kas sugadino jo turtą, mano, kad kaltinamieji M. S. ir A. Š., nes jam išvažiavus pastarieji liko jo namuose. Tačiau šių nukentėjusiojo parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai. A. Š. nepripažino kaltės dėl S. G. turto sugadinimo ir nurodė, kad nukentėjusiajam išvažiavus, jis taip pat išėjo. Ištyrus byloje esančius įrodymus, ši kaltinamojo versija nebuvo paneigta. Byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad būtent A. Š. sugadino nukentėjusiojo turtą ir tai padarė kartu su M. S.. M. Ž. teigė, kad išvykus nukentėjusiajam, jis su S. K. išėjo, daugiau į S. G. namus nebuvo atėjęs ir nežino, kas sugadino jo turtą. Liudytojas S. K. parodė, kad jam su M. Ž. išėjus, A. Š. ir M. S. taip pat po truputį ėjo nuo S. G. namų, ar jie atgal sugrįžo į S. G. namus, nematė. Tai, kad po įvykio A. Š. buvo atvykęs pas S. G. seserį ir prašė nukentėjusiojo atsiimti pareiškimą, žadėjo jam atlyginti padarytą žalą, nėra pakankamas įrodymas, pagrįsti jo kaltę dėl turto sugadinimo. Kaltinamojo kaltė negali būti grindžiama vien jo ketinimu atlyginti nukentėjusiajam žalą. Liudytoja D. G. parodė, kad nukentėjusiojo namuose dažnai girtaujama, pas jį lankosi daug asmenų. To neneigė ir S. G.. Iki išvykimo į priėmimo skyrių, nukentėjusiojo namuose buvo ne tik A. Š. ir M. S., bet ir M. Ž. bei S. K.. S. G. namuose nebuvo nuo 2019 m. vasario 14 d., vakaro iki 2019 m. vasario 15 d. 12 val., visą tą laiką namai buvo neužrakinti, todėl neatmetama versija, kad į jo namus galėjo patekti ir kiti asmenys. M. S. pripažino, kad jis išeidamas iš S. G. namų išdaužė dviejų langų stiklus ir nuplėšė vieną užuolaidą, tai yra pripažino sugadinęs S. G. turto už 45 eurus. Dėl kito turto sugadinimo, M. S. kaltės nepripažino, o įrodymų patvirtinančių, kad būtent jis tai padarė, byloje nesurinkta. M. S. veiksmai dėl dviejų langų stiklų sudaužymo ir vienos užuolaidos sugadinimo, kurių bendra vertė 45 Eur, atitinka administracinio nusižengimo, numatyto administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnį, požymius (tyčinis turto sugadinimas ar sunaikinimas), nes sugadinto turto vertė neviršija 3 MGL sumos (150 Eur).

Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Teismų praktikoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai ir kitų aplinkybių. Taigi, byloje apklausus kaltinamuosius, visus nustatytus liudytojus, ištyrus teismui pateiktą rašytinę bylos medžiagą, nebuvo įrodyta, kad M. S. ir A. Š. 2019 m. vasario mėn. 15 d. laike nuo 01.40 val. iki 12 val., (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, tyčia sugadino S. G. namuose buvusį turtą, kurio bendra vertė 155 eurai. M. S. ir A. Š. dėl šio kaltinimo išteisinami, neįrodžius, kad kaltinamieji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Liudytojas G. M. parodė, kad įvykio vakarą jo namuose buvo V. K., M. S. ir M. Ž.. Visi gėrė alkoholį, buvo neblaivūs. Kažkuriuo momentu, lygtai įvyko žodinis konfliktas, bet nematė, kad M. Ž. būtų sudavęs V. K.. Matė, kad V. K. išėjo į lauką, o paskui jį išėjo M. S. ir M. Ž.. Vėliau M. S. ir M. Ž. grįžo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kartu buvo ir V. K.. Pastarasis parodė į M. S. ir M. Ž. ir policija juos išsivežė.

Asmens apžiūros protokolas įrodo, kad iš karto po įvykio atlikus V. K. apžiūrą buvo užfiksuotas paraudimas ant jo skruosto (2 t. b. l. 98-104).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad V. K. įvykio metu buvo padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke bei poodinė kraujosruva kairiame smilkinyje. Dėl abiejų sužalojimų nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais, kuo galėjo būti ir ranka (2 t. b. b. l.130, 134).

Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad nukentėjusiojo V. K. striukė rasta išpurvinta ir suplėšyta (2 t., b. l. 114-119).

Iš vaizdo įrašo nustatyta, kad 2019 m. vasario 22 d., 22:34:21, Skaudvilės mstl. prie Tauragės ir Upynos gatvių sankryžos atėjo vyriškis (V. K.), paskui jį - du vaikinai (M. S. ir M. Ž.). Jie visi sustoję kalbėjosi. V. K. atsitraukė nuo vaikinų, bandė pasišalinti. M. S. jį persekiojo, bandė ranka suduoti. V. K. pradėjo bėgti, paskui jį nubėgo M. S. (2 t. b. l. 137-139).

Surinktų ir ištirtų įrodymų visuma įrodo, kad M. Ž. 2019 m. vasario 22 d. apie 22 val., (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia alkūne sudavė vieną kartą į veidą V. K. ir padarė poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis M. Ž. pripažino kaltę, patvirtino, kad išgertuvių metu, būdamas neblaivus sudavė alkūne V. K. į veidą. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kad M. Ž. sudavė jam vieną smūgį alkūne į veidą, dėl ko vėliau atsirado kraujosruva. Iš karto po įvykio apžiūrėjus V. K. veidą, ant jo skruosto buvo rastas paraudimas. Teismo medicinos specialistas patvirtino, kad V. K. įvykio metu buvo padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas įvykio metu suduodant nukentėjusiajam ranka į veidą. Visi šie įrodymai patvirtina, kad M. Ž. sumušė V. K., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Surinktų ir ištirtų įrodymų visuma taip pat įrodo, kad M. S. 2019 m. vasario 22 d. apie 22.34 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tyčia sudavė kumščiu V. K. 5-6 smūgius į viršugalvio sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairiajame smilkinyje. Nors kaltinamasis M. S. kaltės nepripažino ir tvirtino nemušęs V. K., tačiau jo parodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Iš nukentėjusiojo parodymų nustatyta, kad jam išbėgus iš G. M. namų, jį vijosi M. S. ir M. Ž.. Pasivijus, M. S. kalbėjo, kad vieta yra stebima vaizdo kameromis. Siekdamas išvengti konflikto nukentėjusysis nubėgo. M. S. jį pasivijo prie (duomenys neskelbtini) ir Tauragės gatvių kampo, jį pastūmė, nuo ko nugriuvo ant žemės ir pargriuvusį pradėjo mušti kumščiais. Sudavė apie 5-6 smūgius į galvos sritį. Išsinėręs iš striukės bei palikęs ją, pabėgo. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo V. K. parodymais, nes juos patvirtina kiti ištirti įrodymai. Liudytojas G. M. nurodė, kad V. K. išėjus, paskui jį išėjo ir M. S. su M. Ž.. Vaizdo įrašas patvirtina, kad 2019 m. vasario 22 d., 22:34:21, Skaudvilės mstl. prie Tauragės ir Upynos gatvių sankryžos buvo V. K., M. S. ir M. Ž.. V. K. pradėjus bėgti, paskui jį nubėgo M. S.. Specialisto išvada įrodo, kad įvykio metu V. K. buvo padaryta poodinė kraujosruva kairiame smilkinyje, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismo medicinos specialistas patvirtino, kad sužalojimas padarytas suduodant ranka, kaip ir nurodė nukentėjusysis. Kaltinamasis M. S. taip pat neneigė aplinkybių, kad jis vijosi bėgantį nukentėjusįjį, kad jį pavijo. Jo parodymus, kad jis nukentėjusiojo nemušė, teismas vertina kritiškai, nes jie prieštarauja anksčiau aptartiems įrodymams. Be to, kaltinamojo M. S. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi. Apklaustas teisme, jis negalėjo nurodyti, dėl ko vijosi nukentėjusįjį. Ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino, kad nukentėjusysis pavogė M. Ž. telefoną, todėl jį vijosi. Šiuos jo parodymus paneigė kaltinamasis M. Ž., kuris teisme nurodė, kad vežant jį su M. S. į policiją buvo sutarę sakyti aplinkybes apie neva jo pavogtą telefoną, nors joks telefonas nebuvo pavogtas. Akistatos su nukentėjusiuoju metu, M. S. teigė, kad V. K. net nebuvo pasivijęs, teisme jau tvirtino, kad buvo pasivijęs, sugriebė jo striukę, tačiau pastarasis iš jos išsinėrė. Taigi, nors kaltinamasis ir nepripažino sumušęs V. K., tačiau byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. M. S. veiksmai dėl V. K. sumušimo, kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį., nes jis sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamiesiems teismas, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, taip pat bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (BK 61 straipsnis).

M. S. įvykdė keturis tyčinius nesunkius nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors M. S. teisme dėl kai kurių veikų kaltę pripažino, tačiau dėl jų padarymo nuoširdžiai nesigailėjo. M. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas, taip pat veikas dėl D. V. 2019 m. sausio 12 d. sumušimo, S. G. bei V. K. sumušimo padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

M. S. daug kartų baustas už administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nemoka (3 t., b. l. 93-102). Jis praeityje teistas penkis kartus, jam buvo skirtos ir laisvės atėmimo bausmės (3 t., b. l. 53-92, 182-186). Naujas nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas, padarė nepraėjus nei metams po realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. M. S. naujus tyčinius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą už įvykdytą tyčinį nusikaltimą, todėl laikoma, kad jis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Po nusikaltimų padarymo, M. S. ir toliau darė administracinius nusižengimus, bei nusikaltimus. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 15 d. nuosprendžiu buvo nuteistas galutine 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Tačiau ir po šio nuosprendžio priėmimo, M. S. toliau daro administracinius nusižengimus, nevykdo teismo skirto įpareigojimo. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi, M. S. paskyrė dar vieną papildomą pareigą. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo polinkį nusikalsti, jis nedaro jokių išvadų iš ankstesnių teistumų. Kaltinamajam už nusikaltimus skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Nors yra numatytos ir kitos bausmių rūšys, tačiau paskiriant M. S. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nebus pasiekti bausmės tikslai. Teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nėra visų būtinų BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, kurios būtų pagrindas išvadai, jog galimas bausmės vykdymo atidėjimo taikymas. Kaip jau buvo nurodyta, M. S. paskutiniu nuosprendžiu yra taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis tinkamai nevykdo teismo skirtų įpareigojimų, daro naujus teisės pažeidimus. Akivaizdu, kad kaltinamasis nėra linkęs paisyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, jis nuolat jas pažeidinėja, savo netinkamo elgesio kritiškai nevertina, nekeičia gyvenimo būdo. Paskutiniu nuosprendžiu atidėjus bausmės vykdymą, M. S. privalėjo elgtis itin pavyzdingai, kad pateisintų jam teismo parodytą pasitikėjimą, tačiau šio pasitikėjimo nepateisino, iš savo netinkamo elgesio išvadų nepadarė. Po 2019 m. spalio 15 d. nuosprendžio priėmimo, M. S. paleidus iš suėmimo, jis netrukus padarė tris naujus administracinius nusižengimus. Todėl teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kadangi M. S. veikoje nustatytos tik atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jam skirtini bausmių dydžiai artimi sankcijose nustatytiems bausmių vidurkiams. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (D. V. sumušimas) skirtinas 5 mėnesių laisvės atėmimas; už nusikaltimą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas; už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (S. G. sumušimas) – 6 mėnesių laisvės atėmimas; už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (V. K. sumušimas) - 7 mėnesių laisvės atėmimas. Paskirtos bausmės bendrinamos jas iš dalies sudedant prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir skirtina subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė (BK 63 straipsnio 3 dalis). Nustatyta, kad M. S. nusikaltimus už kuriuos teisiamas padarė iki 2019 m. spalio 15 d. nuosprendžio priėmimo (BK 65 straipsnio 9 dalis). Todėl paskirta bausmė bendrinama su 2019 m. spalio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, šias bausmes iš dalies sudedant ir skirtina galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. vasario 23 d., 00 val. 10 min. iki 2019 m. vasario 24 d., 17 val. 00 min., dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant dviem laisvės atėmimo paroms (3 t., b. l. 9,11) (BK 66 straipsnis). Taip pat į M. S. bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2019 m. spalio 15 d. (pagal 2019-10-15 nuosprendį).

Ikiteisminio tyrimo metu, M. S. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Atsižvelgiant į M. S. ankstesnius teistumus, aplinkybę, kad jam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, jis neturi šeimos, darbo, legalaus pragyvenimo šaltinio, nuolatos daro teisės pažeidimus, yra pagrindas teigti, kad būdama laisvėje iki nuosprendžio paskelbimo, gali slėptis nuo teismo. Siekiant užtikrinti netrukdomą nuosprendžio įvykdymą, kaltinamajai iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeičiamos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje į suėmimą. Bausmė skiriama atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo M. S. suėmimo dienos.

A. Š. įvykdė vieną tyčinį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. A. Š. yra praeityje teistas, tačiau teistumai išnykę. 2016 m. rugsėjo 14 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jam susitaikius su nukentėjusiuoju (2 t., b. l. 75-78). Byloje nėra duomenų, kad metų laikotarpyje būtų baustas administracinėmis nuobaudomis (2 t., b. l. 79-81). A. Š. skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad jo veikoje nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jam skirtinas bausmės dydis, didesnis nei nustatytas bausmės vidurkis, tai yra 1 metai 6 mėnesiai. A. Š. skirtini įpareigojimai - per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, taip pat per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. A. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista, o pradėjus vykdyti teismo nuosprendį – panaikintina.

M. Ž. įvykdė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kaltinamasis vieną kartą baustas administracinėmis nuobaudomis (3 t., b. l. 1). Jis du kartus teistas, teistumai neišnykę (2 t., b. l. 190-200). Paskutinį kartą, tai yra 2018 m. gegužės 24 d., nuteistas už analogišką nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalį. Jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, kurią atliko 2018 m. gruodžio 14 d. Kaltinamasis yra nedirbantis, turi du mažamečius vaikus (4 t., b. l. 94-95). Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į M. Ž. veiksmus nusikaltimo metu, į jo asmenybę, į aplinkybę, kad kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę, kritiškai vertina savo elgesį, jam neskiriama bausmė susijusi su laisvės atėmimu. Skiriama bausmė – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis). Kadangi M. Ž. veikoje nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jam skiriamas bausmės dydis, didesnis nei nustatytas vidurkis, tai yra 1 metai, 5 mėnesiai. M. Ž. skiriami įpareigojimai - per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, taip pat per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Į bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. vasario 23 d., 00 val. 10 min. iki 2019 m. vasario 24 d., 16 val. 30 min., dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms (2 t., b. l. 153, 155) (BK 66 straipsnis). M. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruoti policijos įstaigoje, paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė civilinius ieškinius dėl 1836,20 Eur žalos priteisimo iš kaltinamojo M. S. už nukentėjusiojo D. V. gydymą bei 306,54 Eur žalos priteisimo iš kaltinamųjų M. S. ir A. Š. už nukentėjusiojo S. G. gydymą (1 t., b. l. 80-81, 2 t., b. l. 14-15). Šie civiliniai ieškiniai yra įrodyti ir tenkinami. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad D. V. dėl sužalojimo buvo gydomas Tauragės ligoninėje ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Jam buvo suteikta gydymo paslaugų už 1836,20 Eur (t. 1, b. l. 82). Nukentėjusysis S. G. buvo gydomas Tauragės ligoninėje. Jo gydymas kainavo 306,54 Eur (2 t., b. l. 16). Minėtų asmenų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Dėl D. V. gydymo teritorinė ligonių kasa patyrė 1836,20 eurų, o dėl S. G. gydymo – 306,54 eurų nuostolių.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu jis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad D. V. sužalojimus padarė M. S., todėl iš jo ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteistina 1836,20 Eur žalai už nukentėjusiojo gydymą atlyginti. Nukentėjusiajam S. G. sužalojimus bendrais veiksmais padarė M. S. ir A. Š., todėl iš jų solidariai ieškovei priteistina 306, 54 Eur žalai už nukentėjusiojo gydymą atlyginti.

D. V. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo M. S. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 74). Nukentėjusysis S. G. prašo priteisti iš kaltinamojo A. Š. 500 Eur, iš M. S. – 300 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 74, 195). M. S. D. V. civilinio ieškinio nepripažįsta, nurodė, kad prašoma suma yra per didelė. S. G. ieškinį pripažįsta iš dalies, sutinka mokėti 150 Eur. A. Š. nukentėjusiojo S. G. ieškinio nepripažįsta, teigė, kad jis jo nesužalojo. D. V. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies. S. G. ieškinys tenkinamas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos A. T., pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Bylos medžiaga nustatyta, kad D. V. nukentėjo nuo M. S. įvykdyto tyčinio nusikaltimo, kurio metu nukentėjusysis buvo sužalotas, jam buvo padaryta muštinė žaizda ir odos nubrozdinimas pakaušyje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, dešinės akies obuolio kraujosruva, nosies kaulo lūžimas, galvos smegenų kairio pusrutulio pakaušinės - momeninės skilčių kraujosruva.

Iš nukentėjusiojo, liudytojų G. P. bei D. K. parodymų nustatyta, kad po sumušimo D. V. veidas buvo sutinęs, nusėtas kraujosruvomis, viena akimi visiškai nematė. Jam svaigo, skaudėjo galva, labai blogai jautėsi. 2019 m. sausio 14 d. D. V. buvo nugabentas į Tauragės ligoninę. Tą pačią dieną išvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur buvo gydomas mėnesį, iki 2019 m. vasario 14 d. D. V. buvo nustatyta galvos smegenų trauma, židininė smegenų kontuzija. D. V. sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol, dirbant sunkesnį darbą, jam skauda galvą. Iki šiol nėra aiškios jo sveikatos sutrikdymo pasekmės ateityje. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl įvykdyto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, turėjo dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų, nepatogumų. Yra pagrindas teigti, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala.

Spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos turtinės žalos dydį - 1836,20 Eur ligonių kasai, taip pat į kaltinamojo M. S. turtinę padėtį - jis nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, jokio turto ir pajamų neturi. Nors kaltinamasis neturi turto ir pajamų, tai nėra pagrindas jį atleisti nuo neturtinės žalos mokėjimo, nes didžiausią reikšmę sprendžiant žalos dydį šioje byloje lemia nusikaltimo pasekmės. Tačiau teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiojo elgesį po nusikaltimo padarymo. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad D. V. iš karto po nusikaltimo nesikreipė į medikus. Jis, būdamas sužalotas vartojo alkoholinius gėrimus. Specialisto išvada patvirtina, kad 2019 m. sausio 14 d., į gydymo įstaigą jis buvo pristatytas girtas. Teismas konstatuota, kad ir nukentėjusiojo veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo, todėl atitinkamai mažintinas ir prašomos priteisti neturtinės žalos dydis. D. V. ieškinys tenkinamas iš dalies. Nukentėjusiajam iš kaltinamojo M. S. priteistina 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje D. V. ieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad S. G. nukentėjo nuo M. S. ir A. Š. įvykdytų tyčinių nusikaltimų, kurių metu nukentėjusysis buvo sumuštas, jam buvo sužalotas viršugalvis, sulaužyti nosies kaulai. S. G. po įvykio buvo pristatytas į priėmimo skyrių, kur jam buvo susiūta žaizda viršugalvyje, taikytas medikamentinis gydymas. Nustatyta, kad S. G. dėl sužalojimo buvo nedarbingas dvi savaites, apie mėnesį laiko jautė skausmą sužalotose vietose, dėl sulaužytos nosies kaulų buvo sunku kvėpuoti. Yra pagrindas teigti, kad nukentėjusysis dėl įvykdyto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, turėjo dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų, nepatogumų. Jam buvo padaryta neturtinė žala. Spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos turtinės žalos dydį – 306,54 Eur ligonių kasai, taip pat į kaltinamųjų turtinę padėtį. Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad S. G. muštinę žaizdą viršugalvyje padarė M. S., o nosies kaulų lūžimą – A. Š.. S. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas visiškai. Iš kaltinamojo M. S. priteista 300 Eur, iš A. Š. – 500 Eur nukentėjusiajam S. G. neturtinei žalai atlyginti.

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui – paketas Nr. 1 (kompaktinis diskas su vaizdo įrašu) bei paketas Nr. 2 (D. V. medicininių dokumentų kopijos) paliktini prie bylos.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl D. V. sumušimo) ir skirti 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl S. G. sužalojimo) ir skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl V. K. sužalojimo) ir skirti 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti švelnesnes bausmes ir paskirti subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti 2019 m. spalio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

Įskaityti į bausmės laiką laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. vasario 23 d., 00 val. 10 min. iki 2019 m. vasario 24 d., 17 val. 00 min., dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant dviem laisvės atėmimo paroms, taip pat laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2019 m. spalio 15 d. (pagal 2019-10-15 nuosprendį).

Skirti bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. S. suėmimo dienos.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios pakeisti M. S. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje į kardomąją priemonę – suėmimą. Nuosprendį pradėjus vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.

I. M. S. dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą.

A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išteisinti A. Š. dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą.

Palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus vykdyti teismo nuosprendį kardomąją priemonę panaikinti.

M. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti į laisvės apribojimo bausmę laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 23 d., 00 val. 10 min. iki 2019 m. vasario 24 d., 16 val. 30 min., dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant keturiom laisvės apribojimo dienoms.

Palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios M. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o pradėjus vykdyti teismo nuosprendį kardomąsias priemones panaikinti.

Priteisti iš M. S. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 1836,20 eurus žalai už nukentėjusiojo gydymą atlyginti (sumokant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, banko kodas 73000).

Priteisti iš M. S. ir A. Š. solidariai Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 306, 54 eurus žalai už nukentėjusiojo gydymą atlyginti (sumokant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, banko kodas 73000).

Priteisti iš M. S. nukentėjusiajam D. V. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje D. V. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. S. nukentėjusiajam S. G. 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. Š. nukentėjusiajam S. G. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Palikti prie bylos dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui – paketą Nr. 1 (kompaktinį diską su vaizdo įrašu) bei paketą Nr. 2 (D. V. medicininių dokumentų kopijas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus. Suimtas nuteistasis nuosprendį turi teisę skųsti per 20 dienų nuo jo nuorašo įteikimo jam dienos Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.