- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-28
- Bylos Nr.
- 1A-215-579/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19117-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- R. T.
- Advokatai
- Edgaras Jautakis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir galutinė bausmė nustatyta – 1 (vieneri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laisvės atėmimo bausmės laikas, atliktas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. lapkričio 8 d. nuosprendį, subendrintą 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžiu.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:
- uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
- iš R. T. konfiskuota automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 3141 Eur (trys tūkstančiai vienas šimtas keturiasdešimt vienas euras).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta pradėjus bausmės vykdymą panaikinti ir paskirti suėmimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. T. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. gegužės 8 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,36 promilių girtumas.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. T. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nuosprendį pakeisti ir paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymą atidėti vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis.
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas išvadą dėl realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo padarė neatsižvelgęs į tai, kad po paskutinės nusikalstamos veikos padarymo (veikos, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu) Probacijos tarnyba teikimu kreipėsi į teismą dėl jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau 2019 m. birželio 3 d. nutartimi teismas minėtą teikimą atmetė, nurodydamas, kad jo padaryti nusižengimai nėra tiek pavojingi, jog bausmės tikslai būtų pasiekti tik izoliuojant jį nuo visuomenės. Nuteistojo teigimu, tais pačiais motyvais turėjo vadovautis ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, t. y. taikyti BK 75 straipsnį ir sudaryti jam galimybę savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant griežčiausios bausmės rūšies. Po paskutinio nusikaltimo padarymo jis jokių teisės pažeidimų nėra padaręs, priešingai, tęsia priklausomybės ligos gydymą, dirba, augina ir išlaiko savo nepilnamečius vaikus, vykdo teismo skirtus įpareigojimus, bendradarbiauja su bausmės atlikimą prižiūrinčia Probacijos tarnyba.
2.2. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kur pažymėta, kad aplinkybė, jog asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-457-677/2015, 2K-268-942/2017), pakartotinai taikyti bausmės vykdymo atidėjimą galima tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir kt. R. T. vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės gali būti pripažintos išimtinėmis, nes jis yra visiškai pakeitęs savo požiūrį į gyvenimą ir įstatymų laikymąsi. Šiuo metu jis vienas augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus, kurie gyvena kartu su juo. Vaikų motina jais rūpintis neišgali, nes viena augina kitus du mažamečius vaikus, kurių susilaukė su kitu vyru. Apelianto teigimu, jis dirba pagal verslo liudijimą stogdengiu ir moka mokesčius valstybei, taip pat sėkmingai gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, yra abstinentas. Be to, ir kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė, įvertinusi jo socialinius ryšius bei elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, prašė jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėjas ir prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir R. T. atžvilgiu taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo R. T. apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantas savo kaltės įrodytumo bei veikos kvalifikacijos neginčija, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės individualizavimu, t. y. prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Taigi, šiuo aspektu teisėjų kolegija patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus (bausmės skyrimas) reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvus norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
7. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaltininko asmenybė – viena iš BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindinių aplinkybių, į kurią teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Įstatymas nereglamentuoja, kokie duomenys apibūdina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė.
8. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad R. T. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikyta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėta, jog R. T. teisiamas nebe pirmą kartą, naują nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, bausmės vykdymo atidėjimu metu, šiuo metu jo padaryta veika (kelių transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam) yra analogiška ankstesnėms ir priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis). Be to, nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka, yra registruotas Respublikiniame priklausomybės ligų centre nuo 2015 m. lapkričio 6 d., diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. R. T. veikė tiesiogine tyčia, jo nusikaltimas buvo užbaigtas ir šis nusikaltimas nėra atsitiktinis ar nulemtas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Į Probuojamųjų asmens duomenų registrą Kauno probacijos skyrių R. T. buvo įtrauktas 2018 m. rugpjūčio 6 d., o 2019 m. gegužės 8 d., t. y. nepraėjus nei pusei bausmės vykdymo atidėjimo termino (bausmė buvo atidėta dvejų metų laikotarpiui), padarė naują analogišką nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Visa tai įvertinęs, apylinkės teismas pagrįstai parinko R. T. griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Apeliantas skunde nekelia parinktos bausmės rūšies bei dydžio pagrįstumo klausimo, todėl šie aspektai plačiau neanalizuojami. Skunde nesutinkama su bausmės vykdymo atidėjimo instituto netaikymu, t. y. nesutinkama su realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimu. Nuteistojo vertinimu, realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas nebus efektyvi bei teisinga bausmė, kadangi šiuo metu jo elgesys yra kardinaliai pasikeitęs, be to, yra susidariusios išskirtinės šeiminės aplinkybės, dėl kurių jis negali atlikti realios laisvės atėmimo bausmės.
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.
10. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2016, 2K-171/2019, 2K-306/2019 ir kt.).
11. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.
12. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti asmeniui, anksčiau teistam už analogiškų veikų padarymą. Vien formalus asmens teistumų skaičiavimas, nesigilinant į padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, priežastis ir kaltininko asmenybę, negali lemti tinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. R. T. padarytas nusikaltimas yra nulemtas ne siekio priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti savo jėgą, autoritetą ir pan., tačiau dėl turimos priklausomybės alkoholiniams gėrimams. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis nuo 2015 m. lapkričio 6 d. yra įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filialo priežiūros/dispanserinę grupę (1 t., b. l. 150). R. T. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis pažymėjo, kad turimą priklausomybę alkoholiui bando gydytis jau seniai, tačiau anksčiau tai darė be motyvacijos, neatsakingai ir nenuosekliai, nesilaikydamas nurodyto gydymosi plano. Kaip matyti iš asmens teistumų bei baustumo administracine tvarka išrašų, nuo įrašymo į Priklausomybės ligų centrą ir gydymosi pradžios buvo įvykdytas ne vienas teisės pažeidimas, būnant apsvaigus nuo alkoholio. Vis dėlto, kaip galima spręsti, po paskutinio nusikaltimo padarymo R. T. požiūris į būtinumą gydytis nuo turimos priklausomybės yra gerokai pasikeitęs, t. y. apeliantas šiuo metu atsakingai gydosi – vartoja reikalingus vaistus ir vykdo visus gydytojų nurodymus.
13. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad nuteistasis laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. gegužės 22 d. buvo gydytas Psichiatrijos klinikoje (duomenys neskelbtini), Ūmių psichikos sutrikimų skyriuje (1 t., b. l. 156-157). Gydymo metu nustatyta, jog R. T. alkoholiu piktnaudžiauja nuo 16 metų, gali išgerti didelius kiekius, yra patyręs sunkias pagirias, abstinencijas. Anksčiau taikytas medikamentinis kodavimas įvairiais būdais, bet nesėkmingai. Šiuo metu jaučia nerimą, įtampą, baimę, pradėjo virpėti kūnas, skaudėti sąnarius. Asmuo nori pagalbos, yra kritiškas. R. T. buvo taikytas medikamentinis gydymas, taip pat psichosocialinė reabilitacija – užimtumo terapija, socialinė pagalba, šeimos konsultavimas, psichoedukacija, psichoterapija. Išrašant asmenį iš ligoninės, pažymėta, kad nusiskundimų jis nebeturi, yra pasiryžęs gydytis ambulatoriškai ir lankytis pas psichiatrą. Taip pat yra suinteresuotas laikytis socialinių normų, tačiau išlieka kiek įsitempęs, susirūpinęs, nes visas problemas dar teks išspręsti. Potraukio alkoholiui nejaučia, yra darbingas. Byloje esantis nuteistojo gydymo planas (2 t., b. l. 12) liudija, kad apsisprendimas gydytis nebuvo trumpalaikis, apeliantas kryptingai tęsia kovą su turima priklausomybe ir iki šiol jokių atkryčių, nukrypimų nebuvo pasitaikę. Nuteistąjį gydanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytoja A. R. yra nurodžiusi, jog R. T. medikamentus vartoja tvarkingai, gydosi pastoviai ir atsakingai. Pacientas yra sąmoningas, teisingai orientuotas, jo nuotaikos fonas lygus, emocijos pakankamos, veido mimika išraiškinga, kiek nerimastingas, dėmesį sukaupia, atminties sutrikimai nestebimi, mąstymas konkretus, nuoseklus, psichozės simptomų, suicidinių minčių ir ketinimų neišsako (2 t., b. l. 16). Atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimas buvo padarytas 2019 m. gegužės 8 d., vadinasi, jau daugiau nei devynis mėnesius nuteistasis tęsia gydymą ir jo nutraukimas neabejotinai neigiamai atsilieptų R. T. sveikatai bei savijautai. Nors pataisos įstaigoje alkoholio vartojimas yra griežtai draudžiamas, taigi, šio gėrimo jis ten lengvai negautų, vis dėlto, šiuo atveju svarbu ne tik pats svaigiųjų gėrimų nevartojimo faktas, tačiau ir galimybė taikyti jam bendrą kompleksinę pagalbą. Akivaizdu, jog šiuo metu taikomo gydymo pataisos įstaigoje nuteistasis negalėtų tęsti, o nutraukto gydymo padariniai nėra aiškūs, todėl griežčiausiai varžyti apelianto laisvę nėra tikslinga.
14. Atkreiptinas dėmesys, kad R. T. ne tik gydosi, tačiau ir dirba pagal verslo liudijimą statybos darbus (2 t., b. l. 3, 19, 45, 46), t. y. jis siekia įsitvirtinti darbo rinkoje ir būti naudingu visuomenės nariu. Nagrinėjamu atveju ypač svarbu tai, jog nuteistasis yra dviejų mažamečių vaikų, gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, kuriuos šiuo metu jis vienas augina bei prižiūri (2 t., b. l. 20-21, 39). Vaikų motina A. T., buvusi nuteistojo sugyventinė, šiuo metu augina kitus du mažamečius vaikus, gim. (duomenys neskelbtini), kurių susilaukė su kitu vyru (2 t., b. l. 40-41). Su vaikų motina apeliantas kartu negyvena, taigi, R. T. atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, mažamečiai vaikai liktų be artimiausio, jais besirūpinančio ir auginančio, žmogaus – tėvo, t. y. vaikai būtų ne tik traumuojami, bet ir galėtų prarasti (ar labai apsunkinti) savo teigiamus socialinius ryšius su apeliantu, kiltų problemų dėl vaikų išlaikymo, priežiūros, jiems bent kuriam laikui reikėtų ieškoti naujų namų. Duomenų, kad nuteistasis netinkamai atliktų savo, kaip tėvo, pareigas, byloje nėra. Priešingai, iš (duomenys neskelbtini) lopšelio darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktorės bei grupės auklėtojų pateiktos informacijos (2 t., b. l. 22) matyti, kad tėtis rūpinasi darželį lankančiu berniuku, kasdien atveda į ugdymo įstaigą ir pasiima iš jos, taip pat nuolat domisi vaiko pasiekimais, bendrauja ir bendradarbiauja su įstaigos pedagogėmis, dalyvauja visuose įstaigos projektuose. Įsiskolinimų už darželio teikiamas paslaugas nėra. Tėčiui jokių pretenzijų neturima. Kaip savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas, įvertinant byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, teismai ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius – kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61/2015, 2K-7-29/2016, 2K-379/2018 ir kt.).
15. Aptarti duomenys patvirtina, jog apeliantas stengiasi susitvarkyti gyvenimą, jokių naujų teisės pažeidimų nėra užfiksuota, todėl realus laisvės atėmimas analizuojamu atveju nėra reikalingas resocializacijai vykdyti. R. T. vertybinė skalė nėra tiek atitolusi nuo įstatymų imperatyvų, kad jam būtų reikalinga taikyti realią griežčiausios bausmės atlikimo formą. Turimas problemas jis šuo metu identifikuoja ir efektyviai sprendžia, padarytų nusikalstamų veiksmų nemenkina ir nesiteisina, t. y. nuteistasis paskutiniu metu akivaizdžiai koreguoja savo elgesį ir be pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos. Teisėjų kolegijos vertinimu, probacijos tarnybos priežiūra, tam tikrų, resocializacijai reikalingų įpareigojimų skyrimas, dalyvavimas įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, šiuo metu yra pakankamos priemonės tolesniam R. T. elgesio koregavimui pozityvia linkme.
16. Remiantis išdėstytu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
nuteistojo R. T. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 6, 8, 9, 10 punktais, R. T. paskirtos 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis priklausomybės alkoholiui ligą (jeigu nuteistasis sutinka), tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nesilankyti baruose, užeigose ir kitose vietose, kur vartojamas alkoholis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.
Kitą 2019 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.